Įsivaizduokite, kad augate izoliuoti dvare prie Valdajo ežero, į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Vieninteliai jūsų lankytojai – privatūs muzikos, plaukimo ir gimnastikos mokytojai, o su kitais vaikais jūs niekada nebendraujate. Kiekvieną kartą keliaujate šarvuotu traukiniu, privačiu lėktuvu ar jachta, kuriuos nuolat saugo elitiniai pareigūnai. Ir retai kada matai savo motiną ar tėvą. Pranešama, kad tokią patirtį turi du slapti Vladimiro Putino sūnūs – devynerių metų Ivanas ir penkerių metų Vladimiras jaunesnysis.
Nors Rusijos lyderis apie savo asmeninį gyvenimą nekalba, praėjusią savaitę Rusijos opozicijos veikėjo Michailo Chodorkovskio inicijuotas projektas „The Dossier Centre“ atskleidė detalių apie dviejų V. Putino sūnų gyvenimą su, kaip spėjama, jo meiluže, olimpine gimnaste Alina Kabajeva.
V. Putinas 2013 m. po tris dešimtmečius trukusios santuokos išsiskyrė su žmona Liudmila Aleksandrovna Očeretnaja, ir nors viešai pripažino, kad su ja turi dvi dukteris – 39 metų Mariją ir 38 metų Kateriną, – jis retai apie jas kalba. Dabar paaiškėjo, kad jis taip pat turi du mažamečius sūnus, kurių gyvenimas – dar didesnė paslaptis. „Šešėlyje“ jie laikomi nuo pat gimimo.
Pasak „The Dossier Centre“, berniukų negalima rasti valstybinėse duomenų bazėse, nes „jie turėjo tokius slaptus dokumentus, kokie paprastai rengiami šnipams ir valstybės saugomiems asmenims“. Jie gyvena beveik visiškoje izoliacijoje, o vyresnysis Rusijos lyderio sūnus Ivanas „dažniausiai žaidžia vienas arba su suaugusiaisiais“.
Nors jie retai leidžia laiką su tėvais, teigiama, kad Ivanas su tėvu žaidžia ledo ritulį. Nepaisant V. Putino kritikos vakarietiškos animacijos atžvilgiu, Ivanas rado savo būdą maištauti – jis, kaip pranešama, yra „Disney“ animacinių filmukų bei filmų gerbėjas ir mėgsta persirengti mėgstamais personažais.
Tai skamba kaip neįtikėtinai vieniša ir liūdna egzistencija, net jei tėvelis, kaip pranešama, banke turi 200 mlrd. dolerių. Tačiau V. Putino berniukai yra tik ekstremalus pavyzdys, kaip dažnai jaučiasi izoliuoti itin turtingų žmonių palikuonys.
Kaip gydomi turtuoliai?
Daugeliui iš mūsų gali būti sunku užjausti tuos, kurie paveldės milijardus, tačiau Clay'us Cockrellis tai mato kitaip. Jis dirba Manhatane „itin turtingų asmenų“ terapeutu ir sako, kad „kasdien“ jaučia gailestį savo klientams, kurie užaugo itin turtingi. „Tai nenatūralu, nesveika, gali būti žalinga, toksiška ir net mirtinai pavojinga, – sako jis. – Pažiūrėkite, kiek šių žmonių miršta nuo savižudybių ar narkotikų perdozavimo.“
C. Cockrellis sako, kad nors visiems tėvams žmogiška norėti apsaugoti savo vaikus ir neleisti jiems patirti sunkumų, kai pašaliname visus iššūkius, rizikuojame, kad vaikas neišsiugdys atsparumo. „Dėl to atsiranda vidinis trapumas ir daug abejonių savimi, – aiškina jis. – Žinojimas, kad paveldės didžiulę pinigų sumą, taip pat atima ambicijų ir pasiekimų jausmą.“
Iš tiesų, šalutiniai turto pertėkliaus padariniai yra labai realūs. Žurnale „Journal of Youth and Adolescence“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad labai turtingų žmonių vaikai patiria didesnį spaudimą siekti sėkmės nei jų bendraamžiai, taip pat didesnį nerimą ir depresiją. Arizonos valstybinio universiteto ataskaitoje nustatyta, kad privilegijuoti vaikai, palyginti su šalies normomis, dažniau linkę į priklausomybę nuo alkoholio, kanapių, kokaino ir ekstazio.
Tačiau skirtingai nei paprasti mirtingieji, „vargšai turtuoliai“ turi savo prabangius reabilitacijos centrus, kuriuose gali gydytis, kiek tik nori.
