Šio sandorio, kuriame dalyvavo dvi dešimtys kalinių, ištakos siekia 2022 m., tačiau užkulisinės Rusijos, JAV ir keturių Europos šalių derybos suintensyvėjo šių metų pradžioje, o pastarosiomis savaitėmis priartėjo prie pabaigos, nes galutinį susitarimą matė visos šalys, rašo BBC.
Šios derybos kartais buvo karštligiškos ir kupinos išbandymų. Be to, jos vyko tuo metu, kai JAV ir Rusijos įtampa dėl karo Ukrainoje buvo išaugusi. „Tai buvo daugybės sudėtingų, kruopščių derybų, trukusių daugybę mėnesių, kulminacija“, – netrukus po apsikeitimo kaliniais sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, kuris atliko lemiamą vaidmenį sudarant susitarimą.
Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnai ketvirtadienį per pokalbį su žurnalistais pateikė išsamią įvykių chronologiją. Jie sakė, kad pirmoji užuomina, jog Maskva galėjo būti atvira susitarimui, pasirodė 2022 m. rudenį.
JAV ir Rusija derėjosi dėl amerikiečių krepšinio žvaigždės Brittney Griner, kuri buvo suimta už kanapių aliejaus laikymą ir išsiųsta į Rusijos pataisos koloniją, paleidimo. B.Griner galiausiai buvo paleista vėliau tais pačiais metais, įvykdžius didelio atgarsio sulaukusį mainų sandorį į liūdnai pagarsėjusį Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą.
Tačiau per tuos pokalbius, pasak Baltųjų rūmų pareigūnų, Rusija leido suprasti, kad ji taip pat norėjo užtikrinti žudiko Vadimo Krasikovo, kuris Vokietijoje atlieka bausmę iki gyvos galvos už tai, kad tiesioginiu Kremliaus nurodymu nušovė žmogų judriame Berlyno parke, paleidimą.
J.Sullivanas savo kolegai Vokietijoje pasakė, kad Rusija siekia, jog V.Krasikovas būtų paleistas, ir paklausė, ar Berlynas svarstytų galimybę jį paleisti mainais į Rusijoje kalinamą Aleksejų Navalną, aktyviai prieš V.Putiną pasisakiusį opozicijos lyderį.
Tačiau Vokietija nenorėjo paleisti žudiko, kuris įvykdė tokią įžūlią žmogžudystę jos teritorijoje.
Nors J.Sullivanas negavo galutinio atsakymo iš Berlyno, pirmieji pokalbiai 2022 m. tiek tarp JAV ir Rusijos, tiek tarp JAV ir Vokietijos padėjo paruošti dirvą didesniam, sudėtingesniam susitarimui, kuris buvo sudarytas pastarosiomis savaitėmis ir kuris buvo užbaigtas ant Turkijos sostinės oro uosto kilimo ir tūpimo tako.
Taip yra todėl, kad abi šalys bent jau tam tikru mastu davė suprasti, ko jos nori, rašo BBC.
Rusija aiškiai nurodė, kad nori V.Krasikovo. O Vašingtonas norėjo ne tik A.Navalno, bet ir Paulo Whelano, buvusio jūrų pėstininko, kuris 2018 m. Rusijoje buvo įkalintas dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Tada pradėjo ryškėti pirmieji galimo mainų sandorio elementai, tačiau dar reikėjo nueiti ilgą, ilgą kelią.
2023 m. kovo pabaigoje 31 metų „The Wall Street Journal“ reporterį iš Naujojo Džersio, vykstantį į reportažinę kelionę, suėmė Rusijos žvalgybos agentai. Dėl jo sulaikymo Rusiją pasmerkė JAV ir jų sąjungininkės. Po dienos prezidentas J.Bidenas nurodė J.Sullivanui sudaryti susitarimą, pagal kurį jis ir P.Whelanas būtų sugrąžinti namo.
JAV tiesiogiai susisiekė su Rusija. Baltųjų rūmų pareigūnai teigė, kad tada prasidėjo rimtas bendravimas, o jų užsienio reikalų ministrai kalbėjosi telefonu.
Tačiau netrukus nuo šių aukščiausių diplomatų pokalbiai persikėlė į slaptąsias žvalgybos tarnybas, o JAV to daryti nesiryžo, nes E.Gershkovichius buvo kaltinamas šnipinėjimu, o Vašingtonas baiminosi, kad CŽV įtraukimas tik pakurstys tuos kaltinimus.
2023 m. pabaigoje, kai šių įtemptų derybų ratai sukosi, JAV suprato, kad, pasak aukštų Baltųjų rūmų pareigūnų, sėkmingam susitarimui būtina paleisti žudiką V.Krasikovą. Rusijai buvo pateikti pasiūlymai, į kuriuos 58 metų žudikas nebuvo įtrauktas. Jie visada buvo atmesti.
Kadangi V.Krasikovas buvo kalinamas Vokietijoje, o ne JAV, Vašingtonas neturėjo galios vienašališkai jį išlaisvinti. 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. sausio pradžioje J.Sullivanas beveik kas savaitę kalbėjosi su savo kolega iš Vokietijos, stengdamasis jį įtikinti pakeisti V.Krasikovą ir patenkinti pagrindinį Rusijos reikalavimą dėl šio susitarimo.
Pasak Baltųjų rūmų pareigūnų, bet koks galimas susitarimas priklausė nuo to, ar Vokietija paleis V.Krasikovą. Maskvos pozicija, anot jų, buvo tokia, kad jos įkalinti šnipai turėtų būti grąžinti mainais į šnipinėjimu kaltinamus amerikiečius.
