V. Putinas rugsėjo pradžioje perspėjo, kad Vakarų pritarimas Ukrainai smogti Rusijos gilumoje reikštų Maskvos karą prieš NATO. Po to Rusijos propagandistai suskubo čiauškėti apie savo branduolinę galią.
Karinės politinės analizės biuro direktorius Aleksandras Michailovas paragino pagaminti ir susprogdinti Londono bei Vašingtono fanerinius maketus, kurie būtų su Bekingemo rūmų, Big Beno ir Baltųjų rūmų kopijomis. Pasak jo, taip būtų imituojami branduoliniai smūgiai ir maketai „sudegtų taip gražiai, kad išgąsdintų pasaulį“.
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas perspėjo, kad smūgiai Rusijai sukeltų branduolinį karą. Jis priminė Europos Parlamentui (EP), kad Rusijos balistinė raketa (ICBM) vos per tris minutes gali atskristi iki EP būstinės Strasbūre.
Tačiau Kremliaus viduje vis dažniau pripažįstama, kad pakartotinis branduolinio grasinimo naudojimas pradeda prarasti savo galią, o Maskvos raudonos linijos nuolat peržengiamos.
Vietoje to V. Putinas ieško subtilesnio ir labiau riboto atsako į Vakarų leidimą Ukrainai naudoti ilgesnio nuotolio raketas smogti Rusijai, teigė analitikai ir pareigūnai, artimi aukštiems Rusijos diplomatams.
„Pasipylė branduolinių grasinimų, – sakė Rusijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga dėl šios temos jautrumo. – Tokiems pareiškimams jau sukurtas imunitetas, ir jie niekam nekelia baimės“.
Su tuo sutiko ir Rusijos akademikas, palaikantis glaudžius ryšius su aukštaisiais Rusijos diplomatais.
Jis branduolinį variantą pavadino „mažiausiai įmanomu“ iš visų scenarijų, „nes jis tikrai sukeltų Rusijos partnerių pasaulio pietuose nepasitenkinimą. Taip pat dėl to, kad kariniu požiūriu jis, aišku, nėra labai veiksmingas“.
Jo teigimu, diskusijos apie branduolinio ginklo panaudojimą pernelyg sureikšmina eskalacijos grėsmę ir nepakankamai įvertina alternatyvių variantų galimybes.
„Kadangi Vakarai turi pasaulinę karinę infrastruktūrą, galima rasti daug pažeidžiamų taškų“, – pridūrė akademikas.
Savo ruožtu V. Putinas ieško įvairių variantų, kaip atgrasyti Vakarų paramą Ukrainai ir bandyti įtvirtinti savo raudonąsias linijas, sakė politologė, Prancūzijoje įsikūrusios politinių konsultacijų bendrovės „R-Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.
„Yra variantų, kurių jis nenori panaudoti, ir yra variantų, kuriuos jis pasirengęs peržiūrėti šiandien“, – aiškino ji ir pridūrė, kad branduolinį ginklą jis laiko „blogiausiu variantu visiems, taip pat ir sau.“
Branduolinės priemonės arba tiesioginis puolimas NATO teritorijoje būtų svarstomi tik tuo atveju, jei „V. Putinas pajustų, kad kyla grėsmė dabartinės Rusijos egzistencijai, kai, jo nuomone, nėra kitos išeities“, – teigė ji.
„Tokioje situacijoje Vakarai turėtų žengti daug toliau nei tai, apie ką diskutuoja dabar“, – kalbėjo T. Stanovaja.
Tuo metu atrodo, kad Rusijos pareigūnus iš dalies nuramino tai, kad Jungtinės Valstijos kol kas akivaizdžiai nesiryžta panaikinti apribojimų Ukrainai smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje naudojant Vakarų raketas.
Analitikai ir pareigūnai teigė, kad vis dažniau buvo tikimasi, jog jei leidimas bus suteiktas, jis bus „labai ribotas“.
Tačiau V. Putinui vis dar daromas spaudimas kaip nors reaguoti ir sustabdyti nuolatinį jo raudonų linijų peržengimą.
„Suprantama, kad Vakarai ignoruoja Maskvos nubrėžtas raudonąsias linijas, todėl iš Maskvos pusės turėtų būti imtasi svaresnių ir reikšmingesnių žingsnių, kurie parodytų jos ketinimų rimtumą“, – pabrėžė politologė.
Nuo 2022 m. invazijos Rusija perspėjo Vakarus, kad jie netiektų Ukrainai modernių naikintuvų F-16, pagrindinių kovos tankų ir raketų, ir galiausiai visi šie perspėjimai išsipildė.
