Nors Rusijoje darbo jėgos iš Vidurinės Azijos poreikis visada buvo, nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios šimtams tūkstančių rusų darbu tapo karas, todėl papildomos rankos itin reikalingos.
Darbininkai migrantai siunčiami atstatyti sugriautų miestų Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, kasti tranšėjų ir net kariauti.
Daugelis „Wagner“ samdinių grupuotės Rusijos kolonijose užverbuotų svetimšalių kalinių žuvo Ukrainoje, o jų šeimos ištisais mėnesiais bando bent jau susigrąžinti savo artimųjų kūnus į tėvynę.
Apeinamos sankcijos
Viename pagrindinių Kirgizijos sostinės Biškeko turgų anksčiau buvo lengva rasti amerikietiškų uniformų – batų, švarkų, kelnių, ant prekystalių atkeliavusių iš JAV karinės bazės, kuri iki 2014 m. veikė Manaso oro uoste netoli Biškeko.
Dabar amerikietiškų prekių nėra. Pardavėjai neslepia, kad užsako padirbinius iš Kinijos: paklausios yra taktinės kuprinės, speciali apranga, pirštinės.
Vienas prekeivis BBC aprodė eiles batų ir ant lubų sukabintus kamufliažinių kuprinių ryšulius. Jis teigė, kad ši prekė populiari tarp įvairių klientų – medžiotojų, žvejų, dažasvydžio žaidėjų. Tačiau atsivėrė ir nauja rinka – Rusija.
„Pakrauname po 1500 vienetų kiekvienos prekės ir siunčiame į Rusiją. Rugsėjį paklausa labai išaugo“, – sakė pardavėjas.
Jis neatskleidė, kas konkrečiai užsako amerikietiškos karinės avalynės ir kuprinių kopijas, bet patikino, kad tai esą paprasti žmonės, o ne valstybinės įmonės.
Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms įvedus sankcijas Rusijai Kremlius pradėjo didinti reikalingų prekių siuntas per Vidurinės Azijos šalis, ypač Kirgiziją, kaip aiškiai matyti iš atvirų Kirgizijos nacionalinio statistikos komiteto duomenų.
Pavyzdžiui, 2022 metais Rusija iš Kirgizijos už 405 tūkst. eurų nupirko elektroninių integrinių grandynų, kuriems yra taikomas 10-asis ES sankcijų paketas, taip pat elektrinių detonatorių už 833 tūkst. eurų.
Didžiausios Rusijos prekyvietės jau įkūrė sandėlius Biškeke – 2022 metais Kirgizijos prekyba su Rusija išaugo 40 proc.
„Prasidėjus karui Rusijoje neįvyko jokių struktūrinių pokyčių. Šalis bando naudoti visas tas pačias priemones, kurias turėjo, tik kitais tikslais, – sakė Carnegie politikos tyrimų centro ekspertas Temuras Umarovas. – Jei pažvelgsime, kaip per pastaruosius 30 metų vystėsi šiuolaikinė Rusija, ir į visus pagrindinius objektus, kurie ten iškilo, įskaitant beprotiškus Sočio olimpiados projektus, pamatysime, kad prie jų daug prisidėjo migrantai iš Vidurinės Azijos šalių. O dabar, kai Rusija turi kitų prioritetų ir bombarduoja Ukrainos miestus, o paskui aneksuotose teritorijose atstato savo pačios sugriautus objektus, ji panaudoja visus tuos pačius išteklius, kuriuos naudojo ir prieš karą.“
Laiko antrarūšiais piliečiais
Išėjus iš Biškeko turgaus galima išvysti eilę mikroautobusų, išvykstančių į įvairius Rusijos miestus: Orenburgą, Samarą, Penzą, Surgutą, Maskvą. Kelionė trunka kelias dienas su nakvyne autobuse, o kartais pakelės kavinėse, bet jos kaina – tik 5–6 tūkst. Kirgizijos somų (maždaug 55 eurai).
Rusijoje gyvena milijonas kirgizų migrantų, o jų siunčiamos perlaidos sudaro trečdalį Kirgizijos bendrojo vidaus produkto.
„Žmonės, kuriems atsiunčiami šie pinigai, juos išleidžia trumpalaikėms būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, drabužiams, maistui, vestuvėms“, – aiškino T.Umarovas. Tokia padėtis lemia Kirgizijos politinę priklausomybę nuo Rusijos.
