Iš Rusijos pargabenti kaliniai
Evanas Gershkovichius
„The Wall Street Journal“ žurnalistas E. Gershkovichius tapo pirmuoju Vakarų korespondentu, suimtu už šnipinėjimą nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Jis buvo sulaikytas 2023 m. kovo mėn. vykstant į Jekaterinburgą daryti reportažo. Rusijos valdžios institucijų teigimu, jis rinko informaciją Centrinė žvalgybos agentūra (CIA), tačiau niekada nepaskelbė jokių savo tariamų įrodymų.
E. Gershkovichius, jo laikraštis ir JAV valstybės departamentas neigė kaltinimus. Liepos mėnesį greitu, uždaru teismo procesu jis buvo nuteistas kalėti 16 metų.
Paulas Whelanas
2018 m. suimtas dėl kaltinimų šnipinėjimu, buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas nuo to laiko sėdi Rusijos kalėjime. Jis taip pat turi JK, Airijos ir Kanados pilietybę ir visada teigė, kad prieš jį pateikti įrodymai buvo suklastoti.
Neseniai duodamas interviu BBC jis pasakojo, kad dienas leido kalėjimo fabrike siūdamas kombinezonus ir kepures, o jo barakai buvo apipeliję ir nešildomi.
Praėjusių metų pabaigoje P. Whelano šeima pasakojo, kad kitas kalinys trenkė jam į veidą ir sudaužė akinius.
Alsu Kurmasheva
47-erių metų „Radio Liberty“ redaktorė, dirbanti Prahoje, A. Kurmasheva, yra JAV ir Rusijos pilietė.
Praėjusiais metais ji buvo suimta per šeimos vizitą Kazanės mieste ir apkaltinta tuo, kad neužsiregistravo kaip „užsienio agentė“ ir skleidė „melagingą informaciją“ apie šalies ginkluotąsias pajėgas pagal griežtus cenzūros įstatymus, priimtus po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Ilya Yashinas
I. Yashinas yra vienas iš žinomiausių Rusijos opozicijos lyderių, ilgametis 2015 m. nužudyto Boriso Nemcovo ir šių metų pradžioje kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno sąjungininkas.
Praėjusiais metais interviu laikraščiui „The Guardian“, rašytame iš kalėjimo, I. Yashinas teigė, kad liko Rusijoje, o ne emigravo, nes manė, kad po invazijos į Ukrainą svarbu likti ir kalbėti garsiai.
„Supratau, kad Rusijoje turėtų skambėti antikarinis balsas“, – aiškino jis.
Olegas Orlovas
Sovietmečio disidentų judėjimo veteranas, 70-metis O. Orlovas, yra vienas iš labiausiai gerbiamų Rusijos žmogaus teisių gynėjų. Pastaruosius du dešimtmečius jis vadovavo organizacijai „Memorial“, kuri 2022 m. pelnė dalį Nobelio taikos premijos.
Šių metų pradžioje O. Orlovas buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų už tai, kad išsakė kritiką Rusijos kariuomenei.
Sasha Skochilenko
33 metų menininkė, pasisakanti prieš karą, S. Skochilenko praėjusių metų pabaigoje buvo įkalinta septyneriems metams. Tai įvyko po to, kai Sankt Peterburgo prekybos centre ji pakeitė kainų etiketes antikariniais užrašais. „Amnesty International“ paskelbė ją sąžinės kaline.
Vladimiras Kara-Murza
42 metų ilgametis opozicijos politikas ir aktyvistas V. Kara-Murza apkaltino Kremlių bandymu jį nunuodyti du kartus – 2015 ir 2017 metais.
Pernai jis buvo įkalintas 25 metams už karo Ukrainoje kritiką ir ryšius su „nepageidaujama“ organizacija.
Jo šeima pasakojo, kad V. Kara-Murza, turintis dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę, kalėjime patyrė sveikatos problemų, kurios buvo ankstesnių apnuodijimų padarinys.
Kevinas Likas
Devyniolikmetis K. Likas yra jauniausias Rusijoje už valstybės išdavystę nuteistas asmuo.
Praėjusių metų gruodį jis buvo nuteistas ketverius metus kalėti už tai, kad Rusijos invazijos į Ukrainą metu elektroniniu paštu siuntė nuotraukas „užsienio valstybės atstovams“.
A. Likas turi dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę, gimė Vokietijoje, bet būdamas 12 metų persikėlė į Rusiją.
Rico’as Kriegeris
Skirtingai nei visi kiti mainų dalyviai, R. Kriegeris buvo sulaikytas Baltarusijoje, o ne Rusijoje.
