Kanada jau dešimtmetį vengia įsipareigojimų NATO. Pastaraisiais metais Otava tapo išskirtine tarp 32 aljanso narių. Ji nepasiekė vidaus karinių išlaidų tikslų, neatitiko naujos įrangos finansavimo kriterijų ir net neketina to pasiekti.
Ši pozicija nuvylė sąjungininkus tiek Baltuosiuose rūmuose, tiek Kongreso salėse, tiek visose Europos sostinėse. NATO viršūnių susitikime bus tikimasi, kad dalyviai spaus Kanadą skirti daugiau lėšų ir perspės, kad situacija gali pablogėti, jei Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus.
„Tai, kas vyksta dabar, kai visi išleidžia daugiau, tapo akivaizdu, kad kanadiečiai net nesistengia“, – leidiniui teigė buvęs Valstybės departamento ginklų kontrolės pareigūnas Maxas Bergmannas.
Galbūt stebėtina, kad Kanada atsilieka išlaidų srityje, nors įrodyta, kad ji tvirta sąjungininkė kitose srityse – nuo JAV ginklų pirkimo iki glaudaus koordinavimo su JAV ginant Šiaurės Ameriką ir karių dislokavimo Irake bei Afganistane.
Tačiau interviu su pusšimčiu NATO šalių diplomatų aiškiai parodo, kad kalbant apie išlaidas gynybai, sąjungininkai yra pavargę.
„Jie ir toliau bus užsispyrę, nes už aljanso tikslo nepasiekimą realios bausmės nėra, – anonimiškai pabrėžė vienas JAV Kongreso darbuotojas. – Europiečiai nusivylę, kad yra kritikuojami, o Kanada nejaučia tokio Vašingtono spaudimo.“
Kai Vladimiras Putinas užėmė Krymą Ukrainoje, Kanada, viena iš 12 NATO steigėjų, lengvai pasirašė 2014 metų įsipareigojimą skirti 2 procentus BVP gynybai. Nors visas aljansas šio tikslo siekė lėtai, tačiau šiais metais 23 iš 32 NATO narių ketina pasiekti šį rodiklį. Žinoma, įtaką daro auganti baimė dėl V.Putino planų aljanso rytiniame fronte.
Tarp nesiekiančių šio tikslo yra Kanada ir Belgija, kurios ne tik nesugeba pasiekti 2 procentų tikslo, bet ir reikalavimo skirti 20 procentų šios sumos naujai įrangai.
Tačiau Belgija, skirtingai nei Kanada, teigia, kad tikslą pasieks iki 2035 metų. Kada tai padarys Kanada, Otava nekalba. Pasak diplomatų, Kanados atvejis nemalonus, nes Otavai atrodo, kad nereikia skubėti.
Remiantis nutekinta vidine ataskaita, Kanados kariuomenė yra nepakankamai finansuojama, o pusė jos įrangos yra laikoma „neprieinama ir netinkama naudoti“.
„Kanados visuomenė tikrai nemato poreikio, – teigė Kanados Karletono universiteto Bartono vadovas Philippe'as Lagassé. – Jei reikėtų rinktis tarp išlaidų gynybai, socialinių programų ar mokesčių mažinimo, gynyba visada būtų paskutinė. Taigi įsipareigojimo įvykdymas neduoda jokios politinės naudos.“
Kanados pozicija paskatino dvišalę 23 JAV senatorių grupę žengti nepaprastai retą žingsnį – gegužę nusiųsti laišką Kanados premjerui Justinui Trudeau, kuriame teigiama, kad jie yra „susirūpinę ir labai nusivylę, nes naujausios Kanados prognozės rodo, kad ji nepasieks savo 2 proc. šį dešimtmetį“.
Be to, situacija gali pablogėti, jei prezidentu bus išrinktas D.Trumpas.
Daugelį metų trukęs nepakankamas investavimas paliko Kanados kariuomenę netinkamai aprūpintą ir nepasirengusią. Jeigu D.Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jis tai pastebės.
Kanados politikų abejingumas situacijai buvo akivaizdus balandį, kai premjero J.Trudeau vyriausybė paskelbė naują gynybos politiką. Ja remiantis, Kanada iki 2030 m. sieks tik 1,7 proc.
Ataskaita paskatino kai kuriuos aljanso narius kritikuoti Otavą, atsižvelgiant į šalies stiprią ekonomiką, mažą skolų lygį ir lyderio poziciją įvairiais tarptautinio saugumo klausimais.
Vienas diplomatas teigė, kad JAV pareigūnai diskusijose dažnai išskirdavo Kanadą kaip šalį, kuri nedaro pakankamai, kad nubrėžtų kelią į 2 proc. daugiau investicijų.
„Buvo aiškus amerikiečių postūmis, kad naštos pasidalijimas yra labai svarbus. Jie sako tai bendrai, nors konkrečiai atkreipė dėmesį į Kanadą“ kaip šalį, kuri neatsilieka nuo daugumos aljanso narių, sakė pareigūnas.
Kongreso darbuotojas teigė, kad Vašingtono požiūris yra toks, jog „kiekvienas turi priimti sunkius sprendimus, kaip išleisti pinigus gynybai, net ir tokios turtingos valstybės kaip Kanada. Tai yra buvimas lyderiu. Ir mes nematome, kad Kanada tai darytų“.
