Apanglėjusios praėjusį sekmadienį sudužusio orlaivio, kuriame skrido 63-ejų E.Raisi, Irano užsienio reikalų ministras 60-metis Hosseinas Amiras Abdollahianas ir dar 6 žmonės, nuolaužos buvo rastos ankstyvą pirmadienio rytą po 10 valandų trukusių paieškų, kurias apsunkino sudėtingos oro sąlygos.
Filmuota medžiaga iš katastrofos vietos rodo, kad JAV pagamintas sraigtasparnis „Bell 212“ rėžėsi į kalną.
E.Raisi grįžo iš Irano provincijos Rytų Azerbaidžano, kur kartu su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu dalyvavo ceremonijoje atidarant hidroelektrinės užtvanką šių šalių pasienyje tekančioje Araso upėje.
Po E.Raisi žūties Irano aukščiausiasis lyderis A.Khamenei, kuris yra faktinis šalies vadovas, paskyrė pirmąjį viceprezidentą Mohammadą Mokhberą laikinuoju prezidentu ir paskelbė 5 dienų nacionalinį gedulą.
Nauji prezidento rinkimai vyks birželio 28 d. Užsienio reikalų ministro H.A.Abdollahiano pareigas lakinai perėmė Irano vyriausiasis derybininkas dėl branduolinės programos Ali Bagheri.
Dirbo mirties komisijose
E.Raisi gimė 1960 metais šiaurės rytiniame Mašado mieste. Būdamas 15-os pradėjo mokytis prestižiškiausioje Kumo religinėje seminarijoje, studijavo teologiją ir islamo teisę.
Sulaukęs vos 20 metų, po islamo revoliucijos, per kurią Irane buvo nuversta JAV remiama monarchija, E.Raisi buvo paskirtas milijoninio Karadžo miesto generaliniu prokuroru.
Nuo 1989 metų iki 1994-ųjų ėjo sostinės Teherano generalinio prokuroro pareigas, dešimtmetį nuo 2004 m. buvo Teismų institucijos vadovo pavaduotojas, 2014 m. tapo šalies generaliniu prokuroru.
Ištremtai Irano opozicijai ir žmogaus teisių gynėjams E.Raisi vardas siejosi su masinėmis politinių kalinių egzekucijomis.
1988 m. E.Raisi buvo vienas iš keturių teisėjų, posėdžiavusių vadinamosiose mirties komisijose.
Jos sprendė tūkstančių Irano kalėjimuose uždarytų opozicionierių likimą – įprastai šie žmonės būdavo kankinami ir pasiunčiami myriop.
Šios egzekucijos yra viena labiausiai neliečiamų temų Irano porevoliucinėje istorijoje ir niekada nebuvo oficialiai ištirtos. Pats E.Raisi vėliau neigė savo vaidmenį „mirties komisijose“, tačiau gyrė Islamo respublikos įkūrėjo ir pirmojo aukščiausiojo lyderio ajatolos Ruhollah Khomeini įsakymą imtis kruvino valymo.
1989 m. mirusį R.Khomeini pakeitus A.Khamenei, E.Raisi toliau kilo karjeros laiptais.
2016-aisiais A.Khamenei delegavo E.Raisi vadovauti didžiausiam ir turtingiausiam religiniam labdaros fondui, prižiūrinčiam pagrindinę musulmonų šiitų šventyklą – Imamo Rezos mečetę Mašade – ir kontroliuojančiam milžinišką pramonės ir nekilnojamojo turto portfelį.
Tai įtvirtino jo statusą Irano valdančiajame elite, o po trejų metų A.Khamenei paskyrė jį Teismų institucijos vadovu.
E.Raisi taip pat buvo Ekspertų asamblėjos, 88 narių dvasinės institucijos, atsakingos už kito aukščiausiojo lyderio išrinkimą, pirmininko pavaduotojas.
Juodas E.Raisi turbanas simbolizavo tiesioginę kilmę iš pranašo Mahometo. Netrukus po išrinkimo šalies prezidentu 2021 metais Irano žiniasklaida pradėjo jį vadinti ajatola – garbingiausiu šiitų dvasininkų titulu.
