Šeštadienį Prancūzijoje sulaikytas „Telegram“ įkūrėjas P. Durovas – paslaptingas, po pasaulį keliaujantis technologijų milijardierius, kuris, kaip ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, vaikystėje laikytas vunderkindu, kuriam būdingas keistas Jacko Dorsey gyvenimo būdas ir Elono Musko libertarizmas bei panašus apsėdimas dėl pronatalizmo ir vaikų tėvystės, rašo CNN.
Liepos mėnesį P. Durovas sakė, kad per pastaruosius 15 metų dovanotos spermos dėka jis tapo daugiau nei 100 vaikų tėvu.
Žurnalo „Forbes“ duomenimis, jo turtas vertinamas 15,5 mlrd. JAV dolerių. Apsiginklavęs skirtingų valstybių pasais ir turintis daugybę rezidencijų jis jau dešimtmetį gyvena gyvenimą be sienų, dažnai keliauja po pasaulį be marškinėlių, kad užtikrintų bendravimo laisvę nuo smalsių demokratiškai išrinktų ar autoritarinių vyriausybių akių.
Dabar P. Durovo teisinės problemos išjudino senas diskusijas, kuriose „Telegram“ pilnas pokalbio šifravimas, užtikrinantis, kad naudotojų tarpusavio ryšiai būtų saugūs net nuo bendrovės darbuotojų, susiduria su įvairių vyriausybių susirūpinimu dėl saugumo ir Europos Sąjungos kampanija, kuria siekiama pažaboti didžiąsias technologijas.
Broliai vunderkindai
P. Durovas gimė 1984 m. Sovietų Sąjungoje, bet būdamas ketverių metų persikėlė į Italiją, – šių metų pradžioje technologijų verslininkas pasakojo dešiniųjų pažiūrų JAV žiniasklaidos veikėjui Tuckeriui Carlsonui retame interviu. Šeima grįžo į Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai P. Durovo tėvas gavo pasiūlymą dirbti Sankt Peterburgo valstybiniame universitete.
P. Durovas sakė, kad jis ir jo vyresnysis brolis Nikolajus nuo mažens buvo matematikos vunderkindai. Kai jie buvo vaikai, didesnė šeimos žvaigždė buvo jo vyresnysis brolis Nikolajus. P. Durovas pasakojo, kad jo brolis, būdamas vaikas, dalyvavo Italijos televizijos laidoje, kurioje realiuoju laiku sprendė kubines lygtis, o tarptautinėje matematikos olimpiadoje ne kartą laimėjo aukso medalius. Tačiau neatsiliko ir jaunėlis – jaunesnysis brolis Durovas buvo geriausias mokinys savo mokykloje ir dalyvavo vietinėse varžybose.
„Mes abu buvome labai aistringi programuotojai ir projektuotojai“, – sakė P. Durovas.
Jis pasakojo, kad grįžusi į Rusiją šeima iš Italijos parsivežė IBM PC XT kompiuterį, o tai reiškia, kad jie „devintojo dešimtmečio pradžioje buvo viena iš nedaugelio šeimų Rusijoje, kurios iš tikrųjų galėjo pačios išmokti programuoti“.
„Rusijos M. Zuckerbergas“
P. Durovo programavimo įgūdžiai ir verslumo dvasia paskatino jį sukurti socialinės žiniasklaidos svetainę „Vkontakte“ (vėliau pervadintą į VK) 2006 m., kai jis buvo 21 metų jaunuolis, ką tik baigęs universitetą. VK greitai tapo žinoma kaip Rusijos „Facebook“, o P. Durovas – šalies atsaku šio socialinio tinklo įkūrėjui Markui Zuckerbergui.
Tačiau P. Durovo santykiai su Kremliumi tapo priešiški daug greičiau nei M. Zuckerbergo santykiai su Vašingtonu.
Kai 2013 m. Rusijos opozicijos grupės ir protestuotojai pradėjo naudotis VK, kad Kijeve organizuotų demonstracijas prieš prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, P. Durovas sakė, kad Kremlius paprašė svetainės perduoti privačius Ukrainos vartotojų duomenis.
„Nusprendėme atsisakyti, ir tai ne itin patiko Rusijos vyriausybei“, – sakė P. Durovas T. Carlsonui.
Šis sprendimas nulėmė P. Durovo likimą bendrovėje. Vėliau P. Durovas atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų, taip atverdamas duris perimti vadovavimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiems žmonėms.
Verslininkas pardavė visas savo akcijas už milijonus ir išvyko iš Rusijos. Šiandien VK faktiškai kontroliuoja valstybė.
