Rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo suimtas Rusijos technologijų verslininkas Pavelas Durovas, įkūręs žinučių programėlę „Telegram“. Jis kaltinamas tuo, kad savo platformoje leido klestėti terorizmui, Ukraina tai atidžiai stebėjo ir nerimavo dėl pavojaus saugumui, rašo „The Kyiv Independent“.
Ukrainoje P. Durovui pateikti kaltinimai atgaivino viešas diskusijas dėl „Telegram“ saugumo.
Kai kurie aktyvistai ir pareigūnai jau seniai nerimavo dėl to, kad Ukrainos populiariausia susirašinėjimo programėlė ir naujienų šaltinis yra platforma, kurią įkūrė ir valdo rusas, nors šalis išgyvena visišką Rusijos invaziją.
„Telegram“ populiarumas Ukrainoje smarkiai išaugo prasidėjus invazijai 2022 m. – ypač dėl jos anoniminių kanalų, kuriuose masiškai skleidžiama informacija išsaugant visišką anonimiškumą.
„Telegram“ kanalai tapo populiariausiu naujienų apie karą Ukrainoje šaltiniu, rodo kovo pabaigoje Ilko Kučerovo demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro atlikta apklausa.
53 proc. ukrainiečių pirmenybę teikia šiems kanalams, o ne informacijai, gaunamai iš giminaičių.
Ukrainos technologijų verslininkas Yaroslavas Azhnyukas teigė, kad spartus „Telegram“ populiarėjimas turi nerimą keliančių pasekmių saugumui. Y. Azhnyukas įsteigė tyrimų grupę „Kremlingram“, kuri tiria „Telegram“ saugumą ir galimus jos ryšius su Kremliumi.
„Tai „Trojos arklys“, kurį kiekvienas iš mūsų turi kambaryje, nes beveik kiekvienas savo telefone turi „Telegram“ programėlę“, – teigė Y. Azhnyukas.
2023 m. pabaigoje Ukrainoje įsiplieskė audringos diskusijos dėl „Telegram“ saugumo problemų. Aukščiausi pareigūnai atvirai pavadino šią platformą šalies nacionalinio saugumo problema dėl jos ryšių su Rusija.
Rusija, jos karinės pajėgos ir specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi „Telegram“ funkcijomis, siekdamos pakenkti Ukrainos karinėms pastangoms ir sustiprinti savo.
Tarp tokių apgaulingų veiksmų – netikros paskyros, prisistatančios Ukrainos kariniais ar vyriausybiniais ištekliais, arba botai, renkantys slaptą informaciją apie Ukrainos kariuomenę.
Anoniminiai „Telegram“ kanalai, kurie tariamai yra ukrainietiški, bet iš tikrųjų yra rusiški, yra didelė problema, kuriai išspręsti Ukraina neturi daug priemonių.
Kanalai veikia be jokios priežiūros, o platformoje nėra jokių taisyklių, kuriomis būtų kovojama su dezinformacija.
„Pagrindinė problema, susijusi su tam tikra „Telegram“ kanalų grupe, yra jų savininkų anonimiškumas, – sakė buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksiijus Danilovas. – Žmonės turėtų žinoti, kas yra atsakingas už informacijos, kuri pasiekia ir daro įtaką milijonams žmonių, skleidimą.“
„Telegram“ kanalų augimas: nuo politinių gandų iki žurnalistų persekiojimo
Per 2019 m. Ukrainos prezidento rinkimų kampaniją dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda, norėdami bendrauti su rinkėjais, daug rėmėsi socialine žiniasklaida.
Po triuškinamos pergalės naujas politikų įprotis naudotis socialine žiniasklaida tiesiogiai bendraujant su visuomene išliko.
„Telegram“ tapo viena pagrindinių platformų, kuriomis naudojosi naujai išrinkto parlamento nariai ir į politiką orientuoti asmenys.
Netrukus po parlamento rinkimų 2019 m. atsirado keli populiarūs „Telegram“ kanalai. Pasislėpę po tokiais pavadinimais kaip „Džokeris“ ir „Tamsos riteris“, anoniminiai autoriai tekino informaciją ir politinius gandus.
Vidinė prieiga prie informacijos padidino jų populiarumą ir greitai pelnė dešimtis tūkstančių prenumeratorių.
„Tamsos riteris“, kuris žadėjo paskelbti „tamsiausias V. Zelenskio komandos paslaptis“, buvo tariamai susijęs su liūdnai pagarsėjusiu įstatymų leidėju Oleksandru Dubinskiu, kuris vėliau buvo apkaltintas valstybės išdavyste ir šiuo metu yra už grotų.