Birželį televizijai duotame itin atvirame interviu Kanados gynybos štabo vadas generolas Wayne'as Eyre teigė, kad nepakankamos investicijos į gynybą reiškia, jog „dabartinė kariuomenė nėra pasirengusi kovoti su matomomis grėsmėmis“.
Paklaustas apie plano pasiekti 2 procentus nebuvimą, jis pridūrė: „Aš to neginu ir nė vienas uniformuotas asmuo to negina.“
NATO viršūnių susitikime Vašingtone bus aiškiai pasakyta, kad „2 procentai yra ne lubos, o grindys“, pabrėžė vienas diplomatas.
Tokios šalys kaip JAV, Lenkija, Norvegija ir Estija jau viršijo 3 procentus arba viešai pasidalijo savo planu siekti daugiau.
Nuo to laiko, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, „tikimasi pasidalyti gynybos našta ir rimtumu, kurios Kanada nepatenkina“, kalbėjo pareigūnas iš NATO valstybės, kuri gerokai viršijo 2 proc. slenkstį.
„Sąjungininkai, kurie neišleidžia bent 2 procentų BVP gynybai, rimtai kenkia savo patikimumui ir bendrai atgrasymo pozicijai“, – pastebėjo vienos NATO gynybos ministerijos patarėjas.
„Briuselio nustatytų standartų nesilaikymas naudojamas kaip pretekstas atakuoti NATO ir Europą tiems Amerikos užsienio ir saugumo bendruomenės nariams, kurie pasirenka strategiją „pirmiausia Kinija“ arba priklauso izoliacionistų stovyklai, pareiškė pareigūnas. – Tokia politika iš esmės pakerta pasitikėjimą tais sąjungininkais. Jei šiandien jie neturi pakankamai ryžto, aš nesu optimistiškai nusiteikęs dėl jų elgesio, jei turėtume tiesioginį karą tarp Rusijos ir NATO.“
Gegužę lankydamasis Vašingtone naujasis gynybos ministras Billas Blairas atmetė kritiką, jog neva Kanada neketina prisijungti prie 2 procentų klubo.
„Tikiuosi, kad kai grįšime į Vašingtoną liepos mėnesio viršūnių susitikimui, galėsime įtikinti savo sąjungininkus, kad Kanada supranta savo įsipareigojimus, – teigė jis žurnalistams. – Mes padarysime daugiau, turime padaryti daugiau. Noriu užtikrinti sąjungininkus, kad dabar dirbame. Nuleidome galvas. Mes vis dar sunkiai dirbame ties šiuo klausimu. Žinome, kad yra ką nuveikti.“
Nuo 2016 m. iki 2017 m. Otavos gynybos biudžetas padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 13,5 mlrd. iki 29 mlrd. pastatyti 15 fregatų laivynui, kuris bus statomas Kanadoje.
„Kanada yra įsipareigojusi pasiekti NATO tikslą skirti 2 proc. BVP gynybai“, – tvirtino B.Blairo atstovas Danielis Mindenas.
„Naujame gynybos politikos dokumente numatomos papildomos investicijos, kad Kanada iki 2030 m. pasiektų 1,7 proc. BVP, o tai reiškia, kad nuo 2014 m. Kanados gynybos išlaidas padidinsime beveik tris kartus vien jau kitais metais“, – pridūrė D. Mindenas.
„Dar reikia daug nuveikti, – kalbėjo jis. – Kanada yra pasiryžusi vykdyti savo įsipareigojimus.“
Kanados NORAD modernizavimo planas, išleistas 2022 m., per 20 metų investuoja papildomus 38,6 mlrd. JAV dolerių į bendrą Kanados ir JAV oro ir raketinės gynybos pastangas.
Kanados pareigūnai taip pat ketina investuoti į naują povandeninių laivų klasę, kad pakeistų senstančius povandeninius laivus, tačiau tam prireiktų mažiausiai vienerių metų.
Nepaisant to, Kanada nesugeba pasiekti ir antrojo NATO kriterijaus.
Vykdydamos 2 procentų įsipareigojimą, šalys sutiko išleisti 20 procentų naujos įrangos pirkimui. Kanada ir Belgija yra vienintelės šalys, kurioms ir toliau nepavyksta to padaryti.
Pavyzdžiui, Lenkija investuoja dešimtis milijardų eurų į amerikietiškus ir Pietų Korėjos tankus, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir naikintuvų pirkimą. Vokietija didina šarvuotų transporto priemonių ir artilerijos sviedinių gamybą.
Baltijos šalys naudoja savo nedidelius biudžetus kurdamos ir statydamos naujus bepiločius orlaivius ir telkia išteklius tolimojo nuotolio raketų sistemoms bei oro gynybai įsigyti.
Tuo metu Kanada išlaidauti nenori, nors priešingai nei kai kurios kitos šalys, ji negali skųstis lėta ekonomika ar didėjančiomis skolomis.
„Kanada visada kalba apie tai, kokia ji atsakinga dėl skolos ir BVP santykio, – teigė Ph.Lagassé. – Taigi, jei nuolat kalbate apie savo finansinę ir fiskalinę sėkmę, žmonės sako: „Gerai, tada jūs turite ir galimybių nuveikti daugiau“.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