„Man niekada nebuvo svarbu praturtėti. Viskas mano gyvenime buvo susiję su tapimu laisvu. Kiek tai įmanoma, mano gyvenimo misija – leisti kitiems žmonėms tapti laisviems, – sakė P. Durovas. – Nenoriu niekam duoti nurodymų.“
Saugumas aukščiau visko
M. Zuckerbergas nusipirko „WhatsApp“, norėdamas sukurti socialinės žiniasklaidos imperiją, dabar žinomą „Meta“ pavadinimu, o P. Durovas pasirinko kurti savo pranešimų siuntimo programėlę, nors tokių platformų rinka jau buvo perpildyta.
Jis nemanė, kad viskas, kas ten yra, yra pakankamai gerai.
„Nesvarbu, kiek yra žinučių siuntimo programėlių, jei visos jos yra prastos“, – 2015 m. „TechCrunch“ sakė P. Durovas.
P. Durovas teigė, kad jo patirtis su Kremliumi buvo pagrindinis motyvas kuriant „Telegram“, kuri dabar yra įsikūrusi Dubajuje. Jis ir jo brolis norėjo sukurti kažką, kas būtų laisva nuo smalsių valdžios akių.
Stiprus bendrovės pilnas pokalbių šifravimas ir plačiai reklamuojamas įsipareigojimas užtikrinti privatumą pasirodė patrauklus šimtams milijonų vartotojų, kurie plūstelėjo į „Telegram“, įskaitant galiausiai teroristus, kurie 2015 m. lapkričio mėn. planavo teroro išpuolius Paryžiuje.
Šis atskleidimas paskatino paprastai uždarą P. Durovą pradėti viešųjų ryšių akciją ir duoti daugybę interviu, įskaitant interviu CNN, kad patikintų įtarią visuomenę, jog „Telegram“ netampa teroristų „WhatsApp“.
Pasak P. Durovo, „Telegram“ buvo paprasčiausia rinkoje esanti saugiausia žinučių siuntimo platforma, o kompromisai, sukurti „galines duris“ vyriausybėms, pakenktų programėlės patrauklumui ir bendrovės įsipareigojimui užtikrinti privatumą.
„Negalima padaryti jos saugios nuo nusikaltėlių ir atviros vyriausybėms, – 2016 m. CNN sakė P. Durovas. – Ji arba saugi, arba nesaugi.“
Ryšys su Kremliumi
Dėl „Telegram“ atsisakymo nusileisti dėl dešifravimo ji pateko į konfliktą su viso pasaulio vyriausybėmis, įskaitant Rusiją, bent jau iš pradžių.
2018 m. Maskva bandė uždrausti „Telegram“ už tai, kad ji atsisakė pateikti Rusijos saugumo tarnyboms dešifravimo raktus. P. Durovas pažadėjo draudimo nepaisyti.
Atrodė, kad artėja dar viena technologijų verslininko ir Kremliaus akistata, tačiau iš jos nieko neišėjo. Draudimas buvo panaikintas 2020 m.
Vėlesniais metais „Telegram“ tapo viena iš nedaugelio užsienio socialinės žiniasklaidos platformų, veikiančių Rusijoje be apribojimų. Dabar ji yra daugelio Rusijos valdžios pareigūnų pasirenkama oficialios komunikacijos priemonė.
P. Durovo kritikai jau seniai abejoja, ar „Telegram“ gali taip laisvai veikti Rusijoje, nepadariusi kokių nors nuolaidų Kremliui; šiuos kaltinimus P. Durovas ne kartą atmetė, dažnai nurodydamas į 2010-ųjų pradžioje kilusį konfliktą, dėl kurio jis buvo priverstas išvykti iš Rusijos.
Prieš sulaikymą Paryžiuje P. Durovas buvo Azerbaidžane tuo pačiu metu kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris buvo atvykęs į šią šalį su oficialiu dviejų dienų vizitu. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad jiedu nebuvo susitikę.
Ir nors P. Durovas viešai nusigręžė nuo Rusijos, po jo sulaikymo vyriausybė greitai pradėjo dirbti P. Durovo labui. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Rusijos ambasada Paryžiuje „iš karto ėmėsi darbo“, kai gavo pranešimą apie P. Durovo teisines problemas.
Klausimas dėl „Telegram“ piktnaudžiavimo pinigų plovėjų, narkotikų prekeivių ir pedofiliją skleidžiančių žmonių ir toliau neramina Vakarų vyriausybes. Pasak su CNN susijusios televizijos BFMTV, P. Durovo sulaikymas Prancūzijoje buvo susijęs su orderiu, susijusiu su „Telegram“ moderavimo trūkumu.
Pareiškime „Telegram“ atsakė, kad „absurdiška teigti, jog platforma ar jos savininkas yra atsakingi už piktnaudžiavimą ta platforma“. Pareiškime priduriama, kad „Telegram“ laikosi ES įstatymų ir kad P. Durovas neturi ko slėpti.
Parengta pagal CNN inf.
