Ir tai apimti turėtų įvairias saugumo dimensijas: karinį ir vidaus, taip pat ekonominį, energetinį, maisto ir sveikatos saugumą, bei kovą su dezinformacija. Lenkija žada ir „taisyti“ kai kuriuos Europos prioritetus.
Šalies premjeras Donaldas Tuskas sako, kad atėjo laikas Europai pilnai pabusti. Jis nurodo, kad „būsime pasiryžę priversti Europą daugeliu dalykų mąstyti lenkiškai“. Tačiau pačios Lenkijos laukia asmeninis iššūkis – ant nosies – prezidento rinkimai.
„Tikrai namų darbai yra padaryti ir prioritetai – labai aiškūs. Lenkija labai ambicingai prieina prie pirmininkavimo, atsižvelgiant tiek į grėsmes Europoje, tiek pasaulyje. Be abejo, vienas iš prioritetų, į kuriuos Lenkija norės dar sykį aštriau, stipriau atkreipti dėmesį negu iki šiol buvo ES – Rusijos imperializmas ir visos grėsmės, kurios kyla iš Kremliaus ir iš Putino, ir pagalbos Ukrainai klausimą.
Žinoma, kad šie dalykai bus labai stipriai akcentuojami, tuolab, kad šis pusmetis, kurį pirmininkavo Vengrija – negali pasakyti, kad pasižymėjo ambicingumu“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrzej Pukszto.
Anot eksperto, Lenkija taip pat mato galimybę tapti tiltu tarp JAV ir ES, D. Trumpui grįžtant į prezidento postą.
Jis atkreipia dėmesį, kad Varšuvos ryšiai su Vašingtonu yra glaudūs – gerus juos palaiko Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su respublikonų lyderiu, o iš kitos pusės – su Europos Komisija geri Lenkijos premjero Donaldo Tusko santykiai. Tai ir gali sudaryti galimybes Lenkijai būti tuo tiltu. Ypač, kai už pirmininkavimą atsakinga tiek prezidento, tiek premjero institucija.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Lenkijos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, pirmininkavimą ES koordinuoja ir realizuoja abi institucijos – Prezidentūra ir Vyriausybė. Tikimasi, kad bus daug glaudaus bendradarbiavimo, nors iki šiol šio bendradarbiavimo ir trūko tarp prezidento A. Dudos ir premjero D. Tusko. Bet yra vilties, kad pirmininkavimas juos suartins“, – pabrėžė A. Pukszto.
Tačiau gegužę lenkai turės išsirinkti naują prezidentą ir tai gali lemti trintis tarp šių lyderių – nes jie yra ir politiniai oponentai – skirtingų, konkuruojančių partijų atstovai. D. Tuskas yra „Piliečių platformos“ lyderis, o A. Duda – „Teisės ir teisingumo“ narys.
„Visada vidaus politikos niuansai ir barniai gali sutrukdyti dideliems darbams. Bet, ko gero, visi supranta, kad A. Dudos kadencija baigsis 2025 metų rugpjūčio pradžioje, nepaisant to, kad jau žinosime Lenkijos prezidento rinkimų rezultatus birželio pradžioje.
Bet vis tiek, dar chronologiškai visas Lenkijos pirmininkavimas patenka į A. Dudos prezidentūros laikotarpį. Antras dalykas – ko gero, D. Tuskas bandys kažkaip ieškoti bent esminiuose dalykuose bendro susitarimo ir kalbėti vienu balsu“, – Žinių radijui sakė VDU politologas.
Nors lenkai žada dėmesį Ukrainai, pačių jų santykiai su Kyjivu pastaruoju metu išgyveno ne vieną krizę – ypač, kai Lenkijos ūkininkai nutarė, kad šių interesams kenkia per šalį keliaujanti ukrainietiška produkcija. Nepaisant nesutarimų, A. Pukszto nurodo, kad Varšuva tikrai bus palankesnė kariaujantiems ukrainiečiams nei dabar buvo Budapeštas.
„Sudėjus visus pliusus ir minusus ant svarstyklių, tikrai čia Lenkijos pozicija Ukrainos atžvilgiu yra stipriai palankesnė negu Vengrijos. Lenkija tikrai turi labai aiškų matymą, kaip padėti Ukrainai ir kaip išaiškinti tarpusavio dvišalius santykius. Aš manyčiau, kad čia bus labai aktyvi Prezidentūra.
Tuolab, kad vis daugiau gaunam tokių ženklų iš Prancūzijos, iš Vokietijos lyderių, kad Lenkija turėtų būti, kaip vidutinio dydžio valstybė, vienas iš fundamentalių veikėjų Europos Sąjungoje. Reikia tikėtis, kad Lenkijos aktyvumas ir rūpestis Ukraina ir visu regionu, turės gerą poveikį ir Baltijos šalims“, – reziumavo A. Pukszto.
