Dėl karo Ukrainoje Rusijos milžinė „Aeroflot“ – ant žlugimo slenksčio: „Pervargę pilotai neturi kuo skraidyti“

2024 m. rugsėjo 8 d. 13:15
Lrytas.lt
Rusijos oro linijų milžinė „Aeroflot“ susiduria su rimta krize – dėl karo sukeltų sankcijų ir pilotų trūkumo įmonė nebegali užtikrinti sklandžių skrydžių, o lėktuvų techninės problemos dar labiau apsunkina situaciją.
Daugiau nuotraukų (18)
Per dvi birželio dienas iš Maskvos Šeremetjevo tarptautinio oro uosto pagal tvarkaraštį negalėjo išskristi daugiau kaip 350 skrydžių. Aeroflot“, Rusijos valstybiniam vežėjui, kuris pretenduoja tapti viena didžiausių pasaulio oro linijų bendrovių, pritrūko lėktuvų įgulų, rašo RFE/RL.
Šia istorija buvo pasidalinta „Telegram“ kanale „Aviatorshchina“, Rusijos oro linijų pramonės forume. Ir tai nebuvo vienkartinis įvykis.
Liepos pabaigoje dėl pilotų trūkumo buvo atšaukti 68 „Aeroflot“ skrydžiai iš Šeremetjevo, praneša „Aviatorshchina“. Keli kiti skrydžiai buvo atidėti.
RFE/RL šiuos pasakojimus apie precedento neturintį pilotų ir įgulų trūkumą patvirtino trys Rusijos oro linijų pramonės šaltiniai, kurie, kaip ir kiti apklausti šaltiniai, prašė anonimiškumo, kad galėtų aptarti jautrią temą.
„Sezono įkarštyje, kai yra didžiulė paklausa ir žmonės pasirengę leisti pinigus bilietams, mes negalėjome su tuo susitvarkyti“, – komentavo vienas Rusijos „Airbus A320“ pilotas.
„Tai stebina ir daug ką parodo, – tęsė pilotas. – Tai ne pirma vasara (kelionių pikas), ir anksčiau visada susidorodavome.“
Tačiau padėtis pasikeitė 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą. Praėjus dvejiems su puse metų, kai „Aeroflot“, kuriai trukdo sankcijos, padidinusios išlaidas ir sumažinusios pajamas, ne visada gali rasti lėktuvų, pilotų ir įgulos, kurių reikia efektyviai veiklai, nustatė RFE/RL Rusijos tarnybos tyrimas.
„Niekas daugiau neskraidys“
Remiantis „Reuters“ išanalizuotais Rusijos vyriausybės duomenimis, Rusijos vyriausybė nuo 2022 m. kovo mėn. išleido 1,09 trilijono rublių (11 mlrd. eurų) Rusijos oro linijų pramonei paremti – subsidijomis, paskolomis, vietinių orlaivių gamyba ir lizingu įsigytų „Boeing“ ir „Airbus“ išpirkimu.
Tačiau šių priemonių, orientuotų į trumpalaikį laikotarpį, nepakako, kad būtų užtikrintas apmokytų pilotų ir įgulų ar gerai prižiūrimų lėktuvų tiekimas, teigia ekspertai.
Kai 2020–21 m. COVID pandemija ir plataus masto invazija į Ukrainą sumažino kelionių oro transportu skaičių, pasak vieno oro linijų saugos eksperto, Rusijos oro linijos sumažino pilotų, įskaitant „brangių“, patyrusių pilotų, tvarkaraščius ir sumažino arba panaikino mokymus užsienio lėktuvais.
Jie, remiantis naujausiais vyriausybės duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. sudarė daugiau nei du trečdalius Rusijos civilinių keleivinių lėktuvų.
Po to, kai „Boeing“ ir „Airbus“ apribojo savo veiklą su Rusijos vežėjais, vyriausybė 2022 m. birželio mėn. priėmė programą, pagal kurią iki 2030 m. Rusijos oro transporto bendrovėms turi būti tiekiami 1036 šalyje pagaminti lėktuvai, o tai paskatino bendroves pereiti prie mokymų su Rusijoje pagamintais lėktuvais „Superjet“.
