Sandoris, leidęs J. Assange'ui pasiekti ilgai trokštą laisvę, buvo sudarytas prieš kelis mėnesius, tačiau jo turinys liko iki galo neaiškus.
Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūros (CPS) pareiškime teigiama, kad apie galimybę sudaryti susitarimą dėl kaltės „pirmą kartą prokoratūra sužinojo kovo mėn.“.
Nuo to laiko JK konsultavo Jungtines Amerikos Valstijas „dėl J. Assange'o atvykimo pas JAV federalinį teisėją „pagal savo ir JAV vyriausybės pageidavimus“.
Nauja vyriausybė
Tačiau susitarimo ištakos prasidėjo 2022 m. gegužės mėn., išrinkus naują Australijos vyriausybę. Tuomet į šalies valdžią atėjo administracija, pasiryžusi sugrąžinti namo vieną iš užsienyje sulaikytų savo piliečių.
Naujasis leiboristų premjeras Anthony Albanese'as tikino, kad nepritaria viskam, ką padarė J. Assange'as, tačiau pridūrė, kad atėjo laikas jį paleisti. Jis paskelbė šią bylą prioritetu ir ją sprendė uždarų durų.
„Ne visus užsienio reikalus geriausia tvarkyti garsiai šnekant“, – sakė jis tuo metu.
Praėjusių metų rugsėjo mėn. parlamento narių delegacija vyko į Vašingtoną – ši tema buvo aptarta JAV Kongrese.
Tuo tarpu spalio mėnesį, valstybinio vizito Baltuosiuose rūmuose metu, Australijos premjeras pats iškėlė šį klausimą kalbėdamas su Joe Bidenu.
Jau šių metų vasario mėn. parlamente įvyko balsavimas, kurio metu parlamento nariai didele balsų dauguma pritarė raginimui, kad JAV ir JK leistų J. Assange'ui grįžti į Australiją.
Įvairūs Australijos politikai taip pat bandė įtikinti įtakingą JAV ambasadorę Australijoje Caroline Kennedy.
Seikėjas buvo ir Stephenas Smithas, kuris 2023 m. pradžioje atvyko į Londoną kaip naujasis Australijos vyriausiasis komisaras.
Diplomatiniai šaltiniai BBC teigė, kad jis atliko daug sunkių darbų, stendamasis išspręsti šį klausimą.
Sidnėjaus universiteto JAV studijų garbės profesorius Simonas Jackmanas BBC sakė, kad Australijos vyriausybės „natūraliai linkusios“ palaikyti JAV. Tačiau visuomenės ir politinės nuotaikos abiejose šalyse pasikeitė, o tai suteikė A. Albanese'ui „priedangą“ agituoti už J. Assange'o išlaisvinimą.
Australijos ministrai kartais lygino J. Assange'o sulaikymą su kitais Australijos piliečiais, kuriuos Iranas ir Kinija laiko politiniais kaliniais.
Australijos J. Assange'o kampanijos advokatas ir teisinis patarėjas Gregas Barnsas sakė, kad būtent ši politika pakeitė „Wikileaks“ įkūrėjo bylos kryptį.
„Albanese'o vyriausybė pirmoji iškėlė šį klausimą JAV ir sulaukė opozicijos paramos, – aiškino G. Barnsas. – Elgesys su J. Assange'u įstrigo daugeliui australų. Žmonės klausdavo, kur čia visuomenės interesas?“
Teisinis gelbėjimosi ratas
Tada prasidėjo teisiniai klausimai. Gegužės 20 d. Jungtinės Karalystės Aukštasis teismas suteikė Julianui Assange'ui teisinį gelbėjimosi ratą.
Teismas nusprendė, kad J. Assange'as gali pateikti naują apeliacinį skundą dėl ekstradicijos į JAV už karinių paslapčių gavimą ir paskelbimą.
