Apie tai, cituodamas su dokumentu susipažinusią valstybinę Kremliaus agentūrą „RIA Novosti“, rašo leidinys „The Moscow Times“.
Iniciatyvą parengė valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ narys Igoris Antropenka. Aiškinamajame rašte teigiama, kad apsilankymas pas psichologą bus privalomas dviem atvejais: jei vienas iš sutuoktinių nepritaria skyryboms arba jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų.
Įstatymo projekte taip pat siūloma įvesti privalomą susitaikymo laikotarpį besiskiriančioms poroms. Dabar tokia praktika taikoma teismo nuožiūra.
Liepos mėnesį Rusijos Taryba pritarė įstatymui dėl valstybinės rinkliavos už santuokos nutraukimą padidinimo – nuo 650 (6.5 eur) iki 5000 rublių (50 eur). Dokumentas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) duomenimis, pagrindinės rusų skyrybų priežastys yra skurdas ir nesugebėjimas išlaikyti šeimą (33 proc.), tarpusavio supratimo stoka (15 proc.), taip pat neištikimybė ir pavydas (14 proc.).
Psichologas Aleksejus Roščinas priduria, kad santykius šeimose neigiamai veikia pastaraisiais metais susiklosčiusi „baimės ir panikos atmosfera“.
Pasak jo, moterys nori jaustis palaikomos ir saugomos savo vyrų, tačiau kriziniai įvykiai ir karas Ukrainoje rodo, kad vyrai taip pat yra bejėgiai išorinių aplinkybių akivaizdoje. Tai pakirto daugelio santuokų pamatus, užuot suartinę sutuoktinius.
Rusija yra tarp keturių pasaulio lyderių pagal skyrybų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų. Remiantis „Rosstat“ duomenimis, skyrybų skaičius šalyje auga jau ketvirtus metus iš eilės.
Praėjusiais metais Rusijoje užregistruota 683,7 tūkst. skyrybų atvejų. 2022 m. ir 2021 m. šis skaičius atitinkamai siekė 683 tūkst. ir 644 tūkst. porų. 2020 m. – 564 tūkst.
Didėjant skyrybų skaičiui ir mažėjant gimstamumui iki žemiausio lygio nuo 2000 m., Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sausį paragino rusus kurti šeimas ir turėti daugiau vaikų.
Vasario mėnesį V. Putinas, kuris pats išsiskyrė daugiau nei prieš 10 metų, paskelbė nacionalinį projektą „Šeima“, kuriuo siekiama, kad daugiavaikės šeimos Rusijoje taptų norma.
Šiam tikslui iki 2030 m. regionams, kuriuose gimstamumas mažas, bus skirta mažiausiai 75 mlrd. rublių (747 mln. eurų).
Rugsėjo 6 d. Valstybės Dūmos Šeimos apsaugos komiteto vadovė Nina Ostanina pasiūlė Rusijoje vykdyti „specialią demografinę operaciją“, pradedant nuo Tolimųjų Rytų.
Pasak N. Ostaninos, kiekviena šeima privalėtų turėti bent keturis ar penkis vaikus.
Deputatė Žana Riabceva pridūrė, kad geriau gimdyti vaikus „senoviniu būdu“, vengiant tokių metodų kaip kiaušialąsčių šaldymas, ir kurti šeimas jau studentiškame amžiuje.
Beje, rugsėjo 7 d. tapo žinoma, kad Permės krašte įvestos išmokos už vaiko gimimą nuo „specialiosios karinės operacijos“ dalyvio.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
