Nė vienas iš šių dalykų nėra tiesa, tačiau 373 mln. rinkėjų, turinčių teisę balsuoti, šią savaitę eina prie balsadėžių rinkti naujo Europos Parlamento (EP), todėl žemyną užplūdo dezinformacijos srautas, rašo CNN.
ES ir kelios jos valstybės narės prieš balsavimą įsteigė tyrimų agentūras, kurios kovoja su dezinformacija, ir jų dėmesys sutelktas į Rusijoje vykdomas kampanijas.
Įtarimai dėl Rusijos dezinformacijos rinkimų metu nėra naujiena – jie jau anksčiau buvo būdingi prieš balsavimus Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir ES, nors Rusija visada neigė vykdžiusi tokias kampanijas. Tačiau ši taktika tampa vis sudėtingesnė ir iš interneto platformų persikelia į parlamentus ir viešąjį diskursą.
Dirbtinis intelektas ir giluminės klastotės greitai tampa priemonėmis, kurias renkasi tie, kurie siekia skleisti melagingus naratyvus, CNN sakė Amerikos kibernetinio saugumo bendrovės „SentinelOne“ vyriausiasis saugumo patarėjas Morganas Wrightas.
Bendrovė „SentinelOne“ kartu su nepriklausoma tyrimų grupe „EU DisinfoLab“ dirbo siekdama atskleisti nuo 2022 m. Europoje veikiantį Rusijos įtakos tinklą, pavadintą „Doppelgänger“.
Šis tinklas iškelia žinomų Europos žiniasklaidos organizacijų, įskaitant pagrindinius leidinius, tokius kaip „The Guardian“ Jungtinėje Karalystėje ir „Bild“ Vokietijoje, svetainių klonus kaip priemones klaidinančiam ir melagingam turiniui skleisti.
Daugiausia dėmesio skiriama netikroms istorijoms, kuriomis siekiama paveikti požiūrį tokiomis temomis kaip karai Ukrainoje ir Gazos Ruože. Tačiau, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) duomenimis, per pastaruosius metus klimato krizė buvo antra tema, į kurią yra taikomasi labiausiai.
Vienoje iš tokių suklastotų istorijų, paskelbtoje „Bild“ imituojančioje interneto svetainėje, buvo aprašyta, kaip paauglys dviratininkas mirtinai nukraujavo po to, kai taupant elektros energiją buvo išjungtas gatvių apšvietimas.
Suklastotame straipsnyje teigta, kad Vokietijos vyriausybė išjungė apšvietimą dėl energetikos krizės, kurią paskatino sankcijos Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Prieš karą Vokietija buvo labai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šią istoriją paneigė daugelis Vokietijos žiniasklaidos priemonių, tačiau ji toliau plito socialiniame tinkle „Facebook“.
Veikia pagal „senąjį dezinformacijos vadovėlį“
EDMO generalinė sekretorė Paula Gori sakė, kad melagingų pasakojimų apie klimatą skleidimas atitinka Rusijos geopolitinius tikslus, nes pelningam šalies naftos ir dujų sektoriui taikomos sankcijos ir ES draudimas importuoti.
„Rusams gana lengva skleisti dezinformaciją, kad ES patiria sunkumų dėl sankcijų, o Europos piliečiai – dėl to, kad nėra dujų iš Rusijos“, – sakė ji.
Taip pat atsirado melagingų pasakojimų, kad atsinaujinantys energijos ištekliai mažai prisideda prie ES energetinio saugumo, pažymėjo P.Gori. Tačiau oficiali statistika rodo ką kita: 2022 m. atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 23 proc. visos ES suvartojamos energijos. Kai kurios Europos šalys šiuo metu naudoja daugiau atsinaujinančiosios energijos nei iškastinio kuro.
„EU DisinfoLab“ rado ir kitų istorijų, kuriose melagingai teigiama, kad vėjo jėgainės sukelia toksinę taršą.
Be to, panašu, kad siekiama sėti sumaištį ir susiskaldymą, o ne keisti klimato politiką, sakė M.Wrightas.
