Kas laukia buvusių nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos prezidentų ir ministrų? Kas rūpinasi suimtųjų gynyba?
Pernai rugsėjį po dešimties mėnesių blokados Kalnų Karabachas visiškai perėjo į Azerbaidžano jurisdikciją.
Tomis dienomis Azerbaidžano pasieniečiai sulaikė aštuonis armėnus – buvusius Kalnų Karabacho karinius ir politinius lyderius.
Tarp jų yra trys buvę nepripažintos respublikos prezidentai – Arkadijus Gukasianas, Bako Saakianas ir Araikas Arutiunianas. Bet labiausiai žinomas iš šios grupės yra R.Vardanianas – rusų ir armėnų milijardierius, keletą mėnesių ėjęs premjero pareigas Kalnų Karabacho vyriausybėje.
Apie tikslų kalinių skaičių pateikiama informacija skirtinga. Baku praneša apie už grotų laikomus 23 armėnus: aštuonis Kalnų Karabacho lyderius ir 15 karo belaisvių bei civilių, sulaikytų per Azerbaidžano karinę operaciją 2023 m. rugsėjį.
Bet žmogaus teisių gynėja Siranuš Saakian, atstovaujanti armėnų belaisvių interesams Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), mano, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nei oficialiai nurodoma.
Pasiekia šykščios žinios
Šiemet rugsėjo pradžioje Azerbaidžano generalinis prokuroras pareiškė, kad tyrimas baigtas ir buvusių Kalnų Karabacho vadovų bylos netrukus bus perduotos teismui. Tai buvo bene pirmoji žinia apie suimtųjų likimą nuo pat sulaikymo momento.
Prieš metus jų areštas aktyviai aptarinėtas Azerbaidžano žiniasklaidoje. Buvo skelbiami filmuoti kadrai, kuriuose matyti, kaip Kalnų Karabacho lyderius surištomis rankomis veda Azerbaidžano valstybės saugumo tarnybos pastate, taip pat publikuotos jų nuotraukos iš tardymo izoliatoriaus.
Bet nuo to laiko naujų vaizdų, susijusių su suimtaisiais, nepasirodė. 2023-iųjų kovą Azerbaidžano valstybinis televizijos kanalas „AzTV“ paskelbė interviu su buvusiais Kalnų Karabacho respublikos prezidentu A.Arutiunianu ir gynybos ministru Levonu Mnacakanianu anonsą.
Tačiau programa buvo pašalinta iš eterio. „Interviu parodymas priklauso ne tik nuo mūsų. Susidūrėme su klausimu, kiek tikslinga jį rodyti šiuo metu“, – atšaukimo priežastį aiškino kanalo „AzTV“ atstovas.
Nuo to laiko viešumoje nepasirodė jokių žinių apie belaisvius.
BBC susisiekė su dviejų suimtų buvusių Kalnų Karabacho valdininkų šeimų nariais. Abiejų artimieji teigė, kad su kaliniais palaiko ryšį telefonu, tačiau patys negali inicijuoti skambučių.
„Mes labai mažai žinome apie jo būklę. Nežinau, kada jis vėl galės paskambinti, – ar tai bus per Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, ar per kitus tarpininkus. Palaikome ryšį, bet jis nesidalija savo būkle, tik sako, kad viskas gerai. Paprastai aš pats jam pasakoju šeimos naujienas“, – sakė vieno suimtųjų giminaitis.
Kito kalinio sūnus situaciją apibūdino panašiai: „Jis kartais paskambina, sako, kad su sveikata viskas gerai. Nebuvo taip, kad ilgai nesusisiektų.“
Artimieji supranta, kad artimiausiu metu gali nepamatyti savo giminaičių.
