Iš Europos karalienės tapo „imperatore“: U. von der Leyen turi daugiau galios nei bet kada

Kai ji visuomenei atskleidė 26 Komisijos narius ir jų vaidmenis, iš karto tapo aišku viena: ji nevaržomai kontroliuos Europos Sąjungos politiką. Per kelias minutes ji įvedė skambų titulą su maža atsakomybe vienai iš galingiausių Europos Sąjungos šalių, parėmė savo bičiulius ir išskaidė galingus portfelius, padalydama juos skirtingiems žmonėms. Valdžios įtvirtinimas buvo baigtas.

„Ji dar labiau viską kontroliuos, – „Politico“ sakė vienas ES pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems šiame straipsnyje cituojamiems pareigūnams, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti. – Kas galėjo pagalvoti, kad tai apskritai įmanoma?“

Tai buvo kelis mėnesius trukusios viešos ir privačios strategijos kulminacija, kuria siekta pašalinti nesutinkančius balsus per pirmąją jos, kaip Europos Komisijos pirmininkės, kadenciją. Iš pirmosios komandos neliko nė vieno jai nepritariančiojo. Tokių didelių asmenybių kaip prancūzas Thierry Bretonas ir olandas Fransas Timmermansas jau nebėra.

Per pirmąją kadenciją, kai jai teko susidurti su pasauline pandemija ir karu prie ES slenksčio (Ukrainoje), ji pagarsėjo kaip vienašališkai priimanti sprendimus, viršijanti savo pareigų aprašymą, nušalinanti kitus ES vadovus nuo sprendimų priėmimo ir kalbanti tik su saujele patarėjų. Dėl to Briuselyje ji gavo karalienės Ursulos pravardę.

Ryte, kai U. von der Leyen paskelbė apie savo antrąją aukščiausio lygio komandą, ji atsisakė Europos Parlamentui, savo partneriams komisarų tvirtinimo procese, pasakyti, ką ji skiria į kokias pareigas. Vietoj to ji paliko susitikimą su aukščiausiais Parlamento vadovais ir iš karto pradėjo spaudos konferenciją, kurioje atskleidė visas detales. Vėliau ji buvo apkaltinta „nepagarba“ Parlamentui.

Kelias valandas prieš tai ji įtikino prancūzus, kad suteiks jų kandidatui į Komisijos narius itin svarbų darbą, jei jie pakeis Th. Bretoną. Antradienį, kai ji atskleidė EK portfelius, prancūzai suprato, kad buvo apgauti ir gavo silpnesnę poziciją – buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Sejourne tapo Vykdomuoju pirmininko pavaduotoju, atsakingu už klestėjimą ir pramonės strategiją.

„Kiekvienas, kuris manė, kad ji galėtų pakeisti savo stilių, savo norą griežtai kontroliuoti, buvo mažų mažiausiai naivus“, – sakė vienas ES diplomatas.

Viešojoje erdvėje apie 26 Komisijos narius, po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės (išskyrus Vokietiją, nes U. von der Leyen yra jos Komisijos narė), buvo kalbama diplomatiškai, o gal net užtikrintai.

Ji jiems sakė, kad jie yra „lygiųjų“ grupė.

Išardžiusi senąją organizacinę schemą, U. von der Leyen sakė, kad ji atsikratys „buvusių gana griežtų „sienelių“ ir padarys Komisiją mažiau hierarchišką.

Ji teigė, kad tai leis geriau bendradarbiauti Komisijos nariams ir jų valstybės tarnautojams bei suteiks jiems „vienodą atsakomybę“ įgyvendinant prioritetus. Tačiau ES diplomatai ir pareigūnai, įskaitant kai kuriuos jos pačios darbuotojus Komisijoje, teigia, kad naujoji struktūra leis U. von der Leyen skaldyti ir valdyti.

„Manau, kad tai yra ne klaida, o naujosios kolegijos sistemos bruožas“, – U. von der Leyen strategiją įvertino Rene Repasi, vadovaujantis Vokietijos socialistų frakcijai Europos Parlamente.

