Įstatymai nukreipti prieš tokias pagrindines teises kaip žodžio ir susirinkimų laisvė, nors jos įtvirtintos Rusijos konstitucijoje.
Represinis bausmių pobūdis, dažnai neproporcingas nusikaltimui, primena senosios Sovietų Sąjungos metodus.
„Sąmoningos dezinformacijos“ skleidimas
Prieš karo Ukrainoje kritikus plačiausiai naudojamas įstatymas – tai baudžiamoji atsakomybė už „sąmoningos dezinformacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą.
Jis buvo skubiai priimtas parlamente netrukus po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad jis buvo „skubiai reikalingas dėl absoliučiai beprecedenčio informacinio karo, kuris vykdomas prieš mūsų šalį“.
Žinomos Rusijos žmogaus teisių grupės OVD-Info duomenimis, nuo to laiko pagal jį buvo apkaltinta arba nuteista daugiau kaip 300 asmenų.
Nors įstatyme minima „dezinformacija“, ši nuostata buvo naudojama prieš asmenis, kurie atkreipė dėmesį į nusikaltimus, gerai užfiksuotus dokumentuose. Rusija juos neigia.
Ilja Jašinas yra vienas iš labiausiai žinomų karo kritikų, nuteistų pagal šį įstatymą. Buvęs Maskvos rajono tarybos vadovas gavo aštuonerius su puse metų kalėjimo už tiesioginę transliaciją per „YouTube“, kurioje jis ragino ištirti civilių žudynes Ukrainos Bučos mieste.
2023 m. balandį žymus opozicijos aktyvistas Vladimiras Kara-Murza buvo nuteistas 25 metams kalėjimo dėl kaltinimų išdavyste ir „dezinformacijos“ apie Rusijos kariuomenę skleidimu.
Jo byla iš dalies buvo grindžiama kalba, kurioje jis kaltino Rusijos karius Ukrainoje vykdant karo nusikaltimus – gyvenamuosiuose rajonuose naudojant kasetines bombas ir bombarduojant gimdymo namų ligonines bei mokyklas.
Tiesa, šie aktyvistai buvo paleisti per naujausią ir didžiausią Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais nuo Šaltojo karo laikų. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Įstatymas taip pat buvo pritaikytas rusams, kurie visuomenėje yra daug mažiau žinomi.
61 metų rusų kalbos mokytoja Raisa Boldova buvo nuteista lygtine vienerių metų viešųjų darbų bausme už kritinių komentarų apie išpuolius prieš civilius Ukrainoje, įskaitant Mariupolio gimdymo namų bombardavimą, paskelbimą.
Teismas taip pat nurodė jai atlikti privalomą psichiatrinę ekspertizę, taip primindamas gąsdinančią sovietinę praktiką, kai disidentai buvo uždaromi į psichiatrijos ligonines.
Rusijos kariuomenės „diskreditavimas“
Kitu neseniai priimtu įstatymu baudžiama už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ ir jis taikomas įvairiems veiksmams, kurie interpretuojami kaip parama Ukrainai arba karo kritika.
Tarp jų yra:
Ukrainos vėliavos spalvų – mėlynos ir geltonos – drabužių dėvėjimas.
Antikarinių šūkių rašymas ant tortų, kaip tai darė konditerė Anastasija Černyševa.
Plaukų dažymas mėlynai geltona spalva arba ukrainietiškos muzikos klausymasis.
Antikarinių plakatų su įvairiais užrašais kūrimas.
Kostromos srities kaimo kunigas buvo nubaustas už Rusijos ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“ po to, kai pasimeldė už taiką ir paminėjo šeštąjį Dievo įsakymą „Nežudyk“.
„Užsienio agentų“ paieška
Pagal Rusijos „užsienio agentų“ įstatymą kritikams gali būti taikomi apribojimai neįrodžius jų kaltės.
Asmenys ar organizacijos, kurie kritikavo ar stebėjo vyriausybės politiką, gali būti persekiojami, jei manoma, kad jie gavo pinigų iš užsienio, net iš giminaičių, arba tiesiog yra veikiami „užsienio įtakos“.