Atsižvelgdamos į tai, JAV stengėsi surasti daugiau Rusijos šnipų, laikomų jos sąjungininkių, kurie galėtų būti svarbaus susitarimo dalis. JAV pareigūnai, diplomatai ir CŽV darbuotojai keliavo po pasaulį ieškodami draugiškų vyriausybių, norinčių paleisti tokį apibūdinimą atitinkančius kalinius, rašo „The Wall Street Journal“.
Ketvirtadienį iš Lenkijos, Slovėnijos ir Norvegijos kalėjimų buvo paleisti rusai.
Šių metų vasarį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Baltuosiuose rūmuose susitiko su prezidentu J.Bidenu. Pagal ketvirtadienį Baltųjų rūmų pareigūnų pateiktą pasakojimą, jie aptarė mainų variantus, į kuriuos buvo įtraukti visi pagrindiniai asmenys – V.Krasikovas, A.Navalnas, P.Whelanas, E.Gershkovichius.
Teigiamų signalų buvo ir iš Rusijos. Vasario pradžioje duodamas interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, Vladimiras Putinas kalbėjo apie E.Gershkovichių. „Neatmetu, kad ponas Gershkovichius gali grįžti į tėvynę“, – sakė jis.
Tačiau 2024 m. vasario 16 d., praėjus vos kelioms dienoms po šio interviu ir Baltuosiuose rūmuose vykusio kanclerio O.Scholzo ir JAV prezidento J.Bideno susitikimo, ir dar nespėjus rusams pateikti jokio pasiūlymo, galimas sandoris žlugo tragiškomis aplinkybėmis.
Tikriausiai daugiausiai dėmesio sulaukęs kalinys, kuris galėjo būti įtrauktas į mainus, A.Navalnas, būdamas 47 metų, mirė Sibiro kalėjime, kur buvo kalinamas. Dėl jo mirties rėmėjai ir giminaičiai, taip pat daugelis užsienio valstybių vadovų kaltino V.Putiną. Rusijos valdžios institucijos teigė, kad jis mirė dėl natūralių priežasčių.
Nors jo mirties metu apie derybas beveik nieko nebuvo žinoma, A.Navalno kolegė Marija Pevčič viešai teigė, kad A.Navalnas buvo arti to, kad būtų išlaisvintas mainais į V.Krasikovą. Tuo tarpu Kremlius viešai paneigė, kad galimas susitarimas buvo artimas.
Visgi ketvirtadienį Baltieji rūmai patvirtino, kad siekė įtraukti A.Navalną į sandorį, pagal kurį galiausiai iš Rusijos kalėjimo buvo paleisti trys su opozicijos veikėju dirbę asmenys.
„Komanda jautėsi taip, tarsi iš mūsų burių būtų buvęs atimtas vėjas“, – sakė akivaizdžiai susijaudinęs J.Sullivanas, pasakodamas apie A.Navalno mirties poveikį.
Dramatiškas sutapimas, kad E.Gershkovichiaus motina ir tėvas tą dieną, kai buvo paskelbta apie A.Navalno mirtį, susitiko su J.Sullivanu Baltuosiuose rūmuose.
Pripažindamas naujienos svarbą ir jos keliamą riziką šioms deryboms, jis jiems pasakė, kad toliau „kelias bus šiek tiek labiau akmenuotas“. Potencialų susitarimą teko restruktūrizuoti, o JAV ir Vokietija persigrupavo.
Tuomet JAV viceprezidentė Kamala Harris surengė du svarbius susitikimus, kad padėtų išlaikyti galimą apsikeitimą, BBC sakė aukštas administracijos pareigūnas.
Vasario viduryje ji dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, kur kancleriui O.Szholzui pabrėžė V.Krasikovo paleidimo svarbą.
Ji taip pat susitiko su Slovėnijos ministru pirmininku Robertu Golobu. Šioje šalyje buvo laikomi du rusų kaliniai, kuriuos JAV įvardijo kaip labai svarbius Maskvai. Abu jie buvo paleisti ketvirtadienį.
Pavasarį Baltuosiuose rūmuose buvo sudarytas naujas susitarimas, į kurį nebebuvo įtrauktas A.Navalnas. Birželio mėn. Berlynas sutiko atiduoti V.Krasikovą.
„Dėl tavęs aš tai padarysiu“, – pasak J.Sullivano, O.Scholzas pasakė J.Bidenui.
Sandoris buvo pateiktas Rusijai.
Maskva atsakė prieš kelias savaites, liepos viduryje, sutikdama su susitarimo sąlygomis ir į sąrašą įtrauktų asmenų, laikomų Rusijos kalėjimuose, paleidimu.
Tačiau deryboms artėjant į paskutinį etapą, įsiterpė vidaus politika: J.Bidenas patyrė didžiulį spaudimą iš savo paties Demokratų partijos, kad po prasto pasirodymo debatuose baigtų savo siekį būti perrinktas lapkritį.
Pasak J.Sullivano, likus vos valandai iki liepos 21 d., kai J.Bidenas paskelbė nesieksiąs būti perrinktas, jis kalbėjosi su savo Slovėnijos kolega, baigdamas derybas dėl apsikeitimo kaliniais.
Kaip ir bet kokio kito aukšto lygio apsikeitimo kaliniais atveju, sandoris nebuvo užtikrintas net tada, kai buvo sukomplektuoti lėktuvai ir galutinai suderinti kalinių maršrutai namo.
„Dar prieš porą valandų sulaikėme kvėpavimą ir sukryžiavome pirštus“, – ketvirtadienio popietę sakė J.Sullivanas.
Vėliau prezidentas J.Bidenas paskelbė paleistų amerikiečių nuotrauką kartu lėktuve, skrendančiame į JAV teritoriją, kartu su trumpu prierašu: „Jie yra saugūs, laisvi ir pradėjo kelionę atgal į savo šeimų glėbį.“
Parengta pagal BBC inf.
