Jis taip pat apskritai suteikė prezidentams galutinį „absoliutų imunitetą“ nuo baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius oficialius veiksmus ir nurodė, kad prezidentai turėtų būti laikomi turinčiais imunitetą už daug platesnį veiksmų sąrašą.
Daugumos, kurią sudaro šeši konservatyvūs teismo teisėjai, teigimu, šiuo sprendimu prezidentai apskritai, o ypač D.Trumpas, neiškyla aukščiau įstatymo. Tačiau trys liberalai nepritarė, įspėdami, kaip prezidento galių išaukštinimas paveiks Amerikos demokratiją.
Artimiausiu metu dėl šio sprendimo atidedamas D. Trumpo teismo procesas, kol teismas Vašingtone svarstys, kokią nusikalstamą veiklą, kuria kaltinamas D. Trumpas, galima laikyti „neoficialia“. Jis taip pat turi ilgalaikį poveikį – prezidentai patenka į kitokią teisingumo sistemą nei kiti amerikiečiai.
CNN pateikė svarbiausias JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo detales ir to galimas pasekmes.
Kas yra šis naujas imunitetas?
JAV Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas daugumos nuomonėje jį paaiškina kaip apimantį absoliutų imunitetą vieniems veiksmams ir imuniteto prezumpciją kitiems veiksmams.
„Darome išvadą, kad pagal mūsų konstitucinę valdžių padalijimo struktūrą prezidento įgaliojimų pobūdis reikalauja, kad buvęs prezidentas turėtų tam tikrą imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo už oficialius veiksmus, atliktus jo kadencijos metu. Šis imunitetas turi būti absoliutus, bent jau kalbant apie prezidento naudojimąsi pagrindiniais konstituciniais įgaliojimais. Kalbant apie likusius jo oficialius veiksmus, jis taip pat turi teisę į imunitetą. Tačiau dabartiniame šios bylos nagrinėjimo etape mums nereikia spręsti ir nesprendžiame, ar šis imunitetas turi būti absoliutus, ar užtenka numanomo imuniteto“, – rašo teisėjų dauguma.
Kodėl prezidentui reikalingas toks imunitetas?
Kad jis galėtų drąsiai veikti kaip prezidentas ir imtis veiksmų nebijodamas, kad vėlesnis baudžiamasis persekiojimas aptemdys jo sprendimą, teigia teismas:
„Galimybė taikyti baudžiamąją atsakomybę ir su baudžiamuoju procesu susijęs ypatingas visuomenės pasmerkimas akivaizdžiai labiau gali iškreipti prezidento sprendimų priėmimą nei galimas civilinės žalos atlyginimas.
Abejonės, ar vykdyti savo pareigas be baimės ir sąžiningai, galinčios atsirasti, kai prezidentas priima sprendimus dėl galimo baudžiamojo persekiojimo, <...> kelia unikalią riziką veiksmingam vyriausybės veikimui.“
Kas Konstitucijoje rašoma apie tai, kad prezidentams suteikiamas specialus imunitetas?
Nieko. Bet, pasak vyriausiojo teisėjo J.Robertso, tai ne problema:
„Tiesa, Konstitucijoje nėra „prezidento imuniteto išlygos“. Tačiau nėra ir „valdžių atskyrimo sąlygos“. <...> Vis dėlto ši doktrina neabejotinai iškalta Konstitucijos tekste trimis jos straipsniais, kuriuose atskiriamos valdžios galios ir vykdomoji valdžia suteikiama tik Prezidentui.“
Kiek toli siekia šis imunitetas?
Pasak teismo, prezidentas įgyja „bent jau numanomą imunitetą“ net už veiksmus, kurie „patenka į išorinį jo tarnybinės atsakomybės perimetrą“. Tačiau teismas atsargiai priduria, kad jis negauna imuniteto už „neoficialius veiksmus“ – ir nepaisant plačios imuniteto taikymo srities, teismas teigia, kad prezidentai vis tiek yra atsakingi:
„Prezidentas nesinaudoja imunitetu už neoficialius veiksmus, ir ne viskas, ką prezidentas daro, yra oficialu. Prezidentas nėra aukščiau įstatymo. Tačiau Kongresas negali kriminalizuoti Prezidento elgesio, kai jis vykdo Konstitucijoje numatytas vykdomosios valdžios pareigas.“
Ar kuris nors iš dalykų, kuriais D. Trumpas kaltinamas specialiojo patarėjo Jacko Smitho kaltinamajame akte, nepatenka į šią imuniteto antklodę?