Kelias į prezidento postą
Į Irano prezidentus E.Raisi pirmąkart kandidatavo 2017 metais prieš Hassaną Rouhani, kuris siekė būti perrinktas.
H.Rouhani vadovavo deryboms dėl 2015 m. Irano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis, kuriuo mainais į sankcijų sušvelninimą buvo apribota Teherano branduolinė programa.
Kritikuojantis 2015 m. susitarimą E.Raisi priklausė griežtesnės linijos blokui nei H.Rouhani, kuris Irano politinėje sistemoje buvo laikomas nuosaikios politikos šalininku.
Po pralaimėjimo E.Raisi pradėjo planuoti kitą savo prezidentinę kampaniją. 2021 m. birželį jis gavo 62 proc. balsų, tiesa, rinkimus aptemdė mažas gyventojų aktyvumas – siekė tik 48,8 proc., kai keliems reformistams ir nuosaikiųjų pažiūrų šalininkams buvo užkirstas kelias kandidatuoti.
Iki to laiko branduolinis susitarimas žlugo, nes JAV, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, vienašališkai iš jo pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui, smarkiai paveikdamos šalies ekonomiką.
Padėtį dar labiau pablogino koronaviruso pandemija, kurios metu iki 2021 m. rugpjūčio Irane mirė daugiau kaip 97 tūkst. žmonių.
Valstybėje buvo neramu
E.Raisi palaikė tvirtus ryšius su Irano aukščiausiaisiais lyderiais R.Khomeini ir jo įpėdiniu A.Khamenei.
Jam taip pat pavyko užmegzti gerus santykius su visomis valdžios šakomis – ir karine, ir įstatymų leidžiamąja, taip pat su galingu ir įtakingu dvasininkų luomu.
Bet E.Raisi vadovavo Iranui tuo metu, kai žmonės pyko dėl prastėjančio gyvenimo lygio (iš dalies dėl sankcijų) ir dėl to, kad pirmenybė teikiama kariniams, o ne socialiniams klausimams.
2022 m. pabaigoje visuomenės įniršį sukėlė Mahsos Amini mirtis Irano moralės policijos areštinėje. Policija buvo sulaikiusi šią 22 metų merginą dėl esą privalomo hidžabo taisyklių nesilaikymo, kai ji su šeimos nariais išėjo iš Teherano metro stoties.
Irane kelis mėnesius vyko protestai, per kuriuos moterys nusiėmė arba sudegino hidžabus ir nusikirpo plaukus.
Mitingai baigėsi 2023 m. viduryje po to, kai saugumo pajėgoms pradėjus malšinti protestus žuvo apie 500 žmonių. Septyniems asmenims už vaidmenį neramumuose buvo įvykdyta mirties bausmė.
Šįmet kovą Jungtinių Tautų misija padarė išvadą, kad Iranas susidorodamas su protestuotojais įvykdė nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant žmogžudystes, kankinimus ir prievartavimus.
Vėlėsi į konfrontaciją
E.Raisi nevengė konfrontacijos ir tarptautiniu mastu.
Supykęs dėl JAV pozicijos branduolinio susitarimo atžvilgiu ir kitų pasirašiusiųjų šalių nesugebėjimo išsaugoti paktą, įžūliai nusiteikęs E.Raisi paskelbė, kad Iranas spartina branduolinę programą, nors nėra suinteresuotas sukurti bombą.
E.Raisi vadovaujamas Iranas itin susipriešino su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože, kurį sukėlė spalio 7 d. masinis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį ir kuris tęsiasi jau aštuntą mėnesį.
Iranas atvirai smerkė Izraelio kariuomenės atakas prieš palestiniečių civilius gyventojus – kaip ir regioniniai Teherano partneriai, priklausantys vadinamajai pasipriešinimo Izraeliui ir jo Vakarų sąjungininkams ašiai.