Paulas Flynnas yra vienas iš „Harbor London“, koncepcinės klinikos, kuri labiau primena penkių žvaigždučių viešbučio apartamentus su galiniu įėjimu, skirtu aukšto rango klientams, vadovų ir įkūrėjų. P. Flynnas specializuojasi priklausomybių gydymo srityje, o jo klinikoje lankosi turtingiausių asmenų vaikai iš viso pasaulio.
„Sakyčiau, kad maždaug pusė mūsų gydomų žmonių yra itin turtingų šeimų vaikai, – sako jis. – Klasikinis atvejis – tai 20-ies metų amžiaus žmogus, turintis tokią nesėkmingo starto problemą – kai esi iš turtingos šeimos, todėl neturi jokio stimulo – bet taip būna ne visada. Neseniai gydėme vaikiną, kuris išoriškai buvo labai sėkmingas ir vadovavo šeimos verslui. Tačiau kadangi tai buvo jo tėvo verslas, jis visada jautė nesėkmę ir nepilnavertiškumo jausmą, o kad susidorotų su tuo, piktnaudžiavo narkotikais ir alkoholiu.“
Už 70–100 tūkst eurų per savaitę klientus, kurių kai kuriems yra vos 16 metų, gydo individuali gydymo komanda, kurią sudaro psichiatras, jogos mokytojas, „neuro grįžtamojo ryšio specialistas“ ir virėjas. Kai kurie klientai čia lieka net šešis mėnesius, o išvykus jiems taikoma intensyvi priežiūros po gydymo programa.
„Kai tavo tapatybė yra susijusi su turtu, tai gali būti didžiulė našta, – teigia P. Flynnas. – Galite jausti dėl to gėdą, galite nuolat nerimauti dėl žmonių ketinimų. Galite jausti, kad jūsų gyvenime nėra autentiškų santykių.“
Gilios psichologinės problemos
Istoriškai daugelis šeimų, kurios atsidūrė turtingiausiųjų sąrašų viršūnėse, taip pat buvo ir labiausiai disfunkcinių šeimų sąrašų viršūnėse. Pavyzdžiui, augti Getty šeimoje tikrai nebuvo lengva – Johnas Paulas III žudė save gerdamas ir vartodamas narkotikus, o po pagrobimo taip ir neatsigavo.
Britų filantropas seras Paulas Getty dešimtmečius kovojo su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis.
Vienas iš asmenų, kuris daug kalbėjo apie iššūkius, kylančius augant turint daugiau pinigų, nei galėtum išleisti, yra 64 metų Abigail Disney. Roy'aus O. Disney'aus (vienas iš „The Walt Disney Company“ įkūrėjų) anūkė nuo 21-erių metų išdalijo 70 mln. dolerių ir sako: „Nenoriu privataus lėktuvo, nes tai sukuria tuštumą viduje.“
„Man labai svarbu žinoti, kaip turtas veikia žmones, – sako ji. – Tave supa žmonės, kurie niekada nesako tau „ne“. Kai mano tėvo alkoholio problema augo, jį supo žmonės, kurie niekada jam nepasakė: „Tu turi baisių problemų su alkoholiu. Tau reikia kreiptis pagalbos“ ir t.t.“
Abigail Disney yra kalbėjusi apie nepilnavertiškumo kompleksą, kurį dažnai jaučia turtingi vaikai su garsiomis pavardėmis.
„Aš iš tiesų užaugau abejodama savimi. Pavyzdžiui, ar Jeilis (vienas garsiausių JAV universitetų) tikrai pasakė man „taip“, nes buvau tokia gabi, ar Jeilis pasakė „taip“ dėl mano pavardės? Niekada to nesužinosiu, – pasakoja ji. – Ir kiekviename susitikime su žmogumi niekada negaliu padaryti pirmojo įspūdžio, nes žmonės jau yra apgalvoję, ką nori apie tave galvoti.“
„Augdamas su milžiniškais turtais gali jaustis taip, tarsi būtum nuolat stebimas ir negalėtum daryti klaidų, – teigia psichoterapeutė Hilda Burke. – Tikrai trūksta atskaitomybės ir savarankiškumo, nes visada yra kas nors, kas pasirengęs įsiveržti ir sumokėti, kad problemos išnyktų. Dažnai tokiuose klientuose galima pastebėti tikrą emocinį nepriteklių ir silpnai susiformavusį prisirišimą, nes visas vaikų auklėjimas perduotas auklėms ir internatinėms mokykloms. Tai neabejotinai yra dviašmenis kardas.“
Kai kurie turtus verčiau atiduoda labdarai
Pasak „The Dossier Centre“, V. Putino šeima, kaip pranešama, skelbėsi ieškanti mažamečiams sūnums anglų kalbos mokytojo, kurio mėnesinis atlyginimas siektų 8500 JAV dolerių (7700 eurų). Skelbime buvo nurodyta, kad šeima teikia pirmenybę kandidatams, turintiems Pietų Afrikos Respublikos pasą, ir teigiama, kad šeima „gyvena izoliuotai“.