Balandžio mėnesį per žodinius argumentus byloje D.Trumpo advokatas Johnas Saueris teisėjai Amy Coney Barrett sakė, kad keli kaltinamojo akto elementai iš tiesų bus „privatūs“ arba neoficialūs veiksmai. Tarp jų, pavyzdžiui, išorinio advokato įdarbinimas organizuojant netikrų rinkėjų sąrašus.
Pirmadienį A.C.Barrett savo pritariančiojoje nuomonėje sakė, kad sprendime aiškiai nurodys, kas yra oficialu, o kas neoficialu. Tačiau dauguma neišreiškia jokios pozicijos ir nori, kad pirmosios instancijos teismas atskirai išnagrinėtų kaltinimus. Tuomet D.Trumpas galės apskųsti bet kokį teismo sprendimą.
J.Robertsas:
„... dabartinė šios bylos nagrinėjimo stadija nereikalauja, kad mes nuspręstume, ar šis imunitetas yra numanomas, ar absoliutus. ... Kadangi šiandien mums nereikia spręsti šio klausimo, mes jo nesprendžiame.“
Ar dauguma nurodo bylą nagrinėjančiam teismui, kas gali būti oficialu, o kas ne?
Dauguma pateikia gana daug detalių.
Pavyzdžiui, D.Trumpas turi „absoliutų imunitetą“ dėl bet kokių nurodymų ar spaudimo, kurį jis darė savo pareigas einančiam generaliniam prokurorui. Be to, teismas neleis kaip įrodymų apklausti jokių administracijoje dirbusių žmonių (taip panaikinama didžioji dalis įrodymų, kuriuos surinko Atstovų Rūmų specialusis komitetas, tyręs 2021 m. sausio 6 d. įvykius). Be to, jis taip pat neleis teismui svarstyti prezidento motyvų imtis veiksmų.
„Toks tyrimas keltų pavojų, kad net akivaizdžiausi oficialaus elgesio atvejai bus teisminio nagrinėjimo objektas vien dėl įtarimų dėl netinkamo tikslo, taip pažeidžiant II-ojo straipsnio interesus, kuriuos siekiama apsaugoti imunitetu“, – rašo J.Robertsas.
Žemesnės instancijos teismui lieka atviras klausimas, ar D.Trumpo spaudimas tuometiniam viceprezidentui Mike'ui Pence'ui nepaisyti 2020 m. rinkimų rezultatų buvo susijęs su „oficialiu elgesiu“, tačiau Aukščiausiasis Teismas šį spaudimą priskyrė „numanomai imuniteto“ kategorijai.
„Atitinkamai grąžiname bylą apygardos teismui, kad šis pirmiausia – turėdamas informacijos, kurios neturime, – nustatytų, ar D.Trumpo elgesys šioje srityje kvalifikuotinas kaip oficialus ar neoficialus“, – toliau aiškina J.Robertsas.
Teisėjų dauguma mano, kad D.Trumpo „Twitter“ žinutės, kuriomis jis ragino žmones eiti į Kapitolijų ir daryti spaudimą M.Pence'ui, patenka į „išorinį jo oficialių pareigų perimetrą“, tačiau jie nėra tikri ir tikisi, kad žemesnės instancijos teismui bus sudėtinga susigaudyti šiuose klausimuose.
Kodėl šių sprendimų negali priimti prisiekusieji?
Pasak Aukščiausiojo Teismo, prisiekusieji net negali svarstyti oficialių veiksmų baudžiamojo persekiojimo požiūriu.
„Todėl leidus prokurorams prašyti ar siūlyti prisiekusiesiems ištirti oficialius veiksmus, dėl kurių prezidentas turi imunitetą, kiltų unikali rizika, kad prisiekusiųjų svarstymai bus iškreipti dėl jų požiūrio į prezidento politiką ir veiklą einant pareigas. Proziškos priemonės, kuriomis Vyriausybė norėtų, kad teismai remtųsi, yra netinkama apsauga nuo ypatingų konstitucinių problemų, susijusių su buvusio prezidento patraukimu baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma teisėjų daugumos pranešime.