„Apskritai (anoniminiuose „Telegram“ kanaluose) vyrauja chaosas; žmonės išsigalvoja, rašo apie kai kuriuos mūsų susitikimus kažkokias nesąmones“, – dar 2020 m. sakė pats V. Zelenskis.
„Šis chaosas daro didelę įtaką informaciniam laukui, kelia chaosą žmonių galvose, abejones ir neigiamas emocijas“, – pridūrė jis.
Nepaisant V. Zelenskio komentarų, prezidento komanda, atrodo, išmoko naudotis „Telegram“ anonimiškumu savo naudai.
Populiarių „Telegram“ kanalų grupė pademonstravo išskirtinį lojalumą Ukrainos prezidentui ir jo artimiausiai aplinkai. Atsižvelgdami į jų liaupsinantį turinį ir kanalų prieigą prie vidinės informacijos, daugelis daro prielaidą, kad jiems vadovauja prezidento kanceliarijos viduje arba arti prezidento esantys žmonės.
Prezidento kanceliarija ne kartą neigė, kad kontroliuoja bet kokius anoniminius „Telegram“ kanalus.
„Manau, kad nesąmonė (manyti, kad mes – aut.past.) kontroliuojame „Telegram“ kanalus“, – sakė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
Žurnalistai, kovos su korupcija aktyvistai, verslo atstovai ir opozicija taip pat tapo anoniminių „Telegram“ kanalų taikiniais.
Didėjant spaudimui žiniasklaidai, kai kurie žurnalistai išreiškė susirūpinimą dėl vyriausybę remiančių anoniminių „Telegram“ kanalų grupės, kuri, jų teigimu, diskredituoja jų darbą.
Vienu liūdnai pagarsėjusiu atveju paaiškėjo, kad „Telegram“ kanalas dalyvavo priekabiavime prie žymaus nepriklausomo žurnalisto neprisijungus prie interneto.
Sausio mėn. žurnalistas Jurijus Nikolovas, atskleidęs viešųjų pirkimų pažeidimus Gynybos ministerijoje prie ankstesnės jos vadovybės, sulaukė grasinančio vizito. Grupė žmonių beldėsi į jo buto duris, šaukė įžeidimus ir vadino jį išdaviku.
J. Nikolovas apie apsilankymą pranešė policijai, buvo pradėtas tyrimas.
Milijonai sekėjų, nulinė atskaitomybė
Statistikos platformos „Telemetrio“ duomenimis, Ukrainoje yra daugiau nei 52 tūkst. aktyvių „Telegram“ kanalų. Populiariausi iš jų turi milijonus prenumeratorių.
Sąrašo viršūnėje yra „Trukha“ (iš pradžių vadinęsis „Tikrasis Charkovas“), skaičiuojantis 2,5 mln. prenumeratorių.
Šiame kanale buvo dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti eismo įvykiai, viešai pastebėti seksu užsiimantys žmonės, girtų asmenų muštynės ir kitas šmeižikiškas turinys.
Prasidėjus plataus masto karui, kanalas dar labiau išaugo. Šiandien kanalas per dieną dalijasi dešimtimis įrašų, kurie yra naujienų ir reklamos mišinys. Kai kurie iš jų, atrodo, yra nepažymėta reklama, pavyzdžiui, pranešimai apie oligarcho labdaros fondą, padedantį kariuomenei.
Dar svarbiau tai, kad „Trukha“ tapo pirmuoju dideliu „Telegram“ kanalu, kurį pripažino ir faktiškai parėmė prezidento kanceliarija.
2023 m. spalį jo įkūrėjas buvo pakviestas dalyvauti neviešame susitikime, kurį V. Zelenskis surengė su svarbiausių naujienų agentūrų žurnalistais. Netrukus tariamas „Telegram“ kanalo savininkas Maksimas Lavrynenko dalyvavo prezidento spaudos konferencijose.
Likęs neaiškios nuosavybės ir be jokios atskaitomybės „Telegram“ kanalu, „Trukha“ ėmė naudotis prieiga, kuri paprastai skiriama tradiciniams žurnalistams.
Remiantis „NGL Media“ ir naujienų portalų „Grunt“ atliktu tyrimu, „Trukha“ yra daugiau nei 60 „Telegram“ kanalų, kuriuose dalijamasi panašiu turiniu, tinklas.
„Trukha tiesiog uždirba pinigus, – teigė vienas šaltinis laikraščiui „The Kyiv Independent“. – Per mėnesį jis susižeria dešimtis tūkstančių dolerių. Jie turėjo prieigą prie tam tikrų išskirtinių vaizdo įrašų ir nuotraukų iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės. Jie jas naudojo savo reklamai. Tada prasidėjo karas. Jie jau buvo išreklamuoti, o žmonėms reikėjo greitai gauti informaciją“.
Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro vadovas Ihoris Solovėjus laikraščiui „The Kyiv Independent“ teigė, kad anoniminių kanalų, tokių kaip „Joker“, neatskaitingumas ir pritraukia prenumeratorius.
„Jų leidimas daryti bet ką ir kontrolės nebuvimas traukia žiūrovus, – sakė I. Solovėjus. – Todėl anoniminiai kanalai „Telegram“ jaučiasi ypač patogiai.“
„Jie niekam nėra atskaitingi. Nei už turinio tikslumą, nei už jo kokybę, nei už pasekmes“, – pridūrė jis.
Keletas anoniminių „Telegram“ kanalų, atrodo, turi prieigą prie uždarų karinių sistemų, kurios seka Rusijos raketas ir dronus, atakuojančius Ukrainą.
Kai Ukrainoje pasigirsta oro pavojaus signalas, jie informuoja savo sekėjus apie tai, kas buvo paleista ir į kokius regionus taikosi. Apie tai nepraneša nei pareigūnai, nei tradicinė žiniasklaida – todėl „Telegram“ kanalai tampa nepakeičiamu informacijos apie oro atakas šaltiniu.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas sakė nežinąs, iš kur kanalai turi tokią prieigą, tačiau užsiminė, kad kai kurie kariniai daliniai, turintys prieigą prie radiolokacinės sistemos, gali ja dalytis su jais.
Kai kurie anoniminiai „Telegram“ kanalai taip pat skelbia nuotraukas ir vaizdo įrašus iš Rusijos smūgių Ukrainoje vietų iškart po atakų, taip pažeisdami karo padėties taisykles.
„Telegram“ ir Rusija: įkūrėjo areštas sukėlė protestą
Be anonimiškumo, „Telegram“ turi ir kitą probleminį klausimą – populiariausia Ukrainoje žinučių platforma yra rusiškos kilmės.
2013 m. „Telegram“ įkūrė broliai Nikolajus ir Pavelas Durovai. Šis duetas anksčiau buvo įkūręs „Vkontakte“, vėliau žinomą kaip „VK“ – populiarų Rusijos socialinį tinklą, kuris prasidėjo kaip „Facebook“ kopija.
Durovai pardavė „VK“, pareiškę, kad Rusijos saugumo tarnybos spaudžia juos dalytis naudotojų asmeniniais duomenimis, ir išvyko iš Rusijos. Kitas jų projektas, ne mažiau sėkmingas nei „VK“, buvo „Telegram“.
Daugelį metų P. Durovas stengėsi atsiriboti nuo Rusijos. Jis gyveno Dubajuje ir neprisistatinėjo kaip Rusijos verslininkas.
Neseniai nutekėjus duomenims paaiškėjo, kad jis daug keliavo į Rusiją, taip pat ir tuo metu, kai Rusijos valdžios institucijos bandė blokuoti „Telegram“.
Kai rugpjūtį P. Durovas buvo suimtas Prancūzijoje dėl kaltinimų leidus vykdyti finansinius ir kibernetinius nusikaltimus per „Telegram“ platformą, jis sulaukė didelio rusų palaikymo. Tiek karingai nusiteikę rusai, tiek išeivijoje gyvenantys antikariniai rusai palaikė P. Durovą ir ragino jį paleisti.
Kai P. Durovas buvo suimtas, kai kurie Rusijos pareigūnai ir karo šalininkai netgi teigė, kad „Telegram“ buvo gyvybiškai svarbi Rusijos karo veiksmams.
„Telegram„ kaip pasiuntinį naudoja labai daug mūsų žmonių, įskaitant ir esančius fronto linijoje“, – teigė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
V. Zelenskis rugpjūčio 27 d. pareiškė, kad P. Durovo sulaikymas neturi įtakos „Telegram“ darbui Ukrainoje.
„Telegram“ ir karas
Dar prieš visišką Rusijos invaziją, 2021 m., Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad atskleidė Rusijos specialiųjų tarnybų kontroliuojamą „Telegram“ kanalų tinklą, kurio užduotis buvo destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir diskredituoti valdžios institucijas, teigė SBU.
Praėjus trejiems metams, kai kurie iš sąraše esančių kanalų tebeveikia, skleisdami panašaus manipuliacinio ir prorusiško pobūdžio pranešimus jautriomis temomis, pavyzdžiui, apie mobilizaciją.
Dviejų iš jų – „Legitimnyj“ ir „Rezident“ – auditorija išaugo nuo 100 tūkst. iki daugiau nei milijono. Jie paprastai remiasi „šaltiniais prezidento kanceliarijoje“, „Ukrainos generaliniame štabe“ arba „gandais“ bei kuria pesimistinius karo scenarijus Ukrainai.
