Užsienyje gyvenančių tautiečių teisių rėmimo ir apsaugos fondo „Pravfond“ vidaus dokumentai parodė, kad fondas finansuoja propagandines interneto svetaines, skirtas europiečiams, padėjo apmokėti nuteisto ginklų prekeivio Viktoro Buto ir žudiko Vadimo Krasikovo teisinę gynybą ir įdarbino keletą buvusių žvalgybos pareigūnų kaip savo operacijų Europos šalyse vadovus.
Iš dokumentų matyti, kad grupė išleido milijonus eurų propagandai ir teisinėms kampanijoms finansuoti. Vieši duomenys taip pat rodo, kad „Pravfond“ vietos partneriai gavo milijonines valstybės subsidijas iš daugelio Europos valstybių, kuriose fondas turi vietos padalinius, todėl likus kelioms dienoms iki rinkimų į Europos Parlamentą kyla klausimų dėl valstybės lėšų panaudojimo ir susirūpinimo nacionaliniu saugumu.
Daugiau nei 40 „Pravfond“ dokumentų, kuriuos Danijos visuomeninis transliuotojas DR gavo iš Europos žvalgybos šaltinio ir kuriais pasidalijo su Europos žurnalistų konsorciumu, įskaitant „The Guardian“, rodo, kad organizacijos vadovybėje buvo nemažai dokumentais patvirtintų buvusių žvalgybos agentų. Tarp jų yra Vladimiras Pozdorovkinas, kuris Europos žvalgybos šaltinių buvo įvardytas kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR agentas, o viešuose dokumentuose – kaip „Pravfond“ operacijų Šiaurės ir Baltijos šalyse kuratorius, ir Anatolijus Sorokinas, kuris, kaip rodo dokumentai, yra SVR narys ir kuruoja „Pravfond“ Artimųjų Rytų, Moldovos ir Padniestrės padalinį.
Rusijos diasporos instituto, kuris oficialiuose dokumentuose įvardijamas kaip „Pravfond“ projekto vykdytojas, vadovas yra Sergejus Pantelejevas, kuriam ES šalyse buvo taikomos sankcijos kaip Rusijos karinės žvalgybos padalinio, besispecializuojančio psichologinio karo operacijose, nariui.
Andrejus Soldatovas, Rusijos žvalgybos tarnybų ekspertas ir knygos „Tautiečiai“ bendraautoris, sakė, kad „Pravfond“ yra „klasikinė švelniosios galios priemonė“ ir kad žvalgybos ir tautiečių organizacijų ryšiai yra „gerai užfiksuoti“. Jis pažymėjo, kad Rusijos saugumo agentūros FSB penktosios tarnybos Operatyvinės informacijos departamento vadovo pavaduotojas Andrejus Miliutinas buvo vyriausybės komiteto „užsienyje gyvenančių tautiečių“ narys, o tai rodo, kad žvalgybos veikla susijusi su Rusijos diaspora.
2020 m. nacionalinio saugumo ataskaitoje Estijos saugumo tarnybos pavadino „Pravfond“ „pseudoteisinės apsaugos sistema“, kuri „iš tikrųjų yra įtakos operacijų fondas“, ir teigė, kad FSB naudojasi šiomis grupėmis, kad verbuotų bendradarbius užsienyje, įskaitant 2014 m. Krymo aneksijos šalininkus, kurių daugelis turėjo ryšių su šia grupe.
„Pravfond“ buvo įkurtas 2012 m. prezidento dekretu, jį rėmė Rusijos užsienio reikalų ministerija ir federalinė agentūra „Rossotrudničestvo“, kuri administruoja užsienio pagalbą ir kurią „Pravfond“ vadovas Aleksandras Udalcovas apibūdino kaip „unikalų Rusijos minkštosios galios elementą“. A.Udalcovui nuo 2023 m. Europos Sąjunga taiko sankcijas už tai, kad jis „remia ir įgyvendina veiksmus ir politiką, kurie kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei ir kelia grėsmę jiems“.