„Mes tikimės jo išlaisvinimo, tačiau kol kas nematome jokių realių prielaidų tam įvykti“, – sakė vienas artimųjų. Anot jo, šeima nesulaukė beveik jokios pagalbos iš Armėnijos vyriausybės.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas – vienintelė organizacija, kuri praktiniu lygmeniu tarpininkauja tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, turi fizinę prieigą prie suimtųjų ir užtikrina jų ryšį su šeimomis, taip pat informuoja Armėnijos ir Azerbaidžano žiniasklaidą apie savo vizitus pas belaisvius – pastarąjį kartą apie tai pranešta šių metų rugpjūtį.
Kaltinimai – sunkūs
Kalnų Karabacho armėnų buvusių vadovų artimieji stengiasi nepasakoti detalių apie sąlygas areštinėje, kad neapsunkintų jų ir taip pažeidžiamos padėties.
Tačiau tarptautinė advokatų komanda, atstovaujanti R.Vardanianui, pasirinko kitokią strategiją. Šiemet birželį Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui kankinimų klausimais buvo išsiųstas kreipimasis raginant pasmerkti žiaurų elgesį ir kankinimus, kuriuos patyrė milijardierius.
Laiške teigiama, kad po to, kai 2024 metų balandį R.Vardanianas paskelbė bado streiką, jis buvo nubaustas: perkeltas į karcerį, kuriame negavo nei maisto, nei vandens.
Pasak advokatų, kameroje šviesa degė visą parą, R.Vardanianas buvo verčiamas ilgą laiką stovėti, jam atsisakyta duoti tualetinio popieriaus, neleista nusiprausti, pakeisti patalynę ir drabužius.
Keletas žinomų pasaulio veikėjų – nuo buvusios Airijos prezidentės Mary Robinson iki buvusio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernard’o Kouchnerio – paragino Azerbaidžaną paleisti R.Vardanianą.
Prieš Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vizitą į Baku 2024-ųjų rugpjūtį Rusijos armėnų sąjunga kreipėsi į jį prašydama iškelti derybose klausimą dėl Azerbaidžane laikomų Kalnų Karabacho armėnų vadovų.
R.Vardanianas sulaikytas už neva terorizmo finansavimą Kalnų Karabache, neteisėtų ginkluotų grupuočių sukūrimą ir neteisėtą buvimą Azerbaidžane. Kiti nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos vadovai kaltinami kankinimais, teroro išpuoliais arba tautinės neapykantos kurstymu. Pavyzdžiui, A.Arutiunianas kaltinamas šalies teritorijos minavimu, neteisėtų karinių formuočių kūrimu, neteisėtu ginklų įvežimu, Azerbaidžano miestų apšaudymu per 2020 metų karą Kalnų Karabache.
A.Gukasianui, B.Saakianui ir buvusiam Kalnų Karabacho parlamento pirmininkui Davidui Išchanianui pareikšti kaltinimai terorizmu, neteisėtu ginklo įgijimu, laikymu ir nešiojimu bei ginkluotų formuočių kūrimu.
O buvęs Kalnų Karabacho užsienio reikalų ministras Davidas Babajanas patrauktas atsakomybėn pagal daugiau negu dešimt Azerbaidžano baudžiamojo kodekso straipsnių.
Tikisi pasaulio paramos
Per pastaruosius metus Baku ir Jerevanas pradėjo tiesiogines derybas be Rusijos ar Vakarų tarpininkavimo. Abi šalys teigia, kad siekia kuo greičiau pasirašyti taikos sutartį, bet tam visada kas nors trukdo.
Bet yra ir sėkmių. Viena jų galima laikyti procesą, susijusį su dviejų šalių sienos delimitacija.
Kita – karo belaisvių mainai praėjusių metų gruodį. Tada Azerbaidžanas išlaisvino 32 armėnus, o Armėnija grąžino du azerbaidžaniečių kareivius ir išreiškė palaikymą Baku prašymui surengti 29-ąją Jungtinių Tautų konferenciją dėl klimato kaitos – COP29.
Šis renginys vyko lapkričio 11–22 d.