Aukščiausiasis Teismas suteikė D. Trumpui viską, ko jis norėjo?
Jis neabejotinai pritarė D.Trumpo imuniteto teorijai ir beveik garantavo, kad teismo procesas neįvyks iki rinkimų, nors dauguma sako, kad buvo santūrūs, nes atmetė jo prašymą visiškai nutraukti bylą.
„D.Trumpas teigia turįs kur kas platesnį imunitetą nei tas ribotas imunitetas, kurį mes pripažinome. Jis teigia, kad kaltinamoji byla turi būti nutraukta, nes pagal apkaltos nuosprendžio išlygą reikalaujama, kad apkalta ir Senato nuosprendis vyktų prieš prezidento baudžiamąjį persekiojimą“, – aiškinama J.Robertsas.
Vadinasi, egzistuoja speciali prezidentams skirta teisingumo sistema?
Pasak J.Robertso, prezidentas yra daugiau nei asmuo:
„Prezidentas, kaip ir visi kiti, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip neoficialus asmuo. Tačiau, kitaip nei visi kiti, Prezidentas yra valdžios šaka, o Konstitucija jam suteikia plačius įgaliojimus ir pareigas. Atsižvelgiant į šią realybę ir užtikrinant, kad Prezidentas galėtų ryžtingai naudotis šiais įgaliojimais, kaip tai numatė (Konsitutcijos) Kūrėjai, jis nėra viršesnis už įstatymą; taip išsaugoma pagrindinė Konstitucijos struktūra, iš kurios tas įstatymas kyla.“
Teisėjų dauguma atmeta perspėjimus dėl prezidento, kuris veikia virš įstatymų, kaip „baimės kurstymą remiantis kraštutinėmis hipotezėmis“. Teismas teigia, kad svarbiau apsaugoti prezidentą nuo politinio persekiojimo.
„Nesutinkantieji nepastebi labiau tikėtinos perspektyvos, kad vykdomoji valdžia pati save kanibalizuos, o kiekvienas iš eilės prezidentas galės laisvai persekioti savo pirmtakus, tačiau negalės drąsiai ir be baimės vykdyti savo pareigų, bijodamas, kad gali būti kitas. <...> Prezidentūros ir mūsų Vyriausybės nusilpimas, kurį sukeltų toks frakcijų nesutarimų ciklas, yra būtent tai, ko Kūrėjai siekė išvengti“, – konstatavo teismas.
J.Robertsas skolinasi D.Trumpo advokatų teiginius, kai cituoja George'o Washingtono atsisveikinimo kalbą, kurioje jis įspėja apie frakcijas. Problema su šia konkrečia citata, yra tai, kad G.Washingtonas taip pat perspėjo dėl asmens iškėlimo aukščiau įstatymo, vertina CNN.
Ar teismas pamini šiandienos politiką?
J.Robertsas sako, kad teismo svarstymai yra tolimesni nei tai, kas vyksta šiuo metu.
„Šioje byloje keliamas ilgalaikės reikšmės klausimas: Kada buvęs prezidentas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už oficialius veiksmus, atliktus jo prezidentavimo laikotarpiu? Mūsų Tautai dar niekada nereikėjo atsakymo. Tačiau spręsdami šį klausimą šiandien, kitaip nei politinės šakos ir plačioji visuomenė, negalime sau leisti susitelkti vien tik ar net visų pirma į dabartinius neatidėliotinus poreikius. Tokioje byloje, kaip ši, susitelkimas į „trumpalaikius rezultatus“ gali turėti rimtų pasekmių valdžių atskyrimui ir mūsų Respublikos ateičiai“, – vertina teisėjas.
Ar buvo ką nors pasakyta apie patarėją J. Smithą?
Teisėjų dauguma nepasisakė dėl tarp konservatorių vis dažniau pasigirstančio argumento, kad J.Smithas net neturėtų dirbti ir kad jo, kaip specialiojo patarėjo, vaidmuo prieštarauja Konstitucijai. Tačiau teisėjas Clarence'as Thomasas pritarė šiai idėjai savo pritariančiojoje nuomonėje:
„Šioje byloje daug diskutuota apie tai, kaip užtikrinti, kad prezidentas „nebūtų aukščiau įstatymo“. Tačiau, kaip aiškina Teismas, Prezidento imunitetas nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jo oficialius veiksmus yra įstatymas. <...> Tuo pačiu Konstitucija taip pat užtikrina laisvę atskirdama įgaliojimus kurti ir užimti pareigas. Ir kyla rimtų klausimų, ar generalinis prokuroras nepažeidė šios struktūros, sukurdamas Specialiojo patarėjo tarnybą, kuri nebuvo įsteigta įstatymu.“
Ką A. C. Barret sakė apie alternatyvius rinkėjų sąrašus?