Vairuotojo, vežančio norinčius į Rusiją, teigimu, kirgizai ten laikomi antrarūšiais žmonėmis. Nepaisant to, keleivių srautas nemažėja: kasdien iš Biškeko išvyksta penki–septyni mikroautobusai, kiekviename jų – apie 20 žmonių.
„Muitinėje jeigu nori, mus praleidžia, jei nenori – neįleidžia. Tik sėdime ir laukiame“, – sakė mikroautobuso vairuotojas Danijaras.
„Rusija šioje situacijoje gauna dalį naudos – gyventojų perteklius Vidurinėje Azijoje labai gerai dera su darbo jėgos Rusijoje trūkumu. Būtent šie žmonės pasirengę už daug mažesnius pinigus atlikti tą patį darbą, kurio nenori imtis rusai“, – tvirtino T.Umarovas.
Migrantai iš Kirgizijos dažniausiai dirba statybose ir prekyboje, bet Rusijai pradėjus plataus masto įsiveržimą į Ukrainą gyventojus iš Vidurinės Azijos imta įtraukti į karą.
2022 metų rugsėjo 20-ąją, dieną prieš Rusijai paskelbiant vadinamąją dalinę mobilizaciją, Valstybės Dūma priėmė įstatymo pataisas – kitų valstybių piliečiams dabar tereikia 1 metus pagal sutartį tarnauti šalies kariuomenėje, kad galėtų gauti Rusijos pasą.
Anksčiau ši procedūra truko trejus metus.
Be to, Vidurinės Azijos piliečiai, atvykę į Rusiją užsidirbti pinigų, samdomi kasti tranšėjų Belgorodo srityje ir okupuotose teritorijose Ukrainoje.
Registracija – prievarta
Daug metų Maskvoje advokatu dirbęs kirgizas Mirlanas susidūrė su įvairiomis bylomis. Jis karjerą pradėjo suteikdamas pagalbą atvykėliams iš Kirgizijos dėl privalomos migrantų registracijos. Paskui Mirlanas ėmėsi nagrinėti administracines bylas.
„Neteisėtai sulaikytas, nesuteiktas vertėjas“, – apie savo klientų teisių pažeidimus pasakojo Mirlanas. Vėliau jis kartu su kitais advokatais įsitraukė ir į baudžiamąsias bylas.
„Nesakysiu, kad užsiėmėme kažkokia žmogaus teisių apsauga, – tiesiog padėjome savo piliečiams“, – sakė Mirlanas. Teisininkas palaikė ryšį su klientais netgi ir po nuosprendžio paskelbimo, kai migrantai jau atlikinėjo bausmę kalėjimuose. 2022 m. vasarą jis sužinojo, kad „Wagner“ verbuoja kalinius iš Kirgizijos.
„Iš pradžių tiesiog pradėjo atkakliai jų prašyti: pavyzdžiui, yra sąlygos gauti amnestiją, kad paleistų pirma laiko. Bet užpernai nuo rugsėjo pabaigos įkalinti užsieniečiai prisijungdavo prie samdinių grupuotės ne tik savanoriškai – „Wagner“ juos registravo prievarta.
Spalio pradžioje paskambino mūsų klientas iš įkalinimo įstaigos ir papasakojo, kad pasirodžius verbuotojams visi atvykėliai – kirgizai, uzbekai, tadžikai – buvo patalpinti į atskirą pastatą ir pareikalauta pasirašyti sutartį. Argumentai buvo tokie: „Čia jūs valgote nemokamai, tačiau turite atidirbti. Kaip? Turite eiti į karą, o kai grįšite, mes jus amnestuosime ir būsite laisvi.“
Radijas „Azattyk“ taip pat pranešė apie bandymus užverbuoti Kirgizijos piliečius, atliekančius bausmę Rusijos kolonijose.
Vieno Sverdlovsko srityje kalėjusio vyro tėvas pasakojo, kad nuteistieji buvo perkelti į griežtojo režimo baraką be vandens ir maisto ir taip visi priversti pasirašyti sutartį su „Wagner“.
Užpernai rugsėjį samdinių grupuotės verbuotojai apsilankė ir Kalugos srities kolonijose.
„Rugsėjo 7-ąją Kalugos srities Tovarkovo griežtojo režimo kalėjimo recidyvistai buvo išrikiuoti paradinėje aikštėje iškart po to, kai sraigtasparniu nusileido „Wagner“ vadovybė.
