Trumpo sugrįžimas: izoliacija ir nenumatyti svyravimai?
Kalbėdamas apie galimą Donaldo Trumpo pergalę, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad „jo retorika daugiau izoliacionistinė“.
„Tai ką jis mini, kaip dalykus, kurie jam patinka Europoje, mums paprastai gan nepatinka. Tai yra Viktoras Orbanas, paskutinį kartą debatuose jis paminėtas bent triskart. Ir tai ne tik Trumpas taip šneka, bet ir visa jo aplinka. Orbanas Trumpui yra pavyzdys ir įkvėpėjęs, jam patinka Brexitas ir jam nelabai patinka Europos integracija, jos gilinimas. Tai yra tie trigeriai, kurie nesuveiks teigiamai Europoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ sakė politikas. Jo teigimu, galimas ir santykių pablogėjimas su Prancūzija, Vokietija, gal net Lenkija. „Tai gali būti nelengvas laikotarpis, kurį kaip ir daugelį nelengvų laikotarpių – arba suvaldysime, arba ne“, – pabrėžė jis.
D. Trumpo politika ES atžvilgiu, kaip prognozuoja politikos ekspertai, galėtų lemti didesnį įtampos lygį tarp JAV ir Europos šalių, ypač dėl ekonominių ir gynybinių klausimų. Ekonominės įtampos stebėtos ir pirmojoje D. Trumpo kadencijoje.
„Vienas iš apibrėžiančiųjų užsienio politikos dėmenų buvo ekonominis klausimas, tarifų klausimas. Tai, manau, kad ir toliau tai išliks labai svarbiu Trumpo užsienio politikos elementu. Jau dabar iš to, ką jis kalba yra pagrindas tikėti, kad tai būtų realizuota, tas įrankis yra pagrindinis, kaip kelti ir gerinti JAV ekonomiką, tai yra tarifai. „Tarifai“ – stebuklingas jam žodis. Neabejotinai ši politika bus taikoma ne tik į Azijos šalis, į Kiniją, bet turbūt ir į ES valstybes, ir šia prasme tai bus tikrai vienas iš klausimų, kuris kels iššūkių, kaip čia tvarkytis ir ką galima daryti. Čia tas JAV vienašališkumas kelia rizikų“, – papildė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Dovilė Jakniūnaitė.
Kitas pavojingas aspektas Bendrijai – Trumpo požiūris į karą Ukrainoje. D. Jakniūnaitė atkreipė dėmesį, kad nors ir mažai kas tiki D. Trumpo planu išspręsti karą Ukrainoje per kelias paras, visgi dėmesys Ukrainai neabejotinai keistųsi šiam užėmus JAV prezidento postą.
„Faktas, kad greičiausiai, kurį laiką, o gal net visą kadenciją parama Ukrainai ginklais ir finansinė parama sustotų arba labai smarkiai apmažėtų. Tai sukels pasekmių Europos saugumui. Neabejotinai, dėl to dabar sukama ES galva ir tam ruošiamasi“, – nurodė ji. Tikėtina, kad D. Trumpui sugrįžus į valdžią ES bus priversta stiprinti savo gynybinius pajėgumus savarankiškai, o tai gali atvesti prie didesnės militarizacijos Europoje.
Kamala Harris: stabilumas ir tęstinumas?
Kita vertus, jei Kamala Harris laimėtų rinkimus, ES galėtų tikėtis tęstinumo ir galbūt net ryžtingesnių sprendimų nei dabartinė Joe Bideno administracija. Ž. Pavilionis teigė, kad „pokyčiai nebus labai ryškūs nuo dabartinės administracijos. Gal jie net būtų ryžtingesni į gerąją pusę“. K. Harris pergalė greičiausiai reikštų tęstinę paramą NATO ir ES, taip pat stiprią poziciją dėl Ukrainos integracijos į ES bei NATO Aljansą.