Pagal JAV šnipinėjimo įstatymą jam buvo pateikti keli kaltinimai – 17 kaltinimų dėl tarnybinių paslapčių skelbimo, už kiekvieną iš jų grėsė maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ir vienas kaltinimas dėl įsilaužimo, už kurį grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Viena iš svarbiausių bylos dalių buvo susijusi su tuo, ar J. Assange'as, kaip Australijos pilietis, galės pasinaudoti JAV konstitucine pirmosios pataisos teise į žodžio laisvę kaip gynybos priemone.
Buvęs CPS ekstradicijos skyriaus vadovas ir advokatų kontoros „Peters & Peters“ verslo nusikaltimų skyriaus vadovas Nickas Vamosas teigė, kad gegužės mėn. sprendimas spaudė abi šalis sėsti prie stalo ir užbaigti susitarimą.
Jis teigė, kad šis JK teismo sprendimas galėjo leisti J. Assange'ui įrodinėti, kad slaptos JAV informacijos skelbimą saugo pirmoji JAV konstitucijos pataisa.
„Susidūręs su šiais neaiškumais ir delsimu dėl bylos Vašingtonas atsisakė kaltinimų paslapčių publikavimu mainais į tai, kad J. Assange'as pripažins savo kaltę dėl įsilaužimo, taip pagaliau užbaigiant šią istroiją“, – sakė jis.
N. Vamosas pridūrė, kad J. Assange'o teisininkų komanda vis dėlto būtų pripažinusi, kad pirmoji pataisa nebūtų turėjusi jokios reikšmės atskiram kaltinimui dėl įsilaužimo.
Taigi, net jei J. Assange'as galiausiai atsikratytų kaltinimų, susijusių su slaptos medžiagos paskelbimu, jis nebūtų apsaugotas nuo pateiktų kaltinimų įsilaužimu.
„Abi pusės matė riziką ir dėl to sėdo prie derybų stalo“, – tikino jis.
Dėl sparčiai artėjančio JK Aukščiausiojo Teismo posėdžio abi šalys žinojo, kad jei nori susitarti, tai turi įvykti dabar, rašo BBC.
Politikos užkulisiai
Sprendimui dėl J. Assange'o išlaisvinimo įtakos turėjo ir politika.
Amerikiečiai jau prieš kurį laiką buvo pareiškę norą sudaryti sandorį. Praėjusių metų rugpjūčio mėn. JAV ambasadorius Jungtinėje Karalystėje viešai pasiūlė, kad susitarimas dėl kaltės pripažinimo galėtų būti išeitis iš susidariusios padėties. Šį pasiūlymą galiausiai perėmė J. Assange'o advokatai.
Tuo tarpu balandžio mėnesį J. Bidenas sakė, kad svarsto Australijos prašymą nutraukti baudžiamąjį persekiojimą.
JAV diplomatai siekė apsaugoti santykius su Australija. Vašingtonas ir Australija, kartu su Jungtine Karalyste, susitarė dėl Aukuso gynybos ir saugumo partnerystės.
J. Assange'o byla buvo ilgalaikis Jungtinės Karalystės ir JAV santykių dirgiklis – daugelis diplomatų jį norėjo pašalinti. Buvo spėliojama, kad J. Bideno administracija norėjo išspręsti šį klausimą iki lapkričio mėn. vyksiančių prezidento rinkimų.
Kai kurie J. Assange'o šalininkai teigė, kad JAV baiminosi, jog rinkimų apklausose pirmaujanti leiboristų partija bus mažiau linkusi sutikti su jo ekstradicija.
Antradienį Baltieji rūmai suskubo pareikšti, kad jie nedalyvavo sudarant susitarimo detales – tai Teisingumo departamento reikalas.
Galiausiai, po visų teisinių ir diplomatinių ginčų metų, atrodo, kad visos pusės tiesiog pasiekė tašką, kai norėjo susitarimo ir buvo pasirengusios eiti į kompromisą, kad jį pasiektų.
Parengta pagal BBC inf.