Ši etiketė turi būti klijuojama visiems viešiesiems ryšiams, o tai yra praktika, kuria siekiama pakirsti pasitikėjimą jais ir kuri primena sovietinę praktiką disidentus vadinti „liaudies priešais“.
Tarp Rusijos „užsienio agentų“ yra rinkimų stebėjimo tarnyba „Golos“, žinoma apklausų agentūra „Levados centras“, teisių gynimo grupė „OVD-Info“, mobilizuotų karių žmonų judėjimas „Kelias namo“ ir daugybė nepriklausomų naujienų svetainių bei žurnalistų, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Dmitrijų Muratovą.
Iš parduotuvių ir bibliotekų ėmė dingti vadinamųjų „užsienio agentų“ parašytos knygos.
„Nepageidaujamos organizacijos“ ir „ekstremistai“
„Užsienio agento“ etiketė gali apsunkinti gyvenimą, tačiau paskelbimas „nepageidaujamu“ reiškia visišką draudimą.
Taip Rusijoje buvo uždrausta veikti įvairioms organizacijoms – nuo nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ iki Londone įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“, taip pat daugeliui svarbiausių Rusijos žiniasklaidos priemonių.
Opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno Antikorupcijos fondas buvo išformuotas paskelbus jį „ekstremistiniu“ – dar viena etiketė, naudojama siekiant veiksmingai ištrinti asmenis ir organizacijas iš viešojo gyvenimo.
Pats A. Navalnas buvo nuteistas ilga laisvės atėmimo bausme ir mirė kalėjime 2024 m. vasario mėn. Jo našlė teigia, kad jį nužudė prezidentas V. Putinas. Keli A. Navalno advokatai patys buvo suimti dėl kaltinimų ekstremizmu.
Mitingai ir protestai
Rusijoje visiems, norintiems surengti demonstraciją, reikia gauti valdžios institucijų leidimą. Jei mitingas nukreiptas prieš valdžią, tai praktiškai neįmanoma.
Leidžiami „vieno asmens piketai“, tačiau daugelis jų reguliariai nutraukiami – neva dėl „COVID“ apribojimų.
Vienas vyras buvo nubaustas už tai, kad avėjo mėlynai geltonus batus – tai laikoma politines demonstracijas reglamentuojančių įstatymų pažeidimu. O pas žurnalistę iš Vologdos srities Antonidą Smoliną apsilankė policija po to, kai kažkas pasiskundė dėl jos internete paskelbtų nuotraukų, kuriose ji pozuoja su geltonu paltu mėlyno dangaus fone.
Tarp kitų Rusijoje uždraustų veiksmų – nepagarba valdžiai ir raginimai įvesti šaliai sankcijas.
Įstatymai kaip priemonė „įteisinti represijas“
Pasak „Amnesty International“ atstovės Natalijos Prilutskajos, Kremlius naudoja įstatymus, kad „įteisintų represijas“, iš dalies pasinaudodamas neaiškia kai kurių Rusijos įstatymų formuluote.
„Šis neapibrėžtumas leidžia teisėsaugos struktūroms iš esmės bet kokią veiklą kvalifikuoti kaip draudžiamą veiklą arba bent jau palengvina tai padaryti“, – aiškino N. Prilutskaja.
Dmitrijus Anisimovas, Rusijos žmogaus teisių grupės OVD-Info atstovas spaudai, teigė, kad Kremliui įstatymai ypač svarbūs dėl Rusijos saugumo aparato veiklos.
„Rusijos saugumo bendruomenė yra gana biurokratiška ir jai reikia teisinių normų savo veiksmams“, – sakė jis. – Saugumo tarnybų naudojami teisės aktai buvo „sąmoningai sukurti taip, kad jų taikymas būtų paprastas ir plačiai paplitęs“, pridūrė jis.
N. Prilutskaja sako, kad visa tai sudaro bendrą represijų atmosferą, dėl kurios ji kaltina prezidentą Vladimirą Putiną.
„Vieno asmens ambicijos atvedė Rusiją prie tikrai gilios bedugnės krašto“, – kalbėjo ji.
Parengta pagal BBC inf.