Teisėja Amy Coney Barrett, paskirta D.Trumpo, parašė savo nuomonę, kurioje nesutiko su dauguma dėl kai kurių esminių punktų. Ji sakė, kad Aukščiausiasis Teismas lengvai galėjo išreikšti, jog kai kurie D.Trumpo veiksmai buvo neoficialūs:
„Atskirti privatų elgesį nuo oficialaus kartais bus sunku – bet ne visada. Paimkime tariamą prezidento bandymą organizuoti alternatyvius rinkėjų sąrašus. <...> Mano nuomone, toks elgesys yra privatus, todėl jam netaikoma apsauga. <...> Prezidentas neturi jokių teisinių įgaliojimų, taigi ir oficialių galimybių daryti įtaką tam, kaip valstijos skiria savo rinkėjus. Nematau jokio įtikinamo argumento, kodėl būtų draudžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šį tariamą elgesį.“
Kas buvo išdėstyta aštriame liberalių teisėjų prieštaravime?
Teisėja Sonia Sotomayor, rašydama trijų teismo liberalų vardu, peikė daugumą, kad ji sugalvojo „neteisingą, istoriškai nepagrįstą ir nepateisinamą imunitetą, kuriuo prezidentas iškeliamas aukščiau įstatymo“. Ji teigė, kad teismas apsunkina įsivaizdavimą, kas galėtų būti „neoficialus“ prezidento elgesys:
„Apibendrinant galima teigti, kad dauguma šiandien pritaria ekspansyviai prezidento imuniteto vizijai, kurios iki šiol niekada nepripažino nei Steigėjai, nei joks einantis pareigas prezidentas, nei vykdomoji valdžia, nei net prezidento D.Trumpo advokatai. Nusistovėjęs Konstitucijos supratimas daugumai šioje byloje mažai naudingas, todėl ji jo nepaiso. <...> Tiesą sakant, daugumos nustatyta riba tarp „oficialaus“ ir „neoficialaus“ elgesio susiaurina „neoficialiu“ laikomą elgesį beveik iki nulio.“
Dauguma „iš lūpų į lūpas“ išsako mintį, kad prezidentai nėra aukščiau įstatymo, „bet po to imasi spręsti, kad buvusiems prezidentams federaliniai baudžiamieji įstatymai už bet kokį piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi negali būti taikomi“, S.Sotomayor cituoja CNN.
Kaip toli, anot S. Sotomayor, dabar gali eiti JAV prezidentai?
Teisėja sako, kad tiek, kiek jie nori.
„Jungtinių Valstijų prezidentas yra galingiausias asmuo šalyje ir galbūt pasaulyje. Pagal daugumos argumentus, kai jis bet kokiu būdu naudojasi savo oficialiais įgaliojimais, dabar jis bus apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo. Įsako karinio jūrų laivyno „Seal Team 6“ komandai nužudyti politinį varžovą? Imunitetas. Organizuoja karinį perversmą, kad išlaikytų valdžią? Imunitetas. Priima kyšį mainais į malonę? Imunitetas. Imunitetas, imunitetas, imunitetas, imunitetas.
<...> Net jei šie košmariški scenarijai niekada nepasitvirtins, o aš meldžiuosi, kad jie niekada nepasitvirtintų, žala jau padaryta. Prezidento ir žmonių, kuriems jis tarnauja, santykiai negrįžtamai pasikeitė. Naudodamasis visomis oficialiomis galiomis, Prezidentas dabar yra viršesnis už įstatymą karalius.“
S. Sotomayor užbaigė savo laišką taip:
„Tačiau nuo šiol visiems buvusiems prezidentams bus taikomas toks imunitetas. Jei šias pareigas užimantis asmuo piktnaudžiauja tarnybine valdžia siekdamas asmeninės naudos, baudžiamieji įstatymai, kurių privalome laikytis mes visi, nesuteiks jokios apsaugos.“
Parengta pagal CNN inf.