Tačiau buvę Kalnų Karabacho lyderiai į šiuos mainus nebuvo įtraukti.
Užsienio reikalų ministerijos lygiu Armėnija pasmerkė buvusių Kalnų Karabacho karinių ir politinių vadovų sulaikymą ir kreipėsi į Jungtinių Tautų tarptautinį teismą. Bet Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas jų išlaisvinimo neįvardija tarp savo prioritetinių užduočių.
Vis dėlto žmogaus teisių gynėja S.Saakian ir advokatas Jaredas Genseris, atstovaujantis R.Vardanianui, išreiškė įsitikinimą, kad COP29 gali vėl pritraukti pasaulio bendruomenės dėmesį į karo belaisvių ir politinių kalinių problemą.
J.Genseris yra žinomas amerikiečių ekspertas, jo specializacija – politinių kalinių bylos. Jis pabrėžė: „Mūsų pusėje – žmogaus teisės ir tiesa.
Tarptautiniuose teismuose yra daug veikėjų, kurie labai susirūpinę tuo, kas vyksta Azerbaidžane. Prezidentas Ilhamas Alijevas gali bandyti pabėgti ar pasislėpti nuo šios tiesos, bet tai jam turės didelių reputacinių pasekmių, kurios tik didės artėjant COP29.“
Lūkesčiai dėl suimtųjų paleidimo COP29 fone taip pat susiję su Vakarų politikų pareiškimais.
Rugsėjo pradžioje JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benas Cardinas paragino prezidentą I.Alijevą išlaisvinti armėnų kalinius, taip pat Azerbaidžano aktyvistus ir žurnalistus, kurie sulaikyti dėl korupcijos ar žmogaus teisių pažeidimų šalyje nušvietimo. Anot senatoriaus, tokio svarbaus renginio kaip COP29 priimančioji šalis turėtų įsipareigoti gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę.
Aktyvistų, kuriuos užstojo Vakarai, amnestijos Azerbaidžane vyko ir anksčiau, pažymi Londono tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ mokslinis bendradarbis Laurensas Broersas. Tad negalima atmesti ir kalinių išlaisvinimo galimybės prieš COP29, tačiau kol kas nėra jokių to ženklų.
„Girdėjau tik gandus, kad tai gali įvykti“, – teigė L.Broersas.
Požiūriai – labai panašūs
S.Saakian, atstovaujanti armėnų karo belaisvių šeimoms tarptautiniuose teismuose, mano, kad Armėnijos ir Azerbaidžano taikos sutarties kontekste turėtų būti aptariamas ir visų sulaikytų armėnų išlaisvinimas. Tačiau, anot jos, Armėnijos valdžia nepadaro visko, ką galėtų.
O J.Genseris oficialiojo Jerevano pastangas įvertino kaip visišką nesėkmę.
Jis teigia, kad belaisvių išlaisvinimo klausimas net nekeliamas taikos derybų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano metu.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad armėnų karo belaisvių, civilių ir buvusių Kalnų Karabacho vadovų grąžinimas yra prioritetas ir visuomet yra dėmesio centre.
Bet pastarieji Armėnijos premjero pareiškimai rodo, kad bent jau R.Vardanianui nereikėtų dėti didelių vilčių į Jerevaną. Rugsėjo pradžioje N.Pašinianas faktiškai perleido atsakomybę už milijardieriaus likimą Maskvai.
„Kaip nutiko, kad R.Vardanianas atsisakė Rusijos pilietybės, kas jam patarė žengti šį žingsnį, kas jį komandiravo į Armėnijos Respubliką, į Kalnų Karabachą, kokiu tikslu, kokiomis sąlygomis, kokie pažadai buvo duoti?“ – klausė Armėnijos premjeras atsakydamas į klausimą apie R.Vardaniano likimą.
Šios užuominos primena Azerbaidžano valstybinės žiniasklaidos, kurioje R.Vardanianas vadinamas Kremliaus agentu, išsiųstu į Kalnų Karabachą, retoriką.