Jo byla buvo paviešinta tik pastarosiomis savaitėmis, kai paaiškėjo, kad šioje šalyje jis buvo nuteistas mirties bausme neva už tai, kad Ukrainos žvalgybos nurodymu įvykdė teroristinį išpuolį.
Jis davė emocingą interviu valstybinei televizijai, maldavo malonės ir prašė Vokietijos vyriausybės įsikišti.
Baltarusijos valdžios institucijų teigimu, 30-metis R. Kriegeris buvo suimtas praėjusių metų pabaigoje po to, kai šalyje sukėlė sprogimą, per kurį niekas nenukentėjo, nors viešai nebuvo pateikta jokių įrodymų.
Antradienį Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka suteikė R. Kriegeriui malonę.
Ksenia Fadeyeva
K. Fadeyeva buvo mirusio Aleksejaus Navalno bendražygė Sibiro mieste Tomske ir buvo kartu su A. Navalnu, kai šis 2020 m. buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Vėliau ji laimėjo rinkimus į savivaldybės tarybą. Tačiau 2021 m. Rusijos valdžios institucijos uždraudė A. Navalno organizaciją, o praėjusiais metais A. Fadeyeva buvo nuteista devynerius metus kalėti dėl kaltinimų „ekstremistinės grupės organizavimu“.
Liliya Chanysheva
L. Chanysheva buvo dar viena A. Navalno regioninė koordinatorė, vadovavusi jo biurui Ufos mieste. Ji buvo nuteista septyneriems su puse metų kalėjimo už ekstremistinės bendruomenės organizavimą, o balandį, prokurorams pareiškus, kad pirminė bausmė buvo per švelni, bausmė buvo pratęsta dar dvejiems metams.
Vadimas Ostaninas
V. Ostaninas buvo dar vienas buvęs A. Navalno biuro Sibiro Barnaulo mieste koordinatorius. 2023 m. liepą jis buvo nuteistas devynerius metus kalėti pataisos kolonijoje dėl kaltinimų ekstremizmu.
Andrejus Pivovarovas
A. Pivovarovas – Rusijos opozicijos politikas, vadovavęs organizacijai „Atviroji Rusija“, kuri 2021 m. buvo uždrausta.
2022 m. A. Pivovarovas buvo nuteistas už „nepageidaujamos“ organizacijos veiklos vykdymą ir buvo nuteistas kalėti ketverius metus.
Dieteris (Demuri) Voroninas
D. Voroninas yra dvigubą Rusijos ir Vokietijos pilietybę turintis politologas. 2023 m. kovo mėn. jis buvo nuteistas 13 metų ir trims mėnesiams kalėjimo dėl kaltinimų valstybės išdavyste.
Jis buvo susijęs su byla Rusijos žurnalisto Ivano Safronovo, kuris buvo apkaltintas valstybės išdavyste už įslaptintos informacijos perdavimą užsienio piliečiams ir 2022 m. nuteistas kalėti 22 metus. I. Safronovo advokatai teigė, kad jis savo darbe naudojo tik viešai prieinamą informaciją.
Patrickas Schöbelis
Vokietijos pilietis P. Schöbelis buvo suimtas šių metų vasario mėnesį Sankt Peterburgo Pulkovo oro uoste, kai pas jį, kaip įtariama, buvo rasta guminukų su kanapėmis.
Nuo to laiko jis buvo sulaikytas ir jam buvo pareikšti kaltinimai narkotikų kontrabanda.
Germanas Moyzhesas
G. Moyzhesas yra dvigubą Rusijos ir Vokietijos pilietybę turintis teisininkas, kuris padėjo rusams gauti leidimus gyventi ES šalyse, įskaitant Vokietiją.
Šių metų gegužę jis buvo suimtas Sankt Peterburge ir apkaltintas valstybės išdavyste. Jo teismo procesas vis dar nebaigtas.
Į Rusiją grįžtantys kaliniai
Vadimas Krasikovas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jau seniai nurodė, kad V. Krasikovas yra svarbiausias jo reikalavimas bet kokio mainų sandorio atveju.
Jis buvo suimtas 2019 m. po to, kai vidury baltos dienos Berlyno parke nušovė čečėnų tremtinį Zelimchaną Changošvilį.
Manoma, kad Krasikovas yra buvęs Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas ir atvyko į Vokietiją su suklastota tapatybe.
Vokietijos valdžios institucijos mano, kad žmogžudystė buvo oficialiai sankcionuota misija – Berlyno teismas šį smūgį pavadino „valstybės užsakyta žmogžudyste“.
