Rusijai palankios partijos gali laimėti rinkimus trijose rytinėse Vokietijos žemėse, o tai reiškia, kad V. Putinas gali pasiekti nedidelę pergalę ir gauti daugiau įtakos šioje šalyje, praneša „Politico“.
Remiantis apklausų duomenimis, Rusijai palankios partijos gali švęsti pergalę trijose rytinėse Vokietijos žemėse – Bradenburge, Saksonijoje ir Tiuringijoje. Rinkimai čia vyks rugsėjį, o du iš jų jau numatyti ir šį sekmadienį.
Prorusiška „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turi daug šansų pasiekti didelę pergalę rinkimų metu, o neseniai susikūręs kairiųjų aljansas „Sahra Wagenknecht“ (BSW) sparčiai auga apklausose.
Tai reiškia, kad Maskva gali vėl tvirtai įsitvirtinti didelėje buvusios Rytų Vokietijos dalyje – regione, kuriame ji dominavo dešimtmečius Šaltojo karo metais.
Jei prognozės pasitvirtins prie balsadėžių, rezultatai visoje Vokietijoje sukels didelį nerimą. Ekstremistų pergalė atskleistų, kokiu mastu žlugo Vokietijos politinės institucijos pastangos atkurti šalies Rytų ir Vakarų atskirtį, ir iš pagrindų sukrėstų ir taip jau klibančią Berlyno trišalę koaliciją.
Pergalė taip pat reikštų asmeninę V. Putino pergalę. Naujausių apklausų duomenimis, Maskvai palankios partijos, esančios dešinėje ir kairėje politinio spektro pusėje, turėtų surinkti bent 50 proc. balsų visuose regionuose.
Vienoje iš žemių – Tiuringijoje – šioms partijoms prognozuojama net 65 proc. balsų, o AfD turėtų surinkti 30 proc. balsų.
Dabartinės koalicijos pralaimėjimas
Nors ne visos partijos yra atvirai prorusiškos kaip AfD, tačiau jas vienija du kraštutinių dešiniųjų stumiami naratyvai. Jie teigia, kad dėl karo Ukrainoje kalta NATO ir kad taikus sprendimas būtų buvęs įmanomas, jei tik Vakarai būtų rimtai ėmęsi diplomatijos.
Pagrindinės Vokietijos valdančiosios partijos nacionaliniu lygmeniu – socialdemokratai (SPD), žalieji ir laisvieji demokratai (FDP) – buvo nustumtos į antrą planą, o apklausos prognozavo, kad Saksonijoje ir Tiuringijoje jų bendras rezultatas sieks apie 12 proc., o Brandenburge – 27 proc. balsų.
Net ir įtraukus didžiausią Vokietijos centristinę jėgą – konservatyvius krikščionis demokratus (CDU), prognozuojamas bendras partijų rezultatas neviršija 50 proc.
Tai nepaprastas nuosmukis centristinėms partijoms, kurios nuo pat susivienijimo formavo Rytų Vokietijos politinį gyvenimą.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Vakarų Vokietijos valdančiosios jėgos faktiškai kolonizavo Rytus, pasiųsdamos savo politikos veteranus vadovauti Saksonijai ir kitoms žemėms, rašo „Politico“.
Net ir šiandien daugiau kaip 40 proc. aukščiausio lygio politinės klasės atstovų Vokietijos rytinėse žemėse yra kilę iš Vakarų.
Spartus AfD ir kitų populistinių partijų iškilimas Rytuose rodo, kad ši strategija nepasiteisino. Naujausių apklausų duomenimis, tiek žalieji, tiek laisvieji demokratai, mažiausia iš trijų Vokietijos nacionalinės koalicijos partijų, gali būti pašalintos iš visų trijų žemių parlamentų. Norėdamos gauti vietų, partijos turi surinkti bent penkis procentus balsų.
„Demokratinėms partijoms – socialdemokratams, krikdemams ir net žaliesiems – niekada nepavyko įsitvirtinti Rytuose taip, kaip Vakaruose, todėl tokiai partijai, kaip AfD, žinoma, daug lengviau prasimušti ir pasinaudoti nepastovesniais rinkėjais“, – sakė Leipcigo universiteto sociologas Johannesas Kießas.
Nuoskaudos dėl susivienijimo
Nors susivienijimas iš esmės pakeitė buvusios Rytų Vokietijos ekonomiką ir pakėlė gyvenimo lygį iki komunizmo laikais nesuvokiamo lygio, daugelyje kraštų vis dar juntamas pasipiktinimas dėl to, kad Vakarai iš esmės perėmė šią šalies dalį.
Nuo Vokietijos susivienijimo regionas neteko 15 proc. gyventojų, nes daug buvusių Rytų Vokietijos gyventojų, ypač moterų, pasitraukė į Vakarus.
Nusivylimą dėl tokių įvykių dažnai didina šalies politikai, kurie regioną, kuris šiandien gyventojų skaičiumi sudaro tik penktadalį buvusios Vakarų Vokietijos, laiko „kitu“.
„Rytuose tenka aiškinti šiek tiek daugiau nei Vakaruose, bet aš mielai tai darau ir man patinka ten važiuoti“, – gegužės mėnesį sakė krikščionių demokratų lyderis Frydrichas Merzas, turėdamas omenyje griežtą savo partijos poziciją Rusijos atžvilgiu.
