Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą duodamas interviu JAV žiniasklaidai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Kiniją apibūdino kaip „pagrindinę Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą skatintoją“.
Gegužę Prahoje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad Kinijos parama „šiuo metu labai svarbi mūšio lauke“.
Jis pridūrė, jog Kinija tariamai siekia geresnių santykių su Europos šalimis, bet tuo pačiu metu kursto didžiausią grėsmę Europos saugumui. Tokia priešprieša, anot jo, „nesiderina“.
Pekinas ne kartą neigė, kad Maskvai tiekia ginklus. Tačiau Aljansas kaltino Kiniją, kad ji, tiekdama svarbius komponentus, padeda Rusijai kurti karo mašiną.
JAV vertinimu, Kinija yra pagrindinė tiekėja: ji aprūpina įrankiais, mikroelektronika ir nitroceliulioze – itin svarbia medžiaga šaudmenų ir raketų sraigtų gamybai – bei kitomis dvejopo naudojimo prekėmis. Turint tokį tiekimą, Maskva gali padidinti savo gynybos pramonės bazę.
Kol Ukrainoje nesiliauja karas, NATO šalys Kinijos elgesį vertina kaip įrodymą, kad Europa negali sau leisti ignoruoti Pekino keliamo išbandymo.
Pasak aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūno, dabar Aljansas „į Kinijos ir Rusijos santykius dėmesį sutelkė tarsi lazeris“.
Kinija – problema visai JAV Aljanso sistemai?
Tai gana didelis pokytis organizacijai, kuri įprastai daugiausia dėmesio skiria transatlantinio saugumo klausimams.
Iki 2019 m. pabaigos Kinija nebuvo minima viešame aukšto lygio NATO dokumente. Tik savo naujausioje strateginėje koncepcijoje, dėl kurios susitarta 2022 m. Madride, Aljansas Pekino ambicijas apibūdino kaip iššūkį savo saugumui.
„Įvyko poslinkis, – teigė konservatyvaus Hudsono instituto Vašingtone vyresnioji mokslo darbuotoja Liselotte Odgaard. – Šis poslinkis prasidėjo valdant buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir įsibėgėjo Europoje.“
L. Odgaard pažymėjo, kad JAV ilgą laiką Kiniją laikė pagrindine grėsme savo saugumo interesams.
„Tačiau jie (JAV – aut.past.) įtikino Europą ir privertė europiečius suprasti, kad Kinija taip pat yra problema Europai ir visai JAV Aljansų sistemai“, – pabrėžė ji.
Atrodo, kad daugelis Europoje dabar pripažįsta, jog JAV sąjungininkai Azijoje ir Europoje susiduria su tais pačiais iššūkiais.
„Kadangi Rusija ir Kinija bendradarbiauja, reikia atmušti šį bendradarbiavimą stiprinant Europos bendradarbiavimą su Azijos partneriais“, – teigė L. Odgaard.
Ką sako Ramiojo vandenyno regiono valstybės?
Kai kurios Azijos šalys, susidūrusios su vis agresyvesne ir įžūlesne Kinija, atrodo įsitikinusios, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti.
„Šiandieninė Ukraina gali būti rytdienos Rytų Azija“, – JAV įstatymų leidėjams kalbėjo Japonijos premjeras Fumio Kishida.
Pietų Korėjos nacionalinio saugumo patarėjas Chang Ho-jin’as žurnalistams pasakojo, kad Seulas peržiūrės galimybę tiekti ginklus Ukrainai. Tai įvyko birželį – po to, kai Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovai pasirašė paktą, kuriuo įsipareigojo karo atveju užtikrinti abipusę gynybą.
Nauji bendri projektai su Ramiojo vandenyno partneriais
NATO nuo 2000-ųjų pradžios bendradarbiauja su partneriais Indostane, tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą ir Kinijos keliami saugumo iššūkiai paskatino bendradarbiauti dar glaudžiau.
Aljansas šias šalis, kurios su Kinija dalijasi regionu ir įneša naujų įžvalgų, laiko partnerėmis. Manoma, kad jos gali pasipriešinti Kinijos ir Rusijos bandymams prieštarauti pasaulio tvarkai, kuri grindžiama taisyklėmis.
Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovai buvo pakviesti dalyvauti susitikime Vašingtone.
Prieš susitikimą NATO vadovas J. Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas ir jo partneriai iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono „plėtos mūsų praktinį bendradarbiavimą, vykdydami pavyzdinius projektus Ukrainos, kibernetinės erdvės ir naujų technologijų srityse“.
Jie taip pat nori glaudžiau bendradarbiauti gynybos pramonės gamybos srityje.
Ryšių palaikymo biuro Japonijoje nėra
Tuo metu NATO valstybės narės nesutaria dėl savo požiūrio į Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną.
Praėjusiais metais Prancūzija blokavo NATO planą atidaryti ryšių palaikymo biurą Japonijoje, primygtinai reikalaudama, kad Aljansas geografiškai apsiribotų Šiaurės Atlanto regionu.
Vokietija apskritai pripažįsta šio regiono svarbą. Tačiau Berlynas mano, kad Kinija, nepaisant jos vis agresyvesnės politikos, tebėra esminė partnerė sprendžiant pasaulinius iššūkius.
Tuo tarpu Vengrija intensyviai bendradarbiauja su Kinija, pavyzdžiui, elektromobilių srityje.
Ar NATO pablogins padėtį?
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad NATO įsitraukimas į Indokinijos regioną būtų priimtinas ne visiems.
„Tai labai nestabilus regionas. Tačiau šiuo metu karštų karų nėra“, – teigė nepriklausomas ES patarėjas Briuselyje Shadas Islamas.
„Dauguma šalių, su kuriomis kalbuosi, nesvarbu, ar tai būtų Indonezija, ar Malaizija, ar net Indija, nenori, kad į regioną ateitų ši užsienio jėga ir galimai pablogintų padėtį“, – pridūrė jis.
Taigi griežtesnis požiūris į Kiniją ir glaudesnių ryšių su partneriais Indokinijos Ramiojo vandenyno regione užmezgimas išliks sudėtingu NATO balansavimo veiksmu.
„Tai balansavimo veiksmas, nes yra eskalacijos rizika“, – teigė L. Odgaard.
Pasak jos, jei NATO šalys kels per daug spaudimo, Kinija gali nuspręsti dar labiau bendradarbiauti su Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranu. Tai tikrai neatitiktų NATO interesų.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