Tokiam politiko vertinimui kiek prieštaravo D. Jakniūnaitė, minėdama, kad tokio intensyvaus K. Harris žvilgsnio į karą Ukrainoje, kokį stebėjome prie Bideno administracijos tikėtis neverta, mat karas jau yra įsibėgėjęs, bėgs jau ketvirti karo metai.
„Juolab, Artimieji Rytai kels rūpestį, nežinome ir kokios dar globalios problemos gali ištikti. Vienas klausimas dėl ko sutinka Trumpas ir Harris yra Kinija. Kinijos suvaldymas ir dėmesys jai, bei idėja, kad Kinija yra ilgalaikė JAV konkurentė, nebūtinai priešė, išliks prie bet kurios administracijos. Tai reiškia, kad dėmesys į Kiniją nutrauks fokusą nuo Europos“, – pabrėžė ji, nurodydama, kad ES turės stiprėti ir ieškoti įrankių, strategijų, kaip išlikti ir didinti savo savarankiškumą.
Nepaisant to, Harris lyderystė JAV galėtų būti labiau numanoma ir nuoseklesnė. Kaip pabrėžė Ž. Pavilionis, „jos požiūris į pasaulį bus globalesnis“. Jis pažymėjo, kad ir Lietuvos politikai nuodugniai formuoja ryšius su tikėtina K. Harris administracija. Taip pat, Ž. Pavilionio teigimu, ateityje tikimąsi išlošti ir dėl pašlijusių Lietuvos santykių su Kinija, kuri „Amerikai yra priešas numeris vienas“.
Tarp izoliacijos ir globalizacijos
D. Trumpo sugrįžimas reikštų daugiau izoliacijos, prekybos įtampos ir neprognozuojamos retorikos, o Harris pergalė galėtų atnešti stabilumą, tęstinę draugystę su Europa ir stipresnę koaliciją prieš Kiniją. Bet kokiu atveju, nežinomųjų netrūksta, todėl ES turi būti pasiruošusi.
Pasak D. Jakniūnaitės, svarbu suvokti, kad ne Europa diktuos sąlygas Amerikai, prie kurių reikės taikytis, bet ES turės prisitaikyti prie JAV posūkių, nesvarbu, ar į valdžią ateis globalesnė Harris ar labiau izoliuotas Trumpas. „Absoliuti draugystė nėra pasaulio politikoje įmanoma ir visada yra išskaičiavimai. Šiuo metu matome iš bet kurios partijos politikų pusės, kad būtina susiorientuoti į save, į savo gerovę, ekonomiką. Protekcionistinis jausmas ir idėjos sklinda ne tik iš Trumpo ar jo aplinkos žmonių pusės, bet ir iš Demokratų. Tai yra kiti įrankiai, negalvojama apie tarifus, bet yra labai aiški idėja apie tam tikrus rinkos reguliavimo įrankius, aišku, kiek jie bus realizuoti galima klausti. Visgi, Harris ekonominė politika ir iš to kylantis supratimas, kaip Amerika veiktų užsienio politikoje yra labai aiškiai orientuota į Amerikos vidų“, – nurodė politologė.
Ž. Pavilionis džiaugėsi, kad netrukus baigsis Vengrijos pirmininkavimas ES. „Tai bus naujo Vašingtono laikai. Kartu ateis Lenkijos pirmininkavimas ES, kuris veiks su naujuoju ambicingu Briuseliu, kuris Ukrainą ir gynybą stato kaip vienus svarbiausių savo klausimų. Tai bus tie patys lenkai, kurie šiuo metu ginkluojasi iki ausų ir yra čempionai NATO pagal gynybos procentą. Mes irgi esame netoli jų, esame pavyzdys, kuris įkvepia. Mes mokam šnekėtis, kad ir kas būtų išrinktas, sugebėsim prie jų prieiti, nes proporcingai turim didžiulį svorį Amerikoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ itin pozityviomis mintimis dalinosi politikas.