SBU „Telegram“ administratoriams perdavė Rusijos propagandą skleidžiančių kanalų sąrašą. Bent kai kurie iš jų buvo užblokuoti, bet ne populiarieji „Legitimnyj“ ir „Rezident“.
Šaltinis Ukrainos teisėsaugos institucijoje laikraščiui „The Kyiv Independent“ sakė, kad po to, kai invazijos pradžioje Kijevo prašymu „Telegram“ administracija užblokavo prorusiškus „Telegram“ kanalus, Rusija taip pat paprašė užblokuoti tam tikrus „Telegram“ kanalus.
„Telegram“ administracija nebuvo patenkinta ir pasakė: „dabar mes dirbame visiškai pagal savo taisykles.“
O jie turi taisykles: norint uždaryti „Telegram“ kanalą, reikia pakankamo pagrindo ir pakankamo skundų skaičiaus“, – sakė šaltinis.
Ukraina taip pat bandė naudoti „Telegram“ propagandai skleisti. Ši platforma padeda teikti informaciją okupuotų teritorijų gyventojams, kuriuos užplūsta Rusijos propaganda, sakė Ukrainos karinės žvalgybos, žinomos ukrainietišku trumpiniu HUR, vadovas Kyrylo Budanovas.
I. Solovėjus sakė, kad Ukrainai pavyko įgyti tam tikrą auditoriją Rusijoje, sukūrus oficialius komunikacijos kanalus, tačiau abiejų šalių ištekliai yra nepalyginami.
„Rusija investavo daug lėšų tiek į ginklus, tiek į savo propagandos tinklų plėtrą „Telegram“, – sakė Solovėjus. – Mes paprasčiausiai negalėsime lygiomis sąlygomis konkuruoti su rusais.“
Keliuose pranešimuose atkreiptas dėmesys į vieną iš pagrindinių „Telegram“ saugumo spragų – tai, kad „Telegram“ pokalbiuose nėra numatytojo galutinio šifravimo.
„Tikroji problema yra potenciali Rusijos specialiųjų tarnybų prieiga prie susirašinėjimo“, – sakė Y. Azhnyukas.
„Vien dėl to rizika yra labai didelė. Tai reiškia, kad galima gauti prieigą prie kariškių, aukščiausių pareigūnų asmeninių duomenų, prie jų telefonų, o per juos – prieigą prie kitų programų“, – teigė jis.
Bendrovė „Telegram“ neigė bet kokius ryšius su Rusijos valdžios institucijomis ar specialiosiomis tarnybomis.
Ar Ukraina gali blokuoti „Telegram“?
Nėra jokių ženklų, kad Ukrainos valdžios institucijos rimtai svarsto galimybę blokuoti „Telegram“. Tačiau jos rengia du dokumentus, kuriais siekiama reguliuoti informacijos sklaidos platformas, įskaitant „Telegram“, ir kovoti su Rusijos propaganda tokiose tarnybose.
Įstatymų leidėjų grupė parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pritaikyti ES metodus pagal Skaitmeninių paslaugų įstatymą. Pagal jį reikalaujama, kad socialinė žiniasklaida turėtų skaidrią nuosavybės struktūrą, atidarytų atstovybę Ukrainoje ir veiksmingai bendrautų su Ukrainos valdžios institucijomis.
„Turime žinoti, kam priklauso („Telegram“ kanalas – aut.past.) ir ar Rusija ten turi kokio nors kapitalo, – aiškino įstatymų leidėjas Jaroslavas Yurchyshynas. – Turime žinoti, su kuo bendraujame, jei kyla klausimų dėl informacijos skleidimo pažeidžiant Ukrainos baudžiamąjį kodeksą.“
„Jei platforma nereaguos į (Ukrainos valdžios institucijų – aut.past.) raginimus, ji bus paskelbta neskaidria“, – pridūrė jis.
Kai kurie įstatymų leidėjai kartu su SBU ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija institucija rengia kitą projektą. Pasak J. Yurchyshyno, juo bus ribojama Rusijos propaganda, nepriklausomai nuo to, kur ji skleidžiama.
„(Už Rusijos propagandos skleidimą – aut.past.) turėtų būti griežtai baudžiama, – teigė įstatymų leidėjas. – „Telegram“ ir anonimiškumas neturi nieko bendra su žodžio laisve, nes niekas už tai nėra traukiamas atsakomybėn.“
J. Yurchyshyno manymu, geriausia išeitis tiems „Telegram“ kanalams, kurie nori dalytis informacija, yra užsiregistruoti kaip internetinė žiniasklaida, o tai veiksmingai panaikins jų anonimiškumą.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
