Už proeuropietišką dabartinę šalies vadovę 52 metų Maią Sandu balsavo 42,45 proc. rinkėjų. Prorusiškos Socialistų partijos remiamas 57-erių buvęs Moldovos generalinis prokuroras Aleksandras Stoianoglo surinko 25,98 proc.
Kuris iš jų taps prezidentu, paaiškės po lapkričio 3 d. vyksiančio antrojo turo.
Pasak analitikų, įvertinus politinį susiskaldymą ir Rusijos daromą spaudimą 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, laimėtojas neprognozuojamas – laukia nepaprastai atkakli kova.
O referendume, kad Moldovos konstitucijoje įstojimas į ES būtų įtvirtintas kaip negrįžtamas tikslas, nežinomybė tęsėsi iki paskutinių suskaičiuotų balsų, kuriuos atidavė 240 tūkst. užsienyje gyvenančių moldavų.
Galiausiai buvo paskelbta, kad už vakarietišką kryptį pasisakė 50,46 proc. žmonių – vos 8000 daugiau nei tų, kurie buvo prieš eurointegraciją (49,54 proc.).
Bendras rinkėjų aktyvumas sudarė 51,7 proc. Į prezidento postą pretendavo 11 kandidatų.
Viską mato priešingai
Apkaltintas korupcija bei piktnaudžiavimu valdžia ir praėjusiais metais M.Sandu atleistas iš generalinio prokuroro pareigų A.Stoianoglo ragino žmones boikotuoti referendumą arba balsuoti „prieš“, apibūdindamas jį kaip cinišką žingsnį, kuriuo siekiama padidinti dabartinės prezidentės populiarumą.
A.Stoianoglo neigė, kad jo pozicija yra palanki Rusijai, bet atsisakė kritikuoti Kremlių dėl įsiveržimo į Ukrainą ir ragino gerinti santykius su Maskva.
„Rusijos kišimosi į Moldovą lygis yra labai perdėtas“, – dėstė kandidatas į šalies vadovus.
Visai kitaip rinkimų naktį kalbėjo M.Sandu.
„Moldova susidūrė su precedento neturinčia ataka prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją tiek šiandien, tiek pastaraisiais mėnesiais.
Nusikalstamos grupuotės, veikiančios kartu su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams, puolė mūsų šalį dešimtimis milijonų eurų, melu ir propaganda, naudodamos pačias gėdingiausias priemones, siekdamos laikyti mūsų piliečius ir mūsų šalį netikrumo ir nestabilumo spąstuose.
Turime aiškių įrodymų, jog šios nusikalstamos grupuotės ketino nupirkti 300 tūkstančių balsų“, – tvirtino Moldovos prezidentė, prieš ketverius metus rinkimuose įveikusi kitą prorusišką kandidatą Igorį Dodoną, kuris dabar yra A.Stoianoglo remiančios Socialistų partijos lyderis.
Regionuose – atskirtis
Apie tai, kokia nevienalytė yra Moldova, liudija balsavimas skirtingose šalies vietose. Gagaūzijoje – 135 tūkst. gyventojų prorusiškame Moldovos regione, turinčiame autonominio teritorinio vieneto statusą, – M.Sandu gavo vos daugiau negu 2 proc. rinkėjų balsų ir užėmė 5-ąją vietą. Ten akivaizdus lyderis buvo būtent gagaūzų kilmės A.Stoianoglo – 49 proc.
Beje, 2014 m. pradžioje čia netgi buvo surengtas referendumas dėl Gagaūzijos vadinamojo „išorinio apsisprendimo“. Nors jo rezultatus Moldovos valdžia laiko teisiškai niekiniais, skaičiai iškalbingi: 97 proc. šio plebiscito dalyvių balsavo už Moldovos stojimą į Muitų sąjungą su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu, o už Moldovos narystę ES pasisakė mažiau nei 2,5 proc.
Referendumo dėl stojimo į ES išvakarėse Gagaūzijos vadovė Jevgenija Gucul ragino kraštiečius balsuoti prieš eurointegraciją: „Mūsų nepriklausomybė, istorija, mūsų tikėjimas ir tradicijos – visa tai yra pavojuje. Mūsų vaikų ateitis priklauso nuo mūsų šiandieninio pasirinkimo. Apginkime savo tėvynę kartu ir balsuokime prieš europinę pseudodemokratiją.“
Galiausiai referendume dėl ES už balsavo šiek tiek daugiau negu 5 proc. Gagaūzijos gyventojų, prieš – beveik 95 proc.
Kairiajame Dniestro krante, kuris faktiškai kontroliuojamas nepripažintos Padniestrės respublikos valdžios, esant labai žemam rinkėjų aktyvumui A.Stoianoglo sulaukė 35,4 proc. palaikymo, M.Sandu – 25,2 proc.
Referendume prieš eurointegraciją Padniestrėje pasisakė 62,6 proc. gyventojų, už – 37 proc.
O svetur gyvenantys moldavai masiškai balsavo už M.Sandu: užsienio rinkimų apylinkėse prezidentė pasiekė aukščiausią rezultatą – 71 proc.
Negali ilsėtis ant laurų
M.Sandu inicijuotas referendumas proeuropietiškų jėgų laimėtas minimalia persvara, nors visos išankstinės apklausos signalizavo, kad pergalė bus iškovota gerokai didesne dauguma.
Tai rodo, kad Moldovos valdžia akivaizdžiai nepakankamai pasipriešino dezinformacijos ir akivaizdaus melo iš Rusijos srautams, su kuriais šalies gyventojai susidūrė pastarąjį pusmetį.
Rezultatas – visuomenė, kurioje, kaip visai neseniai manė ekspertai, nors ir ne absoliuti, tačiau stipri dauguma pasisako už savo valstybės integraciją į Europos Sąjungą, dabar šiuo klausimu yra pasidalijusi pusiau, nubrėždama potencialiai gilią skilimo liniją savo viduje. Ir kas žino, kada šis skilimas vėl taps aktualus ir kokių pasekmių tai turės Moldovai.
Dabar esminis klausimas: ar pati prezidentė antrajame ture įstengs gauti daugiau kaip pusės rinkėjų pasitikėjimą, kad liktų poste ir toliau vestų šalį reformų keliu tolyn nuo Rusijos glėbio.
Juk lygiai taip pat nė viena apklausa nenuspėjo, kad politikos naujokas A.Stoianoglo surinks daugiau nei ketvirtadalį balsų, – jam prognozuotas perpus mažesnis rezultatas.
Labai sunku įvertinti, kuris iš dviejų kandidatų rado daugiau galimybių savo rinkėjų ratui didinti: ar antrasis turas taps referendumu dėl pasitikėjimo M.Sandu, ar gyventojai rinksis, jų supratimu, mažesnę blogybę, ar kandidatai nustebino žmones lemiamu momentu nestandartiniais būdais įtikinėdami balsuoti už juos.
Pirmajame ture susidaręs maždaug 16 proc. atotrūkis ir akivaizdžių potencialių sąjungininkų nebuvimas nesuteikia M.Sandu pagrindo ilsėtis ant laurų: rinkimų baigtis lieka neaiški.
Parengta pagal BBC inf.