Tačiau dabar „Aeroflot“ teigia, kad nuo 2023 m. pirmojo pusmečio jos keleivių srautas padidėjo 21,4 proc. ir per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 25,4 mln. keleivių, rašo verslo dienraštis „Kommersant“.
Tačiau tvarkaraščių mažinimas ir saugos apribojimai, taikomi pilotų ir įgulų skraidymo laikui – 90 valandų per mėnesį yra maksimalus reguliatoriaus „Rosaviatsia“ nustatytas laikas – reiškia, kad trūksta kvalifikuotų skrydžių komandų.
„Mes negalime ir nenorime daugiau skraidyti, – komentavo vienas ‚Aeroflot‘ darbuotojas. – Ir niekas daugiau neskraidys. Tai neįmanoma ir nepriimtina.“
„Bet niekas neateis pas vadovybę ir nepasakys jiems: „Jei nenorite mažinti skrydžių, turite samdyti daugiau pilotų“, – pridūrė darbuotojas.
„Vieni to padaryti negalite“
Kitas iššūkis – rasti tinkamai aptarnaujamų lėktuvų, kuriais galėtų skraidyti nauji pilotai.
Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad Rusija iš savo Valstybės turto fondo 2023 m. skyrė 300 mlrd. rublių (3 mlrd. eurų) 169 lėktuvų nuomai iš Vakarų nuomotojų perkelti į „Rosaviatijos“ valdomą agentūrą.
Tačiau dėl sankcijų, kurios apsunkino galimybes gauti atsarginių dalių ir kvalifikuoto remonto, užsienio lėktuvai dažnai lieka be techninės priežiūros arba priklauso nuo dalių „kanibalizavimo“, 2023 m. pranešė RFE/RL.
Žadėtų rusiškų pakaitalų šiems lėktuvams dar nėra.
Valstybės kontroliuojamos Jungtinės aviacijos korporacijos „Superjet“ ir „MS-21“ tiekimas atidėtas nuo 2024 m. bent iki 2025 m.
Kai kurie ekspertai abejoja, ar lėktuvai pasirodys net ir tada.
„Pasaulinė lėktuvų gamyba remiasi sudėtingomis tarptautinio bendradarbiavimo grandinėmis. Negalima to daryti akimirksniu ir pavieniui“, – komentavo vienas Rusijos oro linijų pramonės šaltinis.
Tai reiškia, kad dabar ne tik apskritai trūksta pilotų, bet ir „jūs turite pilotų žadėtiems rusiškiems lėktuvams, kurie neturi kuo skraidyti“, sakė ekspertas.
„Mokėkite konkurencingus atlyginimus“
Tų pilotų, kurie turi kuo skraidyti, atlyginimai nebuvo indeksuojami atsižvelgiant į infliaciją, kuri, Rusijos centrinio banko duomenimis, šiuo metu siekia 9,13 proc.
Pasak vieno Rusijos oro linijų saugumo specialisto, Rusijos komercinių lėktuvų piloto atlyginimas siekia 350 tūkst. rublių (apie 3,4 tūkst. eurų) per mėnesį. Tačiau tai atlyginimas „didelio „Boeing“ kapitonui, turinčiam didelę darbo patirtį ir skraidančiam ne daugiau kaip 90 valandų per mėnesį, – sakė specialistas. -Visi kiti, o jų yra dauguma, gauna mažiau“.
Šis maksimalus atlyginimas yra žemiau mažiausio metinio atlyginimo (45 tūkst. eurų), įtraukto į aviacijos naujienų svetainės „Simple Flying“ 2024 m. pasaulio pilotų atlyginimų analizę.
Pramonės darbuotojai teigė, kad ir pilotai, ir įgulos palieka darbo vietas ieškodami geresnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų bei kad gautų pakankamai laiko poilsiui ir atostogoms.
Persijos įlankos oro linijų bendrovės pilotams siūlo dvigubai didesnius atlyginimus, nei jie gali uždirbti Rusijoje, pažymėjo oro linijų saugumo specialistas.
Vienas „Aeroflot“ skrydžių palydovas paminėjo pažįstamus, kurie iš „Aeroflot“ ir jos pigių skrydžių bendrovės „Pobeda“ perėjo dirbti į Jungtinių Arabų Emyratų pigių skrydžių bendroves „FlyDubai“ ir „Air Arabia“.