27 metų Elena (netikras jos vardas) dirba Rusijos oligarchų vaikų korepetitore ir sako, kad jaučia tik užuojautą savo „pervargusiems“ auklėtiniams. „Mačiau šešiolikmečių, kuriems ant galvos buvo priklijuoti elektrodai smegenų bangoms stimuliuoti, nes tėvai manė, kad tai padės jiems geriau išlaikyti egzaminus, – sako ji. – Daugelis jų gyvena be tėvų didžiulėse tuščiose rezidencijose Londone, visą dieną ir naktį žaidžia kompiuterinius žaidimus, nes nėra kam jiems pasakyti, ką daryti. Tai labai liūdnas ir tuščias gyvenimas.“
Vis labiau didėjant turtuolių sluoksniui („Forbes“ duomenimis, šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 2 700 milijardierių, kurių bendras turtas siekia apie 14 trilijonų JAV dolerių), daugėja įrodymų, kad turtingųjų vaikai patiria vis daugiau problemų. Tai gali būti pirmojo pasaulio problema, tačiau „paveldėjimo kaltės jausmas“ tampa toks dažnas, kad atsirado turto terapijos specialistų, padedančių itin turtingų žmonių vaikams spręsti unikalias jų problemas.
Amanda Falkson yra psichoterapeutė, kuri specializuojasi didžiulių turtų paveldėtojų konsultavime. „Pinigai gali atriboti žmones. Dėl jų jie gali jaustis socialiai atskirti, todėl dažnai šalia jų lieka seni draugai, – sako ji. – Įprasta matyti, kad jie šiuos draugus kažkokiu būdu įtraukia į darbo užmokesčio žiniaraštį, o tai, nors ir gera valia, natūraliai sukuria savo sudėtingą dinamiką.“
Tačiau kai kurie „vargšai“ turtingų tėvų vaikai savo auklėjimą dramblio kaulo bokšte pavertė privalumu. Yoko Ono, vienos didžiausių Japonijos bankų dinastijų vaikas, užaugo izoliuota ir nepaprastai privilegijuota. Jos vaikystės namuose, Kudano name, ją prižiūrėjo iki 20 tarnų, tačiau ji neturėjo draugų. „Man nė į galvą neatėjo, kad turėčiau žaisti su žmonėmis“, – sako ji. Tačiau ji prisipažino, kad vieniša vaikystė įkvėpė ją kūrybai.
Daugelis itin turtingų tėvų dabar supranta, kokį prakeiksmą sukelia didžiulės sumos paveldėjimas, ir daro viską, kad savo pinigų neperduotų vaikams.
Kai 2006 m. Warrenas Buffettas pažadėjo, kad atiduos 99 proc. savo dabar 145 mlrd. dolerių vertės turto, jis šokiravo pasaulį.
Tačiau tai tampa vis dažniau pasitaikantis reiškinys. 2010 m. jis kartu su Billu Gatesu ir Melinda French Gates sukūrė „Giving Pledge“ (Dovanojimo pažadą). Iki šiol 244 turtuoliai iš 30 šalių pažadėjo didžiąją dalį savo pinigų skirti filantropiniams tikslams.
Jauniausias W. Buffetto sūnus Peteris, kuriam dabar 66-eri ir kuris yra sėkmingas kompozitorius, teigia, kad iki 25-erių net nesuprato, jog tėvas sukaupė tiek daug turto.
„Mes niekada negalvojome apie palikimą. Niekada nemanėme, kad kada nors ką nors gausime, ir nebuvome nuskriausti ar galvojome, kad kažkodėl turėtume, – sako jis. – Mes tiesiog užaugome namuose, kuriuose sunkiai dirbi, skiniesi sau kelią gyvenime ir, tikiuosi, gerai gyveni, remdamasis įvairiausiais kriterijais.“
Daugumai iš mūsų galbūt nereikės nerimauti dėl to, kad mūsų vaikai paveldės milijardus, tačiau itin turtingų žmonių „sunkumai“ atskleidžia, kad yra pamokų mums visiems, kaip kalbėtis su vaikais apie pinigus.
„Svarbu mokyti vaikus, kaip elgtis su pinigais, kad ir kiek šeima jų turėtų, – sako C. Cockrellis. – Labai svarbu atskleisti jiems kitą pasaulį, ypač kai esate turtingas, o jie bendrauja tik su kitais privilegijuotais vaikais. Daugelis mano klientų, užaugusių itin turtingoje aplinkoje, sako: „Žinojau, kad turime pinigų, bet niekada apie tai nekalbėjome“. Tai svarbus pirmas žingsnis.“
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.
