Lietuvos Karo akademijos politologė Gerda Jakštaitė-Confortola, vertindama galimus scenarijus, atkreipė dėmesį į esminius Harris ir Trumpo užsienio politikos skirtumus bei galimas jų pasekmes Europai.
Ji išskyrė tris pagrindines sritis, kuriose Harris ir Trumpas veikiausiai elgtųsi labai skirtingai: požiūrį į tarptautines organizacijas, santykius su Rusija bei prekybos politiką. Tačiau nepaisant šių skirtumų, politologė pabrėžė, kad abiejų kandidatų administracijų prioritetas būtų Kinija, o Europa gali atsidurti antrame plane.
Vienas ryškiausių skirtumų tarp K. Harris ir D. Trumpo yra jų požiūris į tarptautines organizacijas, tokias kaip NATO ir Europos Sąjunga.
„Kalbant apie skirtumus, tai ko gero, vienas pirmųjų skirtumų būtų kandidatų požiūris į tarptautines organizacijas. Į šią kategoriją automatiškai patenka Europos Sąjunga ir NATO. Kamala Harris, kaip Demokratų partijos atstovė, labai teigiamai žiūri į NATO ir Europos Sąjungą, ir toks požiūris reiškia glaudesnį bendradarbiavimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pažymėjo G. Jakštaitė-Confortola.
Tai rodytų Demokratų partijos siekį palaikyti stiprius ryšius su tarptautinėmis institucijomis, tokiomis kaip NATO ir ES, tęsiant dabartinę Bideno administracijos kryptį. K. Harris pergalės atveju būtų labiau tikėtinas šios politikos tęstinumas, stiprinantis Europos ir JAV bendradarbiavimą gynybos bei saugumo srityse.
Priešingai, D. Trumpas per savo ankstesnę kadenciją pasižymėjo kritišku požiūriu į NATO, netgi kėlė klausimą dėl JAV narystės šiame Aljanse.
Anot G. Jakštaitės-Confortolos, „jeigu Donaldas Trumpas būtų išrinktas prezidentu, galima tikėtis, kad jo administracija rinktųsi kitą būdą komunikacijai ir tam tikroms problemoms spręsti, prioritetą teiktų dvišaliams formatams — tiesiogiai su atskiromis šalimis.“
Ši kryptis reikštų, kad JAV gali sumažinti savo dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, labiau orientuodamosi į tiesioginius santykius su pavienėmis valstybėmis. Tokiu būdu D. Trumpas galėtų skatinti Europos šalis perimti didesnę atsakomybę už regiono saugumą.
Santykiai su Rusija ir požiūris į karą Ukrainoje yra dar viena sritis, kurioje K. Harris ir D. Trumpas reikšmingai skiriasi.
Pasak G. Jakštaitės-Confortolos, „Kamala Harris pergalės atveju galbūt labiau būtų tikėtinas dabar esančios politikos tęstinumas.“ Tai reikštų nuoseklią paramą Ukrainai, tęsiant panašią Bideno administracijos politiką. Visgi, tikėtis tokio pat intensyvaus žvilgsnio, kaip kad Joe Bideno vadovavimo metais – nereikėtų.
D. Trumpas, savo ruožtu, deklaravo siekį greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau politologė abejoja dėl šio pažado įgyvendinimo.
„Kalbant apie Donaldą Trumpą, man nesudaro įspūdžio, kad jis būtų iš tų politikų, kuriems būtų iš tiesų labai svarbu įgyvendinti tuos pažadus, kurie buvo duoti rinkiminės kampanijos metu“, – nurodė ji.
Politologė teigė, kad D. Trumpas pasižymi neprognozuojamais veiksmais ir gali nesilaikyti pažadų, duotų kampanijos metu, todėl kyla klausimas, kaip jo politika dėl Rusijos ir Ukrainos iš tiesų atrodytų praktikoje.
Kitas skirtumas tarp kandidatų yra jų požiūris į tarptautinę prekybą. Pasak G. Jakštaitės-Confortolos, „tiek Kamala Harris, tiek Demokratų partija pabrėžia tarptautinės prekybos svarbą,“ o tai reiškia, kad Demokratų pergalės atveju galima tikėtis glaudesnių prekybinių ryšių su Europa. Demokratų politika siekia palaikyti globalią ekonominę integraciją, kas gali skatinti prekybinius ryšius tarp JAV ir Europos Sąjungos.
Priešingai, D. Trumpas labiau linksta į izoliacionistines idėjas, dažnai akcentuodamas Amerikos ekonomikos prioritetą.
„Trumpo administracija gali kelti prekybos tarifus ir taikyti kitus ekonominius apribojimus, kas galėtų paveikti Europos šalis“, – pažymėjo Lietuvos karo akademijos politologė. Tokia politika galėtų sumažinti prekybą tarp Europos ir JAV, todėl, esant D. Trumpui prezidentu, gali kilti prekybos įtampa.
Nepaisant šių skirtumų, G. Jakštaitė-Confortola akcentavo, kad Kinija išlieka tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijoms svarbiausiu užsienio politikos prioritetu.
„Tiek iš vienos, tiek iš kitos stovyklos galime tikėtis to paties, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms prioritetas numeris vienas yra Kinija“, – sakė ji.
Tai reiškia, kad abi administracijos savo dėmesį vis labiau kreiptų į strateginę konkurenciją su Kinija, o Europa nebūtų pagrindinis prioritetas.
Politologė taip pat pabrėžia, kad, nepaisant retorikos, praktiniai sprendimai priklausys nuo kongreso ir politinės sistemos veikimo. Ji atkreipia dėmesį, kad nors D. Trumpas pirmosios kadencijos metu žadėjo radikaliai keisti užsienio politiką, daugelio jo veiksmų ribojimai buvo įvesti per Kongresą ir kitas institucijas.
„Kalbant apie NATO, net jeigu Trumpas būtų dominuojanti figūra savo komandoje, ekspertai Vašingtone teigia, kad pasitraukimas iš NATO yra mažai tikėtinas“, – nurodė politologė. Tokia pozicija rodo, kad D. Trumpo administracijai būtų sudėtinga visiškai ištrūkti iš NATO, nes tam trukdytų finansiniai ir politiniai saugikliai, įvesti jo pirmosios kadencijos metu.
Analitikai sutinka, kad JAV ir Europos santykiai artimiausiais metais išliks sudėtingesni, o jų kryptis priklausys nuo naujos administracijos prioritetų. K. Harris pergalė veikiausiai reikštų paramos NATO tęstinumą ir bendradarbiavimo stiprinimą su ES. Tuo metu D. Trumpo grįžimas galėtų sukelti įtampą transatlantiniuose santykiuose, dvišalio bendravimo su Europos valstybėmis skatinimą ir galimai mažesnį JAV įsitraukimą į tarptautines organizacijas.