Šių metų pradžioje duodamas interviu Tuckeriui Carlsonui V. Putinas apibūdino V. Krasikovą kaip „žmogų, kuris dėl patriotinių jausmų eliminavo banditą vienoje iš Europos sostinių“.
Artemas Dultsevas ir Anna Dultseva
Pora buvo „nelegalai“ – giliai įslaptinti Rusijos šnipai, kurie, apsimetę užsieniečiais, buvo siunčiami į ilgalaikes misijas užsienyje, galinčias trukti dešimtmečius.
Artemas ir Anna apsimetė sutuoktinių argentiniečių pora, vardu Maria Meyer ir Ludwigas Gischas, atitinkamai galerininke ir IT verslininku.
Jie su dviem vaikais gyveno Liublianoje (Slovėnija), iš kur, kaip manoma, vykdė Rusijos žvalgybos užduotis visoje Europoje.
Kai 2022 m. pabaigoje jie buvo suimti, vienas šaltinis laikraščiui „The Guardian“ teigė, kad jų biure buvo rasta tiek daug grynųjų pinigų, kad jiems suskaičiuoti prireikė „kelių valandų“.
Manoma, kad į mainus taip pat buvo įtraukti du jų nepilnamečiai vaikai. Po suėmimo jie buvo paimti globoti ir toliau lankė mokyklą Liublianoje.
Michailas Mikushinas
Dar vienas rusų nelegalas, M. Mikushinas, buvo suimtas Norvegijoje, kur jis naudojosi brazilų kilmės José Assis Giammaria tapatybe.
Jis buvo suimtas šiauriniame Norvegijos mieste Tromsėje, kur dirbo tyrėju universitete. Ironiška, kad universitete jis užsiėmė hibridinių grėsmių saugumui vertinimu. Rugsėjo mėn. jis turėjo stoti prieš teismą.
Vladislavas Klyushinas
43 metų su Kremliumi siejamas Rusijos verslininkas V. Klyushinas 2023 m. rugsėjį Bostono teismo buvo nuteistas devyneriems metams kalėjimo.
Jis nuteistas už įsitraukimą į 90 mln. dolerių (apie 83 mln. eurų) vertės prekybą pasinaudojant viešai neatskleista informacija schemoje. Ši schema apėmė įsilaužimus į konfidencialią daugelio kompanijų pajamų informaciją.
Maskvoje įsikūrusios IT bendrovės, kuri bendradarbiavo su Rusijos gynybos ministerija, savininkas V. Klyushinas buvo vienas iš aukščiausio rango JAV kalinamų rusų.
Romanas Seleznevas
Rusijos Dūmos deputato sūnus 40-metis R. Seleznevas 2014 m. buvo suimtas per atostogas Maldyvų oro uoste ir po trejų metų Vašingtone nuteistas 27 metams kalėjimo. Tai ilgiausia kada nors JAV skirta bausmė už įsilaužimą.
JAV teismas apkaltino R. Seleznevą, žinomą įsilaužėlio vardu „Track2“, įvykdžius kibernetinį išpuolį prieš tūkstančius Amerikos įmonių, dėl kurio patirta 169 mln. dolerių (apie 156 mln. eur.) nuostolių.
Vadimas Konoshchenokas
49 metų V. Konoshchenokas buvo suimtas dėl Amerikoje pagamintų technologijų, skirtų naudoti Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, eksporto schemos.
Iš pradžių sulaikytas Estijoje, o vėliau perkeltas į JAV, V. Konoshchenokas buvo įtariamas dalyvavęs sąmoksle „Serbijos tinklas“.
Šis tinklas, kurį sudarė septyni rusai ir amerikiečiai, buvo susijęs su neteisėtu milijonų dolerių vertės Vakarų karinės įrangos tiekimu ir siuntimu Rusijos kariniams ryšiams.
Pablo’as Gonzálezas (Pavelas Rubtsovas)
Ispanijos ir Rusijos pilietybę turintis Pablo’as Gonzálezas buvo žurnalistas, daug metų dirbęs Ispanijos leidiniuose, dažnai Rusijoje ir Ukrainoje.
2022 m. kovo mėn. jis buvo suimtas Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, ir nuo to laiko laikomas Lenkijos kalėjime. Jis kaltinamas tuo, kad yra Rusijos šnipas.
Lenkijos pareigūnai teigė, kad jis dirbo Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), naudodamasis žurnalisto priedanga keliavo po pasaulį ir patekdavo į konfliktų zonas.
Spaudos laisvės grupės kritikavo Lenkiją dėl to, kad ji nepaskelbė jokių prieš jį nukreiptų įrodymų, o P. Gonzalezas kaltinimus neigė.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