„Rusija elgiasi labai oportunistiškai. Ji ieško nesutarimų, nesantaikos ir bet kokių aktualių problemų, kuriomis galėtų pasinaudoti, – aiškino jis. – Tikslas – priversti (žmones) kovoti tarpusavyje. Jiems nerūpi klimato politika.“
Rusija turi dar vieną interesą – pakenkti ES pranešimams apie klimatą. Siekdama stiprinti savo santykius pasaulio Pietuose, ypač Afrikoje ir Azijoje, kur ji konkuruoja su Vakarais dėl verslo ir įtakos, ji bando pavaizduoti Europos klimato politiką, kuria siekiama išnaudoti skurdesnes šalis ir neleisti joms industrializuotis, sakė P.Gori.
Pasak M.Wrighto, ši idėja naudoti dezinformaciją esamiems nesutarimams didinti yra tiesiai iš senojo Rusijos dezinformacijos vadovėlio.
„Jei grįžtume atgal į 1917 m., kai buvo sukurta Čeka, pirmoji Rusijos žvalgybos organizacija, jie jau daugiau nei 100 metų yra dezinformacijos meistrai, – sakė jis. – Jie dešimtmečius naudoja tą pačią taktiką, keičiasi tik priemonės – dabar tai dirbtinis intelektas ir socialinė žiniasklaida.“
Trojos arklys Europoje
Internete prasidėjusios dezinformacijos kampanijos persikelia į Europos parlamentus, kur populistiniai politikai skleidžia tuos pačius melagingus pasakojimus.
Prancūzijos ir Italijos politikai dalijosi melagingomis žiniomis, kad klimato politika, kuria siekiama sumažinti žemės ūkio taršą, privers ES piliečius valgyti vabzdžius, o Kroatijos, Vokietijos ir Lenkijos gyventojams buvo teigiama, kad Anglijos politikai jų piliečiams taiko „klimato apribojimus“ ir panašūs apribojimai gali būti taikomi ir jų šalyse.
Kampanijos turi realių pasekmių, ypač ES teisės aktams dėl žaliosios politikos – svarbiausiai bloko kovos su klimato kaita vizijai.
ES laikoma pasauline lydere kovojant su planetą šildančia tarša, tačiau dezinformacija apie klimatą gali pakenkti bloko ambicingam tikslui iki 2040 m. 90 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą, palyginti su 1990 m. lygiu.
Šiam pagrindiniam tikslui jau iškilo grėsmė. Panašu, kad „žalioji banga“, kuri per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus į valdžią atvedė daug į klimato kaitą orientuotų politikų, baigėsi – prognozuojama, kad šį mėnesį žaliosios partijos patirs didelių pralaimėjimų, o tai reikštų, kad Parlamente bus mažiau progresyvių balsų klimato klausimais.
Kitos netikros istorijos buvo nukreiptos prieš ES žemės ūkio politiką, visų pirma per ūkininkų protestus, kurie šiais metais apėmė daugelį ES valstybių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Lenkiją.
P.Gori sakė, kad EDMO tyrėjai rado aiškių įrodymų, jog protestus, kurie prasidėjo kaip paprastų žmonių iniciatyvos dėl tikrų ūkininkų rūpesčių, buvo bandoma užgrobti. Ji atkreipė dėmesį į plačiai paplitusią melagingą istoriją, kurioje teigiama, kad Prancūzijos ir Ispanijos ūkininkai bus „išvaryti iš savo žemių“, kad užleistų vietą saulės elektrinėms.
Buvo daug priežasčių, dėl kurių ūkininkai išėjo į gatves, tačiau dėl kai kurių įžvelgtų neigiamų ekologinio ūkininkavimo pasiūlymų padarinių ES atsisakė arba susilpnino kai kurias politikos kryptis.
ES atsisakė plano iki 2030 m. perpus sumažinti pesticidų naudojimą ir atidėjo naujų dirvožemio sveikatos ir biologinės įvairovės taisyklių taikymą. Bendrija taip pat atsisakė reikalavimo mažinti žemės ūkyje išmetamų su anglies dioksidu nesusijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Protestai, žinoma, buvo teisėti... tačiau jais pasinaudojo ir pasinaudojo Rusija, kad dalytųsi dezinformacija, kuria puolamos ES institucijos ir sukeliama poliarizacija“, – pabrėžė P.Gori.
Kova su dezinformacija
Londono ekonomikos mokyklos Granthamo tyrimų instituto (angl. Grantham Research Institute) klimato kaitos dezinformacijos politikos tyrėja Pallavi Sethi teigė, kad klimatas yra naujausias iš eilės klausimų, į kuriuos kai kurie kraštutinių dešiniųjų politikai nusitaikė siekdami kurstyti nesantaiką. Prieš klimato kaitą tai buvo migracija.
Pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasitelkė diskusiją apie šilumos siurblius. Kai valdančiosios koalicijos vyriausybė pasiūlė palaipsniui atsisakyti namų šildymo sistemų, naudojančių metano dujas, AfD pavadino jas „ekologine diktatūra“ ir pavertė šį klausimą pagrindine savo kampanijos dalimi, nors moksliniai įrodymai rodo, kad šildymas elektra naudingas klimatui.
„Dešiniojo populizmo politinė ideologija dažnai pabrėžia paprastų piliečių teises ir demonizuoja „korumpuotą elitą“ – vyriausybes, kurios nori ką nors daryti dėl klimato kaitos, kurios formuoja šią klimato politiką, ir mokslo bendruomenę, teikiančią įrodymus“, – sakė P.Sethi.
ES atsakas į šią problemą – Skaitmeninių paslaugų aktas, kuriame konkrečiai kovojama su neteisėtu turiniu, klaidinančia reklama ir dezinformacija. Naujuoju teisės aktu ji siekė priversti didžiąsias socialinės žiniasklaidos bendroves sutvarkyti savo platformas. Visai neseniai Europos Komisija – ES vykdomosios valdžios dalis – pradėjo oficialią procedūrą prieš „Facebook“ ir „Instagram“ dėl dezinformacijos, nukreiptos prieš Europos Parlamento rinkimus.
O praėjusį mėnesį ES įvedė sankcijas Prahoje įsikūrusiai internetinei žiniasklaidos priemonei „Voice of Europe“, kurią apkaltino vykdant prorusišką įtakos operaciją.
Tačiau šiomis pastangomis galima išspręsti tik tiek, kiek tai tapo didžiule problema. Tarptautinė grupių koalicija „Klimato veiksmai prieš dezinformaciją“ teigė, kad socialinės žiniasklaidos bendrovių ir vyriausybių atsakas buvo apgailėtinai nepakankamas.
Prie melagienų sklaidos prisdeda socialiniai tinklai
CNN vasario mėn. pranešė apie netikrą dirbtinio intelekto sukurtą garso įrašą, kuriame vienas svarbiausių Slovakijos kandidatų „prisipažįsta“, kad suklastotų parlamento rinkimus, ir kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“ likus kelioms dienoms iki svarbiausio balsavimo praėjusį rudenį.
Tuo metu „Facebook“ patronuojančiosios bendrovės „Meta“ atstovas spaudai teigė: „Mūsų nepriklausomas faktų tikrinimo tinklas peržiūri ir įvertina dezinformaciją, įskaitant dirbtinio intelekto sukurtą turinį, ir mes ją ženkliname bei mažiname jos reitingą kanale, kad ją matytų mažiau žmonių.“
Nors pareiškime teigiama, kad bendrovės politiką pažeidžiantis turinys šalinamas, jame neatsakoma, kodėl kai kurie įrašai, kuriuose buvo Slovakijos „deepfake“, nebuvo pažymėti kaip melagingi.
Jau kelerius metus „Facebook“ šalina savo politiką pažeidžiantį turinį, tačiau automatiškai nepašalina turinio vien dėl to, kad jis buvo suklastotas arba sukurtas dirbtinio intelekto. Vietoj to ji siekia, kad pakeistas turinys būtų pažymėtas kaip toks.
Anksčiau bendruomenės standartų politika buvo skirta tik vaizdo įrašams, tačiau balandžio mėn. ji buvo išplėsta ir apima garso įrašus.
Tačiau Slovakijoje žala jau gali būti padaryta. Kandidatą, prieš kurį buvo nukreiptas smūgis – provakarietišką politiką – nugalėjo kitas kandidatas, palaikantis glaudžius ryšius su Maskva (Peteris Pellegrini).
„Meta“ – „Facebook“ – žiūrėjo į dalykus su trūkumais. Jie pašalindavo dalykus tik tuo atveju, jei vaizdo įrašas būdavo suklastotas, – sakė M.Wrightas. – Jie neturėjo jokios politikos, kaip pašalinti suklastotą garso įrašą. Tai buvo trūkumas, ir jie juo pasinaudojo.“
Parengta pagal CNN inf.
