Slydimas link ilgalaikio nacionalinio sukilimo prasidėtų nuo pergalės rinkimuose nedidele persvara, kurią ginčytų politiniai lyderiai aplinkoje, kurioje sparčiai plinta netikri naratyvai, vertina leidinys.
Po to įvykiai įsisuktų į tokį chaosą, kokio nebuvo nuo 1860-ųjų Amerikos pilietinio karo. Būtent tai gali nutikti Amerikoje per ateinančias dvi savaites.
Rinkėjams ruošiantis antradienį rinktis tarp Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris, po audringiausios prezidento rinkimų kampanijos per pastaruosius 50 metų, keliuose interviu ekspertai perspėjo, kad rimtas smurtas beveik neišvengiamas. Jie nesutaria tik dėl to, koks „katastrofiškas“ bus eskalavimas.
„Kalbant apie smurtą po rinkimų, mes atitinkame absoliučiai visus punktus“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege profesorė Barbara F. Walter, viena garsiausių pilietinių karų ekspertų.
„Šalies laukia tikrai nelengvos kelios savaitės ir mėnesiai ir, manau, tikrai nelengvi 10–20 metų, – pridūrė ji. – Mes žvelgsime į šiuos kelis mėnesius ir galvosime: „o, Dieve mano, tai buvo ramybė prieš audrą, o mes to neįvertinome“.“
„International SOS“, kuri yra viena didžiausių pasaulyje rizikos valdymo bendrovių, turinti 81 biurą visame pasaulyje, neseniai informavo pagrindinius klientus apie rinkimų padarinius. Bendrovė padarė išvadą, kad joje nurodytas didžiausios rizikos scenarijus taip pat buvo labiausiai tikėtinas.
Pagal jį vyriausybiniai pastatai, rinkimų centrai ir valstijų sostinės gali būti užpultos protestuotojų, ginčijančių rinkimų rezultatus. Taip pat tikėtinos didelės ir ilgalaikės gatvių demonstracijos didesniuose miestuose, peraugančios į pilietinius neramumus, dėl kurių valstijų gubernatoriai bus priversti įvesti komendanto valandą.
Kas bus toliau ir kaip blogai bus, priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie gali pakurstyti neramumus, įskaitant galimą užsienio valstybių, tokių kaip Rusija ir Iranas, įsikišimą, siekiant sustiprinti dezinformaciją, ir, kas ekspertams kelia didžiausią nerimą, galimybę, kad kas nors įvykdys teroristinį išpuolį ar žmogžudystę.
„Valdžios institucijos atliko puikų darbą infiltruodamos kelias ekstremistų grupuotes ir jas išardydamos, – sakė „International SOS“ vyriausiasis saugumo analitikas Mike'as Rogersas. – Labiau tikėtina, kad tai yra asmuo, neturintis skaitmeninio pėdsako, išgyvenantis krizę ir nusiteikęs konspiratyviai. Jei toks vienišas veikėjas tada smogs karštą akimirką, jis gali mobilizuoti daug platesnę visuomenės grupę (ir sukelti) tikrai pavojingą situaciją.“
Bet kurio iš kandidatų pralaimėjimas gali paskatinti smurtą šalyje, kurioje yra 400 mln. šaunamųjų ginklų ir kuri yra viena iš labiausiai ginkluotų šalių pasaulyje.
Pastaraisiais mėnesiais kraštutinių kairiųjų aktyvistai, susiję su judėjimu „Antifa“, užgrobė taikius protestus dėl karo Gazos Ruože, daužė langus, mėtė benzinines bombas ir grūmėsi su už D. Trumpą pasisakančiais kontrdemonstrantais. Kraštutinių dešiniųjų pusėje kai kurios iš šimtų valstijų ar apygardų lygmeniu organizuotų milicijos grupių, kurių bendras narių skaičius siekia dešimtis tūkstančių, pradėjo demonstruoti savo jėgą.
Ekspertai sutinka, kad neramumų rizika yra didesnė, jei D. Trumpas pralaimės. Buvęs prezidentas dar kartą atsisakė pasakyti, ar pripažins rinkimų rezultatus, o Respublikonų nacionalinis komitetas jau pradėjo 130 teisminių procesų įvairiuose rinkimų ginčuose.
„International SOS“ vertinime septynios svyruojančios valstijos įvardijamos kaip labiausiai tikėtinos vietos, kuriose gali kilti neramumų, o dvi savaitės iškart po rinkimų – lapkričio 5–19 d. – kaip didžiausio pavojaus laikotarpis. Per tą laiką eskalacijos riziką didina keturi atskiri veiksniai: nedidelė pergalės persvara, mažiausiai 48 valandos netikrumo iki rezultatų paskelbimo, kurstytojiški aukštų politinių lyderių, kurie atsisako pripažinti rezultatus, komentarai ir nesveika informacinė aplinka, kurioje sparčiai plinta netikri pasakojimai.
Kiti du didelį pavojų keliantys momentai – kai atskiros valstijos oficialiai patvirtins savo rinkikų kolegijos rezultatus, t. y. gruodžio 11–17 d., ir kai sausio 6 d. Kongresas susirinks ratifikuoti galutinio rezultato – būtent tuo metu 2021 m. JAV Kapitolijų užpuolė už D. Trumpą pasisakanti minia.
