„Jie siekia sunaikinti liberalią demokratiją Vokietijoje, pasitraukti iš Europos Sąjungos ir NATO bei priversti milijonus iš migrantų kilusių vokiečių išvykti iš šalies, nors jie yra Vokietijos piliečiai“, – interviu Eltai sakė M. Rothas.
Principingos pozicijos, pažymi politikas, reikėtų laikytis ir kitose šalyse. Todėl, leidžia suprasti M. Roth, jam, kaip socialdemokratui, būtų sunku įsivaizduoti, jei tradicinei kairei priklausanti partija ryžtųsi dirbti su antisemitizmą remiančiomis jėgomis.
„Man, socialdemokratui ir kairiajam, dirbti kartu su antisemitais yra visiškai nepriimtina. Socialdemokratija pasisako už teisingumą, laisvę ir įvairovę, kovoja su visų formų rasizmu ir prietarais, įskaitant ir visų pirma antisemitizmą“, – sakė M. Roth, komentuodamas Lietuvoje netylančias diskusijas dėl į valdžią pretenduojančios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie žydus.
– Kokios, jūsų nuomone, yra svarbiausios antisemitizmo ir politinio radikalizmo priežastys jūsų šalyje ir visoje Europoje? Ar antisemitizmo šaknys ir „rūšys“ skiriasi „senojoje“ Vakarų Europoje ir vis dar „naujojoje“ Vidurio ir Rytų Europoje, o tiksliau – Vakarų ir Rytų Vokietijoje?
– Yra įvairių antisemitizmo formų. Kairiojo sparno antisemitizmas dažnai pasireiškia demonizuojant Izraelį, kaip rasistinę kolonijinę valstybę, engiančią arabus, esą visi žydai atsakingi už tariamus Izraelio nusikaltimus. Antisemitizmas paplitęs kai kuriose musulmonų bendruomenėse, vaikai nuo mažumės mokomi nekęsti žydų, neigiama Izraelio teisė egzistuoti. Dešiniojo sparno antisemitizmas, giliai įsišaknijęs Europos visuomenėje, grindžiamas per šimtmečius gajomis sąmokslo teorijomis, rasizmu ir prietarais.
Yra skirtumų tarp antisemitizmo Vakarų ir Rytų Vokietijoje. Rytų Vokietijoje antisemitiniai prietarai ir incidentai paplitę labiau. Socializmo laikais VDR niekada neginčijo Vokietijos atsakomybės už Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą. Fašizmas ir antisemitizmas buvo laikomas kapitalizmo produktu, o kadangi socializmas nugalėjo kapitalizmą, buvo tikima, kad išnaikintas ir antisemitizmas bei fašizmas. Tačiau dėl šio neigimo antisemitizmas ir toliau paplitęs Rytų Vokietijoje.
Sustiprėjęs antisemitizmas ir panieka Izraeliui Vokietijoje yra ne tik apgailėtinas, bet ir esminis tautos gėdos šaltinis. Būdamas parlamentaras, socialdemokratas ir kairysis, jaučiu didelę atsakomybę niekada nesusvyruoti kovoje su antisemitizmu, neapykanta Izraeliui ir puoselėti Holokausto aukų atminimą.
– Kaip demokratiškos tradicinės partijos turėtų geriausiai su tuo kovoti? Ar sutinkate, kad senosios strategijos pastatyti „ugniasienę“ ar „sanitarinę užtvarą“, pirmiausia prieš AfD, yra nusidėvėjusios strateginėje perspektyvoje ir dabar tik prisideda prie radikalizmo stiprėjimo dešiniųjų ir kairiųjų flanguose? O tiksliau, padeda jiems ir toliau pasitelkti argumentą apie „Sistemos sąmokslą“ prieš juos. Kita vertus, panašu, kad tradicinės partijos dabar gali neprileisti kraštutinių dešiniųjų prie valdžios tik su kraštutinių kairiųjų pagalba, o tai ne ką geresnis variantas.
– Visiškai nesutinku. „Ugniasienė“ prieš AfD kraštutinių dešiniųjų ekstremistus turi būti išlaikyta bet kokia kaina. AfD yra ne tik dešiniojo sparno populistinė partija; reikšmingą partijos dalį sudaro kraštutiniai dešinieji ekstremistai, įskaitant jų lyderį Bjorną Hocke, neseniai laimėjusį regioninius rinkimus Tiuringijoje. Jie siekia sunaikinti liberalią demokratiją Vokietijoje, pasitraukti iš Europos Sąjungos ir NATO bei priversti milijonus iš migrantų kilusių vokiečių išvykti iš šalies, nors jie yra Vokietijos piliečiai. Jie nori pakeisti kertinį mūsų tapatybės akmenį – mūsų Holokausto atminimo kultūrą. Pasak jų, ne visi naciai buvo blogis ir šiandienos Vokietija nebeturėtų nešiotis kaltės dėl Holokausto. Sutinku, kad nauja partija „Bundnis Sara Wagenknecht“ (BSW) irgi labai pavojinga ir taip pat esu prieš koaliciją su šia partija.
– Ką šiame kontekste galėtumėte patarti jums politiškai artimiems Lietuvos socialdemokratams? LSDP, sena Lietuvos partija, dabar gali laimėti po mėnesio vyksiančius parlamento rinkimus. Tačiau, kad sudarytų naują vyriausybę ir valdančiąją koaliciją, jai gali tekti pasikviesti į komandą populistinę „partiją“ „Nemuno Aušra“, vadovaujamą buvusio parlamentaro, pagarsėjusio antisemitine kampanija. Už tai po Konstitucinio Teismo sprendimo jam parlamente buvo surengta apkalta, jo antisemitinį populizmą pasmerkė tarptautinės žydų organizacijos ir Lietuvos žydų bendruomenė. Nepaisant to, jo ir jo „partijos“ populiarumas nuolat didėja, tad LSDP gali susidurti su buvimo valdžioje dilema – arba „Nemuno Aušra“, arba, pavyzdžiui, amžini priešai konservatoriai. Ką jūs darytumėte tokioje situacijoje?
– Man, socialdemokratui ir kairiajam, dirbti kartu su antisemitais yra visiškai nepriimtina. Socialdemokratija pasisako už teisingumą, laisvę ir įvairovę, kovoja su visų formų rasizmu ir prietarais, įskaitant ir visų pirma antisemitizmą. Per 26 metus parlamente dirbau koalicijose su žaliaisiais, konservatoriais, o dabar – su žaliaisiais ir liberalais. Nors dažnai daugeliu klausimų nesutikdavau su kolegomis, mus sieja bendras vertybių pagrindas. Šios bendros vertybės – demokratija, laisvė ir kova su antisemitizmu – yra mūsų bet kokio bendradarbiavimo pamatas.