Nors socialistai, antroji pagal dydį politinė jėga Europos Parlamente, ispanei Teresai Riberai užsitikrino milžinišką portfelį (Švaraus, teisingo ir konkurencingo perėjimo vykdomoji vicepirmininkė), įskaitant galingą konkurencijos komisarės darbą, kitur jiems liko ne tokie svarbūs portfeliai ir išpūsti pareigų pavadinimai.

U. von der Leyen paskelbė, kad mažai žinoma socialistų iš Rumunijos kandidatė Roxana Minzatu bus vykdomoji pirmininkės pavaduotoja, atsakinga už žmones, įgūdžius ir pasirengimą.

Kaip papildomą saugiklį ji paskyrė patikimus lojalistus, tokius kaip slovakas Marošas Šefčovičius, latvis Valdis Dombrovskis ir olandas Wopke Hoekstra, kurie bus „sarginiai šunys“, prižiūrintys savo naujuosius kolegas, „Politico“ sakė antrasis ES diplomatas.

U. von der Leyen buvo negailestinga net savo sąjungininkui Emmanueliui Macronui, kuris kartu su tuometine Vokietijos kanclere Angela Merkel siekė, kad 2019 m. ji vėl gautų Komisijos pirmininkės postą.

Likus vienai dienai iki jos pranešimo apie naują EK sudėtį, Prancūzija pakeitė Th. Bretoną į mažiau patyrusį S. Sjeourne, kuriam U. von der Leyen žadėjo įtakingesnes pareigas, jei bus patrauktas didžiausias jos vidaus kritikas.

Tačiau Prancūzijos pareigūnai mano, kad U. von der Leyen apgavo E. Macroną, suteikdama S. Sejourne silpnesnį portfelį nei turėjo Th. Bretonas.

E. Macronas „pakeitė žmogų, kuris išdrįso pasipriešinti U. von der Leyen, į daug silpnesnę asmenybę“, – sakė trečiasis ES diplomatas. Diplomatas pridūrė, kad Paryžius prieš šių metų Europos Parlamento rinkimus labiausiai baiminosi, kad U. von der Leyen įgis dar daugiau drąsos.

Aukšto rango Komisijos pareigūnas paprieštaravo naujosios Komisijos apibūdinimui, pabrėždamas, kad dabartinė struktūra leidžia laikytis „holistinio“ požiūrio.

„Logiškai bandoma pagerinti struktūrą ir gebėjimą koordinuoti, tokia yra logika, – sakė pareigūnas. – Tačiau... galiausiai būtent kolegija sprendžia politinius klausimus, kurie mūsų laukia.“

Vis dėlto U. von der Leyen kaupiama valdžia neturėtų stebinti, vertina „Politico“.

Kadaise ES vadovavę galingi lyderiai susilpnėjo, palikdami tuštumą, kurią U. von der Leyen turi užpildyti. E. Macronas birželio mėn. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose patyrė didelį pralaimėjimą kraštutinių dešiniųjų partijai, o vėliau išgyveno triuškinantį nacionalinį balsavimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nerimauja dėl savo ateities, o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra užsiėmęs vidaus politika.

„Nereikia mokyti U. von der Leyen, kaip žaisti galios žaidimą, – sakė trečiasis ES diplomatas. – Ji pamatė vakuumą, kurį paliko Europos sostinės, ir įšoko į jį.“

Jai taip pat pasisekė, kad buvusį Portugalijos ministrą pirmininką António Costą ES vadovai pasirinko jos kolega Europos Vadovų Taryboje. Jis gali būti labai gerbiamas, tačiau nesitikima, kad jis priešinsis U. von der Leyen (ir tikrai nėra tikėtina, kad su ja susipyks, kaip tai darė kadenciją baigiantis EVT vadovas Charlesas Michelis).

Kaip bebūtų, artimiausius penkerius metus U. von der Leyen negalės visiškai savarankiškai vadovauti Europai.

Jai reikia, kad Europos Parlamentas uždegtų žalią šviesą jos komandai ir ji galėtų pradėti dirbti – kuo greičiau, tuo geriau Be to, U. von der Leyen turi išlaikyti Europos lyderius ir jų ambasadorius Briuselyje pakankamai arti, kad užtikrintų, jog jie pritars jos planams dėl Europos ateities ir atvers savo pinigines, kad už visa tai sumokėtų.