Anot T. Stanovajos, V. Putinas stebi tendenciją, kai Ukrainos Vakarų sąjungininkai vis dažniau leidžia Kyjivui plėsti savo veiklą. Ji teigė, kad ši tendencija jį gąsdina, ypač jei dėl to padaugės raketų smūgių Rusijos viduje.
„V. Putinui tai yra kokybinis poslinkis, kuris perkelia situaciją į naują lygį ir po kurio gali sekti tolesnė plėtra“, – aiškino ji.
Iš tikrųjų, Maskva gali pasirinkti atsaką. Tai gali būti sabotažinės operacijos prieš karinius objektus ar kitą infrastruktūrą Vakaruose, kur Rusijos dalyvavimą būtų sunku įrodyti.
Taip pat ji galėtų pasitelkti tarpines grupuotes, kurios jau kovoja su Vakarų interesais, pavyzdžiui, hučių kovotojus Jemene, kurie puola Raudonosios jūros laivybą.
Tai pareiškė Londono Karališkojo koledžo karo studijų profesorius emeritas Lawrence'as Freedmanas, pabrėždamas galimybę, kurią taip pat iškėlė Rusijos akademikas.
„Jis nenori, kad įvyktų kas nors dramatiško ar drastiško, t. y. branduolinė ar tiesioginė kova tarp mūsų ir jo karių, tačiau tai nereiškia, kad nevyksta kažkas rimto“, – svarstė L. Freedmanas.
Su Kremliumi susijęs aršus politikos analitikas Sergejus Markovas teigė, kad jau ir aukščiausiuose Rusijos kariuomenės sluoksniuose vis labiau suvokiama, kad „Rusija išlepino Vakarus“.
Jis pabrėžė, kad buvo per daug kalbėta apie raudonąsias linijas, bet nieko nedaroma. „Kažkuriuo metu turėsime eskaluoti“, – pridūrė S. Markovas.
S. Markovas užsiminė, kad galimi atsakomieji veiksmai galėtų būti Jungtinės Karalystės ambasados Maskvoje uždarymas ir smūgiai oro bazėms Lenkijoje ir Rumunijoje, kuriose dislokuoti Ukrainos naikintuvai F-16.
„Kadangi Rusija yra įsitikinusi, kad kažkuriuo momentu smūgiai Maskvai tikrai bus suduoti, tuomet mes turime smogti pirmieji“, – aiškino jis.
Tuo metu T. Stanovaja teigė, kad bet kokie tokie smūgiai NATO oro bazėms yra mažai tikėtini ir pridūrė, kad branduolinė retorika turi savo prasmę tik desperacijos atveju.
Tiek politologė, tiek S. Markovas atkreipė dėmesį į tai, kaip respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos nariai sustiprino Maskvos grasinimų klausimą.
Šią savaitę D. Trumpas ir buvęs nepriklausomas kandidatas į prezidentus Robertas F. Kennedy jaunesnysis laikraščio „Hill“ publikacijoje rašė, kad sprendimas suteikti Ukrainai leidimą naudoti vakarietiškas ilgojo nuotolio raketas „sukeltų pasauliui didesnį branduolinio karo pavojų nei bet kada nuo Kubos raketų krizės laikų“. Vietoje to, jie ragino vesti tiesiogines derybas su Maskva.
V. Putinas gali siekti padidinti grėsmę ir sužaisti „auksine korta“, eskaluodamas situaciją prieš rinkimus, teigė S. Markovas. „Jei V. Putinas toliau eskaluos, tada JAV ims bijoti branduolinio karo, ir D. Trumpas laimės“.
L. Freedmanas taip pat pažymėjo, kad V. Putino branduoliniai grasinimai buvo sąmoningai dviprasmiški, siekiant padidinti jų pavojingumo jausmą.
„Tai skamba grėsmingai, bet iš tikrųjų jis niekada labai konkrečiai nenurodo, ką ketina daryti. Jis leidžia mums patiems interpretuoti, o žmonės interpretuoja blogiausiai“, – aiškino jis.
Tačiau galiausiai, mažėjant tokių grasinimų veiksmingumui, V. Putinas kol kas nesugalvojo, kuo tai pakeisti, tikino T. Stanovaja. Ji pridūrė, kad abejonės tik augo, nes „niekas nesupranta“, kokius atsakymus V. Putinas galiausiai pasirinks dėl kiekvieno konkretaus veiksmo.
„Manau, kad V. Putinas ir pats nesupranta“, – sakė ji.
Parengta pagal „The Washington Post“ inf.