Jis pridūrė, kad siekia pirmosios vietos visose trijose žemėse, tačiau dabar tai greičiausiai nepasiekiama. Net Saksonijoje, kur kai kurių apklausų duomenimis krikščionys demokratai pirmauja nedidele persvara, naujausiais duomenimis AfD lėtai veržiasi į priekį.
Viena iš priežaščių, kodėl F. Merzo partija išlieka konkurencinga šiame regione yra ta, kad krikščionių demokratų žemės premjeras Michaelis Kretschmeris nepritaria milijardinių sumų išleidimui karinei pagalbai Ukrainai ir pasisako už taikos derybas tarp Maskvos ir Kijevo – tai yra pagrindinis jo kampanijos akcentas.
2021 m. politikas taip pat apsilankė Maskvoje ir pakvietė V. Putiną apsilankyti Drezdene, kur Rusijos vadovas buvo dislokuotas, kai griuvo Berlyno siena.
„Man būtų didelė garbė, Jūsų Ekscelencija, pasveikinti Jus Saksonijoje“, – tuomet M. Kretschmeris sakė Kremliaus šeimininkui.
Dešimtmečius vykdyta antivakarietiška propaganda
Tai, kad net vienas iš pagrindinių Rytų Vokietijos konservatorių buvo pasirengęs nusilenkti V. Putinui, rodo, kokiu mastu regione įsitvirtino Rusijos naratyvai, teigia „Politico“.
Net jei dauguma Rytų Vokietijos gyventojų neturi iliuzijų dėl V. Putino, gyventojams dar reikia įveikti dešimtmečius trukusią antivakarietišką propagandą. Daugeliui jų Maskva yra ne blogesnė už Vašingtoną, kurį populistiniai politikai kaltina užkulisiniais veiksmais siekiant savų tikslų Ukrainoje.
„JAV yra nykstanti supervalstybė, kuri kovoja, kad išsaugotų savo pasaulinę hegemoniją“, – praėjusį mėnesį sakė Sahra Wagenknecht, kairiųjų pažiūrų ugniagesė.
Dauguma kairiųjų politikų Rytuose yra susitelkę „Sahra Wagenknecht“ ir Kairiųjų partijoje, buvusios Rytų Vokietijos komunistų partijos įpėdinėje.
Tiesa, „Politico“ vertinimu, jie nepasisako už patį V. Putiną, tačiau jie dažnai pasisako už taiką.
„Mums reikia Europos taikos tvarkos, kuri apimtų ir Rusiją, – šį mėnesį sakė Bodo Ramelowas, dabartinis Tiuringijos premjeras ir vienas iš kritiškesnių balsų Rusijos atžvilgiu kairiųjų partijoje. – Visos dalyvaujančios šalys turėtų susitarti dėl nepuolimo pakto ir sukurti gynybos bendriją.“
Kritikai tokius raginimus atmeta kaip naivius. Jie sako, kad siekis, jog Vakarai nutrauktų ginklų tiekimą, o Ukraina sustabdytų kovą ir atiduotų teritoriją, galiausiai žaidžia į naudą Maskvai ir įteisina jos invaziją į Ukrainą.
Didžiausia grėsmė – AfD
Vis dėlto didesnė grėsmė išlieka AfD, kuri, laimėjusi visose trijose Vokietijos žemėse, sukeltų politinį žemės drebėjimą, kuris atsilieptų toli už Vokietijos ribų.
Kai kurie sako, kad tokia perspektyva labiau tikėtina po praėjusią savaitę Zolingene įvykdyto peilio išpuolio, kurį, kaip įtariama, įvykdė su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ susijęs siras.
AfD ryšiai su Maskva yra gerai užfiksuoti. Prieš birželio mėn. vykusius Europos Parlamento rinkimus Vokietijos valdžios institucijos atskleidė, jų teigimu, Rusijos įtakos operaciją, į kurią buvo įtrauktas vienas iš pagrindinių AfD kandidatų.
Nepaisant to, partija užėmė antrąją vietą su 16 proc. balsų ir ypač gerai pasirodė rytuose. Daugelis AfD aukšto rango veikėjų neslepia savo palankumo V. Putino autoritariniam režimui.
Bjornas Hocke, AfD lyderis Tiuringijoje, kurį daugelis laiko dvasiniu partijos krikštatėviu, yra sakęs, kad jei kada nors taps Vokietijos kancleriu, pirmoji jo kelionė bus į Maskvą.
Jei taip kada nors nutiktų – o tai labai tikėtina – labiau tikėtina, kad pirmiausia jį aplankytų V. Putinas.
Prieš pašlijant Maskvos ir Berlyno santykiams, V. Putinas dažnai lankydavosi Vokietijoje – taip pat ir savo buvusiame gyvenamajame mieste Rytuose.
„Būsiu atviras, į Drezdeną atvykstu su ypatingu jausmu“, – sakė jis auditorijai per 2009 m. vizitą į miestą atsiimti Švento Jurgio ordino – apdovanojimo, skirto pagerbti iškilioms asmenybėms, kurios „kovoja už gėrį pasaulyje“.
„Tai neabejotinai vienas iš Europos kultūros centrų, turtingos istorijos miestas, turintis savo ypatingą žavesį“, – sakė V. Putinas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