Baku ir Jerevano pozicijos šiuo klausimu nepaprastai panašios.
„Oficiali Armėnijos ir Azerbaidžano propaganda jau keletą metų teigia, kad R.Vardanianas buvo V.Putino pasiųstas į Armėniją, o vėliau – į Kalnų Karabachą“, – rašė laikraščio „Aravot“ redaktorius Aramas Abramianas.
Bando neprarasti vilties
Teismo procesų prieš Kalnų Karabacho armėnų lyderius baigtis kol kas nėra aiški – vilkinimas suimtiesiems gali būti naudingas arba žalingas.
Klimato konferencija COP29, tikėtina, taps momentu, kai tarptautinė bendruomenė Azerbaidžanui skirs maksimaliai dėmesio. Alternatyva yra tiesioginis susitarimas dėl belaisvių tarp Jerevano ir Baku, tačiau kol kas tai atrodo mažai tikėtina.
L.Broersas mano, kad nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos vadovybės sulaikymas Azerbaidžanui yra svarbi simbolinė pergalė. Galima laukti, kad teismo procesai prieš juos taps žiniasklaidos spektakliu, kuris pabrėš Azerbaidžano požiūrį į Kalnų Karabacho konfliktą.
Baku neseniai dar kartą atmetė galimybę parodyti atlaidumą buvusiems Kalnų Karabacho lyderiams. „Kalbant apie karo belaisvių sugrąžinimą, Azerbaidžanas neprivalo išlaisvinti karo nusikaltėlių ir separatistinio chuntos režimo atstovų“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Bet suimtųjų giminaičiai stengiasi neprarasti vilties. „Jei nuosprendis iki šiol nėra paskelbtas, greičiausiai imamasi kokių nors veiksmų. Galbūt kažkas iš tikrųjų pasikeis“, – sakė vieno sulaikytųjų šeimos narys.
Milijardieriaus karjeroje – tamsūs šešėliai
56 metų R.Vardanianas pirmą kartą į žurnalo „Forbes“ sąrašą pateko 2021 m. – jo turtas įvertintas 1 mlrd. eurų. Armėnijoje gimęs, bet nuo 17 metų Rusijoje gyvenęs verslininkas yra investicinės bendrovės „Troika Dialog“ įkūrėjas.
2019 m. atskleista, kad „Troika Dialog“ buvo pagrindinė veikėja operacijoje, kurios metu per sudėtingą lengvatinio apmokestinimo įmonių tinklą buvo išplauti milijardai dolerių. Tai leido Rusijos elitui nuslėpti turtą ir nukreipti pinigus į užsienį.
2022 m. R.Vardanianas atsisakė Rusijos paso, gavo armėnišką ir iš Maskvos persikėlė į Kalnų Karabachą. Jis teigė, kad ketina panaudoti savo galimybes ir ryšius nepripažintos respublikos problemoms spręsti: „Armėnijos ir Kalnų Karabacho ateitį keliu aukščiau už savo gerovę ir saugumą.“
Po R.Vardaniano sprendimo atsisakyti Rusijos pilietybės Armėnijos ekspertų sluoksniuose imta kalbėti, kad Kremlius, matyt, nusprendė atvesti šį verslininką į valdžią Armėnijoje, kur jis yra įgyvendinęs milijoninius labdaros projektus, o planas pradėtas įgyvendinti nuo Kalnų Karabacho, kurio vyriausybės vadovu R.Vardanianas tapo 2022 m. lapkričio 4 d.
„Nepamirškime, kad jis – didelio kapitalo Rusijoje savininkas, o ši šalis nėra demokratinė. Kapitalas ten glaudžiai susijęs su valdžia. Žinome, kokio likimo sulaukė stambieji Rusijos kapitalistai, kai jie veikė prieš politinės valdžios valią“, – sakė armėnų politologas Surenas Sureniancas.
Parengta pagal BBC inf.