Savaitę iki šios publikacijos „Pravfond“ neatsakė į „The Guardian“ ir jo reporterių partnerių siųstus klausimus, nors kai kurie jo vietinių dotacijų gavėjai atsakė.
Iš dokumentų matyti, kad „Pravfond“ rėmė V.Krasikovo, įtariamo FSB agento, kuriam už buvusio čečėnų lauko vado Zelimchano Changošvilio nužudymą Berlyno Tiergarteno rajone 2019 m. buvo skirta bausmė iki gyvos galvos, teisinę gynybą. Dokumentuose nurodoma, kad advokatas Robertas Ungeris 2021 m. gavo 60 tūkst. eurų teisinių paslaugų išlaidų, išmokėtų iš „Pravfond“ biudžeto, kaip patvirtino A.Udalcovas. Europos žvalgybos šaltinis teigė turįs dokumentų, rodančių, kad R.Ungeris gavo didesnę pinigų sumą už atstovavimąV. Krasikovui ankstesniuose posėdžiuose, tačiau dokumentų pateikti negalėjo.
Paklaustas apie mokėjimus, R.Ungeris patvirtino, kad gavo žurnalistų konsorciumo prašymą, tačiau sakė, kad jo įgaliojimai V.Krasikovui baigėsi 2021 m. po to, kai buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, ir kadangi jam „net ir pasibaigus įgaliojimams vis dar taikoma teisinė profesinė paslaptis ir jis nebuvo nuo jos atleistas, deja, negaliu atsakyti į jūsų klausimus“.
2014 m. „Pravfond“ biudžeto dokumentas taip pat parodė, kad organizacija skyrė dideles sumas ginklų prekeivio V.Buto ir nuteisto narkotikų prekeivio Konstantino Jarošenkos teisinei gynybai finansuoti, kurie abu vėliau grįžo į Rusiją pagal Maskvos ir Vašingtono sutartus kalinių mainus.
Dokumentuose taip pat nurodyta, kad „Pravfond“ išleido šimtus tūkstančių eurų kelioms interneto svetainėms, kurios tariamai kovojo su „rusofobija“ ir skatino „rusų kalbos gynimą“ Europoje, išlaikyti. Be to, ji skyrė pinigų daugeliui kraštutinių leidinių visoje Europoje.
Konsorciumo gauti dokumentai parodė, kad „Pravfond“ finansavo internetinio portalo „golos.eu“, veikiančio Briuselyje, veiklą ir daugiausia teikiančio komentatoriams galimybę kritikuoti Ukrainos vyriausybę, ypač prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo vyriausius padėjėjus bei karinius patarėjus.
„The Guardian“ susisiekus su „golos.eu“, leidinio redaktoriaus pavaduotojas Jurijus Andrijčenka paneigė, kad svetainė gavo pinigų iš „Pravfond“ ar yra kaip nors susijusi su Rusijos valstybe. Jis išsakė prielaidą, kad kažkas kitas, naudodamasis svetainės vardu, pateikė paraišką dėl dotacijų, rašydamas: „Mūsų nestebina, kad kažkas Rusijoje bando užsidirbti pinigų mūsų vardu, nes tai daug paprasčiau nei kurti savo projektą.“
Remiantis vidaus dokumentais, „Pravfond“ taip pat finansuoja „Euromore“ – kito interneto portalo, kuris daug dėmesio skiria tariamoms grėsmėms rusams Europoje – veiklą. Dokumentuose teigiama, kad „Euromore“ buvo sukurtas „atsižvelgiant į tai, kad ES valdžios institucijos uždarė tokias tarptautines platformas“ kaip RT ir „Sputnik“, ir „sukūrė savo reikšmingą alternatyvą“. Šios svetainės buvo iš esmės įtrauktos į Vakarų juodąjį sąrašą po to, kai 2022 m. Kremlius įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
