Ne veltui sankcijomis taikomasi į jautriausius sektorius.
Juokas juokais, bet Vakarų spaudimas Rusijai turi efektą. Taip, Kremlius nesubyrėjo ir tęsia karą, tačiau tai nereiškia, jog taikomos priemonės yra bevertės. Kad ir kaip tuo mus norėtų įtikinti Putinas, tuo pačiu reikalaujantis, kad sankcijos būtų kuo greičiau panaikintos.
Keli tą pagrindžiantys pavyzdžiai.
Nors Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augo maždaug 4 proc., tai nėra svarbiausias rodiklis. Net jei pasitikime režimo statistikos agentūra, BVP yra skirtas vertinti šalies gerovę, o ne karo režimo būklę. Juk pagamintas ir tuoj pat Ukrainoje sudegintas tankas – tokių priskaičiuojama jau beveik dešimt tūkstančių – statistiškai kurs pridėtinę vertę BVP.
Kur kas aktualiau žvelgti, kaip Rusijai sekasi su pinigų srautais. Čia rezultatai – komplikuoti.
Rusijos gerovės fondo likvidžios dalies vertė 2022 m. siekė apie 123 mlrd. JAV dolerių. Dabar – vos apie 31 mlrd., tad keturiskart mažiau. Tai reiškia, kad režimas sparčiai degina santaupas, nes neturi tiek pajamų, kiek patiria išlaidų.
Tai nestebina matant ekonomiką, kuri – pertempta. Kas mėnesį į armiją pakviečiami 20–30 tūkst. asmenų tą daro ne už dyką. Jiems vidutiniškai išmokama 11 tūkst. JAV dolerių. O kur dar išmokos patyrus traumas ar žuvus.
Ne veltui daugiau nei 40 proc. Rusijos biudžeto šiemet bus išleidžiama karo reikmėms. Tokių skaičių nematėme nuo Šaltojo karo laikų. Palyginimui, Vakarų šalyse biudžetų dalis gynybai būna tris keturis kartus mažesnė.
Tie, kurie išvyksta kariauti, nekuria pridėtinės vertės namie. Net 73 proc. verslų teigia, jog neturi pakankamai darbo jėgos. Nenuostabu, kai oficialus nedarbas siekia vos apie 2 proc. Tad režimas taškosi pinigais, bet vidaus ekonomika nesugeba tenkinti augančios paklausos. Tą tenka kompensuoti didesne priklausomybe nuo importo, kuris brangsta dėl sankcijų. Viso to rezultatas – didėjanti infliacija ir perkaitimo rizika.
Tai nereiškia, kad Rusija sustos. Apklausos rodo, kad 40 proc. rusų sutiktų atsisakyti žmogaus teisių ir asmeninių laisvių mainais už aukštesnes išmokas. Tad režimas gali tęsti agresiją, nes jam galioja kitokios taisyklės nei normaliai Vakarų valstybei. Bet karui reikia pinigų, o jų srautas traukiasi. Artimiausių metų perspektyvoje tai matysis vis labiau. Kad ir kaip Kremlius bandytų įtikinti savo nepažeidžiamumu.
Linas Kojala, Politika.lt
