B. al Assadas žinomas dėl žiauraus valdymo Sirijoje, kurią nuo 2011 m. niokojo pilietinis karas, nusiaubęs šalį ir pavertęs ją ekstremistinės grupuotės ISIS terpe, taip pat sukėlęs ir pabėgėlių krizę, dėl kurios milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Karas prasidėjo po to, kai B. al Assado režimas atsisakė nusileisti masiniams prodemokratiniams protestams tais metais per Arabų pavasarį ir ėmėsi žiauraus susidorojimo su taikiu judėjimu – vien per pirmuosius kelis mėnesius nužudė ir įkalino tūkstančius žmonių.
Nuo to laiko B. al Assado pajėgos kaltinamos šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais ir žiauriais išpuoliais prieš civilius gyventojus per visą 13 metų trukusį karą, įskaitant cheminių ginklų naudojimą prieš savo žmones. Karo pradžioje Jungtinės Valstijos, Jordanija, Turkija ir Europos Sąjunga ragino B. al Assadą atsistatydinti.
Tačiau Vakarų smarkiai sankcionuotas ir tarptautiniu mastu izoliuotas režimas iki šiol laikosi valdžioje dėl galingų sąjungininkų Rusijos bei Irano paramos ir negailestingos kampanijos prieš opoziciją.
Šio režimo siaubą liudija džiugių švenčių scenos, kai sukilėlių pajėgos perėmė Sirijos miestų kontrolę. Homso mieste CNN geolokalizuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip gyventojai plėšo B. al Assado ir jo tėvo plakatus, o tai priminė simbolinius 2011 m. vaizdus.
B. al Assado atėjimas į valdžią
B. al Assadas į valdžią atėjo 2000 m., kai mirė jo tėvas Hafezas al Assadas, kuris iš skurdo išaugo į Baath partijos lyderį ir 1970 m. užėmė valdžią, o kitais metais tapo šalies prezidentu. Jaunesnysis B. al Assadas užaugo savo tėvo šešėlyje. H. al Assadas buvo sovietų sąjungininkas, tris dešimtmečius valdė Siriją ir padėjo alavitų mažumai užimti svarbiausius šalies politinius, socialinius ir karinius postus.
Kaip ir jį pakeitęs sūnus, Hafezas al Assadas mažai toleravo nesutarimus, buvo plačiai paplitusi priespauda ir periodiškai pasitaikydavo kraštutinio valstybinio smurto protrūkių. 1982 m. Hamos mieste, kurį sukilėliai užėmė anksčiau šią savaitę, Hafezas al Assadas liepė savo armijai ir žvalgybos tarnyboms išžudyti tūkstančius oponentų, taip užbaigdamas Musulmonų brolijos vadovaujamą sukilimą.
Būdamas antruoju sūnumi ir neplanuodamas perimti tėvo estafetės, B. Assadas studijavo oftalmologiją Londone. Įvykiai pasisuko į kitą pusę, kuomet vyresnysis brolis Basselis, rengiamas tapti tėvo įpėdiniu, 1994 m. žuvo automobilio avarijoje. Tuomet Basharas al Assadas atsidūrė šalies dėmesio centre ir studijavo karo mokslus, vėliau tapo Sirijos kariuomenės pulkininku.
Po tėvo mirties 2000 m. birželį Sirijos parlamentui prireikė vos kelių valandų, kad pakeistų konstituciją ir sumažintų prezidento amžiaus cenzą nuo 40 metų iki 34 metų, būtent tiek tuo metu buvo B. al Assadui, o tai leido jam po kitą mėnesį įvykusių rinkimų, kuriuose nedalyvavo opozicija, tapti tėvo įpėdiniu.
Daugelis stebėtojų Europoje ir Jungtinėse Valstijose atrodė nudžiuginti būsimuoju prezidentu, kuris prisistatė kaip šviežias, jaunatviškas lyderis, galintis įvesti pažangesnį, nuosaikesnį režimą.
B. al Assado žmona Asma al Assad, kurią jis vedė 2000 m., buvusi Sirijos kilmės investicijų bankininkė, užaugusi Londone, padėjo sustiprinti šį požiūrį.
Tačiau Vakarų viltys dėl nuosaikesnės Sirijos žlugo, kai naujasis lyderis nedelsdamas palaikė tradicinius šalies ryšius su kovotojų grupuotėmis, tokiomis kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“. Po to, kai 2011 m. jis brutaliai pasipriešino demokratijos šalininkų bangai, režimą imta atvirai smerkti.
2011 m. gegužės mėn. tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad B. al Assado režimas „pasirinko žudynių ir masinių savo piliečių areštų kelią“, ir paragino jį vadovauti demokratiniam perėjimui „arba pasitraukti iš kelio“.
Kas septynerius metus B. al Assadas buvo perrenkamas didele balsų persvara, paskutinį kartą 2021 m., kai JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija pripažino, kad rinkimai buvo „suklastoti“.
Pilietinis karas
B. al Assado pajėgos garsėjo brutaliomis taktikomis per pilietinį karą, kilusį po 2011 m. protestų už demokratiją numalšinimo.
2013 m. JT ginklų inspektoriai pateikė „įtikinamų ir neginčijamų“ įrodymų, kad Sirijoje buvo naudojamos nervus paralyžiuojančios dujos. Tuometinis JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ataskaitoje aprašytą rugpjūčio 21 d. ataką, įvykdytą Damasko priemiestyje, pavadino „baisiausiu masinio naikinimo ginklų panaudojimu XXI amžiuje“.
JAV teigė, kad per šį išpuolį galėjo žūti daugiau kaip 1 400 žmonių, įskaitant šimtus civilių. Sirijos pareigūnai ne kartą neigė kaltinimus karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Šis ir kiti išpuoliai paskatino pasaulio galybes siekti išardyti režimo cheminį arsenalą ir 2013 m. privertė JAV padidinti paramą Sirijos opozicijos pajėgoms po to, kai, Vašingtono teigimu, buvo peržengta „raudona linija“.
B. al Assadas įspėjo Vakarų valstybes neremti sukilėlių grupuočių, kovojančių su jo ginkluotosiomis pajėgomis, ir prognozavo, kad vieną dieną kovotojai smogs JAV ir kitoms šalims. Vėliau, 2015 m., lyderis pareiškė, kad Sirija neprisijungs prie JAV vadovaujamos koalicijos, kurios pagrindinis tikslas – sunaikinti teroristinę grupuotę ISIS, per karą užėmusią dalį karo nualintos šalies teritorijos.
Šis konfliktas dabar yra kertinis žiauraus B. al Assado palikimo akmuo, palikęs šimtus tūkstančių žuvusiųjų, o šių metų pradžioje Jungtinės Tautos nurodė, kad daugiau kaip 7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir daugiau kaip 6 mln. tapo tarptautiniais pabėgėliais.
Paties B. al Assado likimas išlieka neaiškus. Žiniasklaidoje sklando pranešimai, jog B. al Assadą skraidinęs lėktuvas galėjo būti numuštas.
Parengta pagal CNN inf.