Jevgenijus Prigožinas kalbėjo nuo pakylos agituodamas užsirašyti savanoriais į Donbasą. Jis neslėpė savo praeities, paprastus žodžius maišydamas su keiksmažodžiais“, – teigė buvęs Maskvos srities Serpuchovo rajono vadovas Aleksejus Šestunas.
Iš Medyno pataisos darbų kolonijos pagrindinė grupė buvo išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 28 d. Pirmąsias savaites kaliniai praleido „mokomojoje stovykloje“, kuri tęsėsi vos kelias savaites, o ne vėliau kaip rugsėjo pabaigoje išvyko į Bachmuto apylinkes.
Pernai sausį nuteistųjų artimieji ėmė gauti pirmuosius laidotuvių liudijimus.
Mirties datos buvo įvairios: kai kurie – lapkritį, kai kurie – spalį, kai kurie – rugsėjo 25 d., iškart po „mokomosios stovyklos“.
Vyras nebeskambino
Nurbekas įprastai iš kolonijos žmonai Gulkan skambindavo vakarais. Po 2022 metų vasario 24 d. jų pokalbiuose dažniau pasitaikydavo karo tema. Paprastai pora bendraudavo porą kartų per savaitę, bet spalio viduryje Nurbekas pradėjo skambinti dažnai.
Vieno pokalbio metu Nurberkas pranešė, kad greitai grįš namo – vasario mėnesį.
„Mano vyras buvo įpusėjęs bausmę, todėl iš karto pamaniau, kad jis padarė kokį nors gerą darbą ir bus lygtinai paleistas. Bet norėdama išvengti neigiamo atsakymo, kad tai tik pokštas, net nesivarginau klausti, kaip tai įvyks“, – prisiminė Gulkan. Nurbekas daugiau niekada nepaskambino.
Dar 2017 metais jis išvyko dirbti į Rusiją, o po metų įkandin patraukė ir sutuoktinė Gulkan.
„Vyras ieškojo sau palankesnės aplinkos. Mes čia turėjome darbą, bet to, ką uždirbome Biškeke, užteko tiktai maistui. Todėl išvykome į Rusiją“, – pasakojo Nurberko žmona.
2019 metais Nurbekas ir Gulkan kartu su kitais migrantais iš Kirgizijos gavo užsakymą remontuoti ir įrengti namus Kalugos srityje Rusijoje. Vieną vakarą tarp darbininkų kilo ginčas. Nurbekas su savo pažįstamu išėjo į lauką, kilo muštynės – Nurbekas trenkė jam buteliu, pataikė į dilbio veną ir vyras mirė nukraujavęs.
2019 metų gruodį teismas skyrė Nurbekui 8 metus nelaisvės ir jis buvo išsiųstas į Kalugos srities 4-ąją pataisos darbų koloniją.
Gulkan važiuodavo vyro aplankyti, bet 2022 m. rugpjūtį Nurbekas staiga griežtai uždraudė: „Nedaryk to. Tol, kol aš pasakysiu daryti kitaip.“
Pranešė apie žūtį
Kai nutrūko ryšys su Nurbeku, Gulkan iš pradžių tiesiog laukė. Kai Naujųjų metų išvakarėse vyras nepaskambino, moteris sunerimo ir susirengė į koloniją pasimatyti, tačiau nespėjo.
Pernai sausio 21-ąją Gulkan į „WhatsApp“ programėlę gavo žinutę: „Brangioji Gulkan! Prašome priimti mūsų užuojautą! Nurbekas žuvo Donecko srityje, Artiomovsko mieste (taip rusai vadina Bachmutą. – Red.). Pranešame, jog jo tėvas sutiko, kad jis būtų palaidotas Šlovės alėjoje Maskvoje. Jis atsisakė piniginės kompensacijos.
Daugiau informacijos gausite iš Rusijos gynybos ministerijos.“
„Aš skaitau ir nesuprantu. Ką Nurbekas turi bendro su Rusijos gynybos ministerija? Jis atlieka bausmę Kalugos srityje, yra kalinys. Kaip pateko į Ukrainą? Skaitau, nesuprantu, matau jo pavardę, duomenis, bet lyg apie svetimą žmogų“, – skaudžią žinutę prisiminė moteris.