„Mano pažįstami skraido Uzbekistane, Kazachstane, Vietname ir daug kur kitur“, – pridūrė skrydžio palydovė.
Vienas „Aviatorshchina“ komentatorius pastebėjo, kad norėdama paskatinti pilotus grįžti į „Aeroflot“, bendrovė turi „mokėti jiems konkurencingus atlyginimus, o tai reiškia, kad reikia mokėti ir kitiems darbuotojams“.
Kitas komentatorius pridūrė, kad jei to nepadarys, tai gali reikšti, kad iki gruodžio mėnesio „Aeroflot“ gali nebeturėti pilotų, kurie neišnaudojo maksimalios metinės 900 valandų skrydžio valandų kvotos.
Minėtas „Aeroflot“ darbuotojas mano, kad Rusijos oro vežėjai samdys naujus pilotus, kad padidintų oro linijų „efektyvumą“, tačiau neaišku, ar „Aeroflot“ galės sau tai leisti.
Kosminės išlaidos
Liepos mėnesį „Aeroflot“ paskelbė pirmąjį pelną nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą – 42,2 mlrd. rublių (apie 420 mln. eurų) per 2024 finansinių metų antrąjį ketvirtį, pranešė „Kommersant“.
Liepos 30 d. pranešime spaudai „Aeroflot“ šį pelną aiškino padidėjusia paklausa, tačiau pripažino, kad padidėjo ir jos išlaidos.
Pasak „Kommersant“, „Aeroflot“ išlaidos degalams, techninei priežiūrai, remontui ir atsarginėms dalims nuo 2023 m. antrojo ketvirčio išaugo daugiau nei tris kartus iki beveik 33 mlrd. rublių (330 mln. eurų).
Rusijos reaktyvinių degalų kainos nuo 2022 m. kovo išaugo 30 proc., pranešė Sankt Peterburgo tarptautinė prekių birža SPIMEX.
Ilgainiui skrydžiai į vadinamąsias draugiškas šalis, pavyzdžiui, Kiniją, Indiją ir Turkiją, negali kompensuoti pajamų, prarastų iš pelningesnių tolimųjų maršrutų į Jungtines Valstijas ar Europos Sąjungą, kurių nebeliko po 2022 m. vasario, balandį rašė laikraštis „Novaja Gazeta Europe“.
O mokesčiai už skrydžius, kurie iki pandemijos „Aeroflot“ teikė trečdalį metinio ikimokestinio pelno – apie 500–800 mln. dolerių, kaip teigia „Novaja Gazeta Europe“, – iš esmės išnyko.
Padidėjusios bilietų kainos, kurios nuo 2023 m. padidėjo 25 proc. ir, naujienų svetainės „Vedomosti“ duomenimis, sudaro 77 JAV dolerius (69 eurus) už 1000 kilometrų, negali kompensuoti šio skirtumo.
Tuo tarpu vyriausybės planai didinti vietinę lėktuvų gamybą gali būti persvarstyti, rugpjūčio pradžioje rašė „Kommersant“. O vyriausybė neplanuoja dar kartą pirkti papildomų vakarietiškų lėktuvų lizingu, liepos pabaigoje pareiškė transporto ministras Romanas, pranešė valstybinė „RIA Novosti“.
„Esant dabartinei padėčiai, Vakarų lėktuvų skrydžio parengties ilgai išlaikyti nepavyks“, – komentavo kitas oro linijų saugumo specialistas.
Pasak jo, neturint pakankamai skrydžiams parengtų didelių lėktuvų ir naujų orlaivių, „net vidutinės trukmės perspektyvos“ yra „niūrios“.
„Aeroflot“ teigia, kad savo pelną panaudos didėjančioms išlaidoms padengti, tačiau prie šių išlaidų nepriskyrė didesnių atlyginimų pilotams ir įguloms.
Net jei ji nuspręs smarkiai padidinti kainas (šią galimybę liepos mėn. sumenkino susisiekimo ministras J. Starovojus), „neliks pinigų didesniems pilotų atlyginimams ir darbo sąlygų gerinimui, – perspėjo oro linijų saugumo specialistas. – Taigi pilotai ir toliau bėgs“.
Parengta pagal RFE/RL inf.
RusijaUkrainaoro linijos
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.