Nors K. Starmeris 2016 metais pats balsavo už JK pasilikimą ES, politikas nurodo neturįs ketinimų iš naujo svarstyti pasitraukimą iš Bendrijos. Anksčiau Briuselio diplomatai skeptiškai vertino K. Starmerio planus gerinti santykius su ES, tačiau jo pasiryžimas tęsti dialogą, pasak ekspertų, žymi pokytį.
Politinių nuostatų pokyčiai atveria naujas galimybes
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala pastebi, kad Leiboristų partijos atėjimas į valdžią atveria naujas bendradarbiavimo su ES galimybes. Pasak jo, santykiai tarp JK ir ES, esant valdžioje Toriams, buvo itin įtempti, tačiau Leiboristai, turėdami kitokias politines nuostatas, gali prisidėti prie dialogo atkūrimo. „Susitikimas atveria galimybes bendradarbiavimui su ES, dialogo atkūrimui, kuris gali vesti prie konkretesnių sprendimų. Jei kalbame apie labai konkrečius žingsnius pats susitikimas nelems lūžio santykiuose, bet tai gali pakloti pamatą ilgalaikiam procesui, per kelerius ar kelioliką metų, santykiai galėtų būti atkurti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė L. Kojala, vertindamas Ursulos von der Leyen ir K. Starmerio susitikimą.
Diskusijų centre – judėjimo laisvė
Vienas iš esminių klausimų diskusijose tarp JK ir ES išlieka judėjimo laisvė. ES siekia išsaugoti šį principą, tačiau JK to kategoriškai vengia. Politologas atkreipia dėmesį, kad judėjimo laisvė buvo viena pagrindinių „Brexito“ priežasčių. „JK politikai žadėjo, kad išstojus iš ES imigracijos į JK srautai nuslūgs, ir jų sumažėjo, vertinant atvykėlius iš ES. Visgi, bendras skaičius net išaugo, atvykėlius iš ES „pakeitė“ atvykėliai iš trečiųjų valstybių. Vadinasi, tai dar kartą parodė, kad ne narystė ES buvo pagrindinė problema dėl ko srautai buvo tokie dideli. Dabartinėje vyriausybėje migracijos politika yra problema, neišspręsti nelegalių migrantų srautai, sunkiai sekasi suvaldyti srautus iš Prancūzijos per Lamanšą į JK. Tikėtina, kad artimiausiu metu magiškų sprendimų nebus. Šis klausimas išlieka pakankamai jautrus. Leiboristai nenori siųsti signalų, kad susitarė su ES ir atlaisvina tuos suvaržymus, kurie dabar yra taikomi, net jei tai esminio pokyčio migrantų srautams neturėtų“, – aiškino L. Kojala.
Santykių atkūrimas – ilgalaikis procesas
ES vertina laisvą asmenų judėjimą kaip vieną iš pagrindinių vertybių, o po „Brexito“ atsiradusios kliūtys kelia abejones dėl tolimesnio bendradarbiavimo. „ES galėtų siekti supaprastinti kliūtis tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, jaunimui ar tam tikrų sričių ekspertams, kad nekiltų kliūčių, kurios anksčiau neegzistavo ir niekaip nesąlygoja migracijos srautų bendros problematikos, o tik iškelia suvaržymus, kurie silpnina ES ir JK ryšius“, – pažymėjo L. Kojala.
Politologas taip pat teigia, kad nors Norvegijos ar Islandijos modelio pritaikymas JK būtų buvęs svarstytinas variantas iškart po referendumo, dabartinė situacija tam nepalanki. „Kai buvo aiškūs rezultatai, svarstyta, kad JK galėtų pasirinkti Norvegijos modelį, nebebūti nare, nebebūti priklausoma nuo ES sprendimų mechanizmų, bet išlikti vieningoje rinkoje ar bent išlaikyti artimą ryšį su ES. Tuomet britų politikai priėmė kitokį sprendimą, o atsukti laiką atgal gali būti labai sudėtinga, nes tai kompleksiniai veiksmai, jie trunka labai ilgai, net jei pasiekiamas politinis susitarimas. Visi supranta, kad tai, jog santykiai ims ir atsikurs į ankstesnį lygį, nėra įmanoma. Kalbama apie procesą, žingsnelis po žingsnelio, kuris parodytų abipusę naudą ir sukurtų terpę ne tik politikams rasti sprendimą, bet ir įtikinti visuomenes“, – pažymėjo ekspertas.
Visuomenės požiūrio pokytis
Per pastaruosius metus JK visuomenėje pastebimas požiūrio į „Brexitą“ pokytis. Apklausos rodo, kad apie 20 proc. daugiau britų šį procesą vertina neigiamai, nei teigiamai. Visuomenės nepasitenkinimą skatina neįvykdyti pažadai, tokie kaip sumažėjęs migracijos srautas ar sutaupytos lėšos, išstojus iš ES. Viena iš priežasčių yra ir karas Ukrainoje. „Visuomenė nėra patenkinta tuo, kaip „Brexit“ yra įgyvendinamas ir tą lemia aplinkybės, kurios parodė, kad tie skambūs pažadai, kad migrantų srautai nutrūks, sutaupysim šimtus milijonų svarų, kurių nemokėsim į ES biudžetą, ar kad atsivers naujos prekybinės rinkos, sudarant prekybos susitarimą su JAV, kuris nebus apsunkintas ES reglamentavimo taisyklių… Staiga JK išnaudos visus Europos privalumus. Pati prieis prie ES rinkos, bet turės ir prekybinius saitus su trečiosiomis šalimis, su kuriomis ES negali sau leisti ar tų ryšių realizuoti. Tai neįvyko. Tai parodė, kad skambūs politikų pažadai ir visa ko kaltė priskirta ES, nėra tiesa, taigi nemažai daliai britų tai sąlygoja nusivylimą“, – apibendrino L. Kojala.
Nepaisant iššūkių, K. Starmerio siekis atkurti konstruktyvų dialogą su ES rodo, kad po „Brexito“ santykiai gali būti peržiūrėti ir palaipsniui pagerinti. Tačiau šis procesas, kaip pripažįsta tiek politikos analitikai, tiek pats JK premjeras, bus ilgas ir sudėtingas.