Nors ekstremistiškiausios kraštutinių dešiniųjų organizacijos, sukėlusios chaosą 2020 m., tokios kaip „Proud Boys“ ir „Oath Keepers“, šiuo metu yra kur kas mažesnė jėga, nes daugelis jų lyderių sėdi kalėjimuose, daugelis kitų grupių vis dar tyko. Jos „stebi situaciją ir galbūt planuoja tam tikrą veiklą – nuo protestų iki galimo smurto, – sakė daktarė Amy Cooter, viena pagrindinių JAV sukarintų grupuočių eksperčių. – Jei sulauktume kokio nors sėkmingo pasikėsinimo nužudyti D. Trumpą ar kitą respublikonų lyderį, tuomet galėtume sulaukti kur kas didesnio organizuotumo, ir gana greitai.“
Manoma, kad iš karto po rinkimų kilusį smurto protrūkį ilgainiui pavyks suvaldyti. Tačiau košmariškas scenarijus, kai D. Trumpas nuolat atsisako pripažinti pralaimėjimą ir tyliai ar atvirai pritaria smurtui, gali pasėti ilgalaikio konflikto sėklą.
„Istoriškai smurtą patiriančios demokratijos yra prezidentinės sistemos, pagrįstos rinkimais, kuriuose nugalėtojas ima viską, – „The Times“ cituoja pilietinių karų ekspertas B. Walter. – Jose yra giliai susiskaldžiusios politinės partijos, kurios nepasitiki kita puse. Viena pusė mano, kad rinkimai buvo iš jos pavogti, jei ji pralaimėjo, o smurtą dažniausiai pradeda ta pusė, kuri pralaimėjo antrus rinkimus iš eilės. Štai tokie yra duomenys. Tai taip pat yra Amerikos scenarijaus aprašymas, jei D. Trumpas pralaimės.“
Naujas pilietinis karas nebūtų panašus į pirmąjį Amerikos pilietinį karą 1860-aisiais, kai dvi priešiškos armijos kovėsi žūtbūtiniuose mūšiuose. Jis taip pat nebūtų panašus į šiemet populiarų Alexo Garlando filmą „Pilietinis karas“, kuriame vaizduojami JAV karinių oro pajėgų vykdomi oro antskrydžiai prieš amerikiečius, rašo „The Times“.
„Tai būtų daug panašiau į Šiaurės Airijos neramumus – sukilimą, – sakė B. Walter. – Jie stengsis bet kokia kaina išvengti amerikiečių karių, nes tai – pralaimėta kova. Amerikos kariuomenė yra neįtikėtinai stipri.“
„Šiuolaikiniuose pilietiniuose karuose matome, kad žudynės naudojamos prieš opozicijos lyderius, siekiant nutildyti teisėjus ir teisėsaugos pareigūnus, kurie tiesiog įgyvendina įstatymus. Taip pat matote vis daugiau išpuolių, nukreiptų prieš mažumų grupes“, – pridūrė ji.
Dauguma ekspertų mano, kad pilietinis karas prieš sukilėlius išlieka mažai tikėtinas. B. Walter su tuo nesutinka. Ji mano, kad pernelyg daug žmonių neigia savo šalies būklę, kurioje jau 15 metų stiprėja vidaus terorizmas, smurtinis ekstremizmas ir baltųjų viršenybės judėjimas.
„Amerikiečiai nenori apie tai kalbėti. Tikrovė tokia, kad mes buvome įkišę galvas į smėlį, – sakė ji. – Tam tikra prasme sausio 6-oji buvo dovana, nes privertė mus pagaliau pripažinti, kad šis vėžys mūsų visuomenėje augo, ir, tikiuosi, suteikė mums galimybę pasirengti.“
Įtampą padidino keletas smurtinių įvykių prieš rinkimų dieną. Tarp jų – du pasikėsinimai nužudyti D. Trumpą, šaudynės iš automato į Demokratų partijos biurą Finikse (Arizonos valstija) ir Portlande, Oregone, ir Vankuveryje (Vašingtono valstija) padegtos balsadėžės.
Šią savaitę buvo intensyviai ruošiamasi saugumo priemonėms, kad būtų apsaugoti balsavimo punktai ir rinkimų vietos – nuo aktyvaus šaudymo mokymų rinkimų darbuotojams Džordžijoje iki snaiperių ant stogo ir dronų virš balsų skaičiavimo centro Marikopos apygardoje, Arizonoje.
Šis priešrinkiminis smurtas – didžiausias nuo 1968 m. kampanijos, per kurią kilo riaušės ir buvo nužudytas Robertas F. Kennedy'is, – sustiprino visuomenės baimę. Praėjusį mėnesį „The Times“ užsakymu atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad 27 proc. amerikiečių nerimauja, jog gali kilti pilietinis karas.
Atlantoje, Džordžijos valstijoje, dėl šios baimės smarkiai išaugo šaunamųjų ginklų parduotuvės „Range, Guns and Safes“, esančios Mėlynųjų apykaklių rajone Forest Parke, verslo apimtys. Šaudmenų pardavimas padvigubėjo ir dabar per valandą parduodama nuo 50 iki 100 šovinių, o kasdien parduodama 15–20 ginklų.
Be to, parduotuvės šaudykla savaitgaliais naudojasi 300 žmonių, t. y. 100 proc. daugiau nei prieš tris mėnesius.
„Žmonės ateina ir sako: „Noriu turėti ką nors, jei kas nors nutiktų, nes niekada nežinai“, – „The Times“ sakė parduotuvei vadovaujantis 33 metų Chadas Pressey. – Tikiuosi, kad žmonės išliks ramūs, žiūrės plačiau ir pernelyg nesureaguos.“
Parengta pagal „The Times“ inf.