Šis pranešimas atėjo iš Gulkan pažįstamo adresato – jos dėdės Urbeko, kuris gyveno ir dirbo Biškeke. Bandė skambinti, tačiau jis jau buvo užblokavęs moters numerį.
Prie žinutės buvo pridėti du failai. Pirmasis – mirties liudijimo, išduoto „Luhansko liaudies respublikos teisingumo ministerijos“, nuotrauka. Jame buvo nurodyta, kad vyras mirė Artiomovsko mieste 2022 m. spalio 24 d.
Kitame dokumente „Dėl vienkartinės piniginės kompensacijos išmokėjimo“ mirties priežastis buvo nurodyta „šautinės žaizdos liemens ir apatinių galūnių srityje su kūno dalių sunaikinimu“.
Išgirdo apie „Wagner“
Gulkan nusprendė nueiti į arčiausiai jos namų esantį karinės registracijos ir šaukimo skyrių: „Tada jau verkiau, buvau apimta isterijos. Jie ėmė klausinėti: „Ar jis yra kontraktininkas? Ar savanoris? Iš kokio regiono? Iš mūsų karinės registracijos ir šaukimo tarnybos?“
Moteris jiems papasakojo, kad Nurberkas atliko bausmę kalėjime Kalugos srityje.
„Ai, tai per „Wagner“. Jis ne mūsų žinioje. Ten jį nuveža kompanija“, – patikino ją šaukimo skyriuje. Karininkas ant popieriaus lapo užrašė „Wagner“ centras“ ir liepė Gulkan internete susirasti telefono numerius.
„Tada pirmą kartą išgirdau apie bendrovę „Wagner“, – prisiminė ji. – Ir nuo tos dienos prasidėjo mano nesibaigiančios paieškos.“
Bandydama susisiekti su „Wagner“ Gulkan aptiko Rakhat Abdibalijevos kontaktus – jos sūnus Ajanas Ališerovas taip pat atlikinėjo bausmę kolonijoje Rusijoje, pasirašė sutartį su samdinių kompanija ir 2023 m. sausio pradžioje mirė netoli Bachmuto. Jo kūnas buvo atiduotas motinai.
„Sūnus tiesiog buvo išsiųstas į skerdyklą“, – teigė A.Ališerovo motina. Lėktuvas su 28 metų vyro palaikais nusileido Kirgizijos pietuose esančiame Ošo mieste sausio 22 d. – karstas iš Maskvos buvo gabenamas keleiviniu orlaiviu krovinių skyriuje.
2022 m. rudenį, kai A.Ališerovas veikiausiai pasirašė sutartį su „Wagner“, samdiniai jau buvo apgulę Bachmutą. Daugėjo įrodymų apie grupuotės vykdomas belaisvių ukrainiečių karių ir pačios grupuotės samdinių žudynes, įskaitant vaizdo įrašus su „Wagner“ kovotojų kūnais, kurie buvo išmėtyti laukuose prie Soledaro ir Bachmuto.
Rakhat dar prieš užverbavimą bandė iškovoti, kad jos sūnus iš Mordovijos kolonijos Rusijoje būtų perkeltas atlikti bausmės į tėvynę. 2022 m. sausio 24 d. Kirgizijos aukščiausiajame teisme išnagrinėta jo byla, bet A.Ališerovas ir toliau liko kalėti Rusijoje.
2022 metų spalį jis paskambino motinai ir pasakė, kad po 6 mėnesių grįš namo.
Bet 2023 m. sausį Rakhat gavo žinutę per susirašinėjimo programėlę „WhatsApp“ apie sūnaus netektį. Žuvusiojo motinai buvo perduota 100 tūkst. rublių grynaisiais (apie 1 tūkst. eurų), sūnaus dokumentai ir apdovanojimai.
„Mano sūnus nebuvo Rusijos pilietis, jis atliko bausmę kalėjime. Kaip jis buvo išvežtas į karą? Mūsų, kirgizų, kalėjimuose nelaiko žmonėmis“, – sakė Rakhat.
Aukščiausi Kirgizijos pareigūnai niekaip nekomentavo savo šalies piliečių žūčių Ukrainoje. Tik pasirodė informacija, kad į karą įsitraukę – tiek Rusijos, tiek Ukrainos pusėje – kirgizai savo šalyje yra teisiami. (BBC, LR)