Balandžio pradžioje raketomis buvo atakuotas Irano konsulato pastatas Damaske, žuvo septyni žmonės, įskaitant Irano Revoliucinės gvardijos žvalgybos vadą ir jo pavaduotoją. Atsakingu už tai buvo laikomas Izraelis.
Beveik dvi savaites kiekvienas E.Raisi pareiškimas buvo atidžiai stebimas, nes pasaulis laukė Teherano atsako. Balandžio 15 dieną Iranas surengė gerai suplanuotą ataką prieš žydus: panaudojo daugiau kaip 120 balistinių ir per 30 sparnuotųjų raketų, 170 bepiločių orlaivių, kurių dauguma buvo numušta už Izraelio sienų.
Irano ir Izraelio regioninė konkurencija gerai matoma Sirijoje, kur žydai surengė daugybę atakų, nukreiptų prieš ten esančius Irano karinius pajėgumus.
Teheranas palaiko glaudžius santykius su Sirija ir remia prezidentą Basharą al-Assadą nuo tada, kai šis 2011 m. įsakė smurtu atsakyti į taikius protestus ir įžiebė pilietinį karą.
Teikdamas karinę ir taktinę paramą Iranas išplėtė savo įtaką Sirijoje, o su Teheranu susijusi Libano grupuotė „Hezbollah“ taip pat sustiprino B.al-Assado pajėgas.
2022 m. prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje E.Raisi rėmė dar didesnį Teherano ir Maskvos suartėjimą. Netrukus Iranas pradėjo masiškai tiekti rusams ginkluotę, pirmiausia – dronus „Shahed“ ir jų gamybos technologijas.
Tęsdamas nusistovėjusią antivakarietišką Irano užsienio politiką ir spręsdamas naujus vidaus bei tarptautinius konfliktus E.Raisi pasirodė esąs prieštaringai vertinamas prezidentas. Tačiau dėl savo tvirtų ryšių visuose Irano institucijos lygmenyse jis taip pat buvo tapęs stipriu pretendentu antrai kadencijai ir galbūt svarbiausiam šalies postui – aukščiausiojo lyderio pareigoms eiti.
Per rinkimų kampaniją paminėjo žmoną
Apie asmeninį E.Raisi gyvenimą buvo žinoma nedaug.
1983 m. jis vedė Jamileh Alamolhodą, Mašado imamo Ahmado Alamolhodos dukterį. Irano prezidento uošvis garsėja ultrakonservatyviomis pažiūromis: pavyzdžiui, raginimu uždrausti šiame 3,3 mln. gyventojų mieste rengti bet kokius muzikos koncertus.
59-erių J.Almahoda, su kuria E.Raisi susilaukė dviejų dukterų, yra Teherano Shahido Beheshti universiteto profesorė. Ji dėsto tokius kursus kaip aukštesniojo mokslo filosofija, islamo antropologija, mokymo metodai, teoriniai švietimo valdymo pagrindai, filosofinės mokyklos ir švietimo pažiūros.
Per prezidento rinkimų kampaniją siekdamas atkreipti balsuotojų moterų dėmesį E.Raisi kelis kartus paminėjo savo žmoną kalbėdamas apie sutuoktinės mokslinės veiklos palaikymą: sakė esąs pasirengęs apsieiti be paruoštos vakarienės, kai darbas atitraukia J.Alamolhodą iš namų.
Dėl pareikštų užuojautų – ir pasipiktinimas
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sukėlė kai kurių Europos politikų pasipiktinimą pareiškę užuojautą dėl E.Raisi mirties.
Švedijos europarlamentaras Davidas Lega paklausė J.Borrellio: „Ar galėsite dar kada nors pažvelgti drąsioms Irano moterims ir laisvės kovotojams į akis? Ar galėsite dar kada nors pažvelgti į akis Floderuso ar Djalali šeimoms? Aš galėsiu. Gėda jums.“ 2017 m. Švedijos pilietis Ahmadreza Djalali Irane buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu, kurie, pasak jo šeimos, yra melagingi. 2022 m. balandį Iranas suėmė ES diplomatinėje tarnyboje dirbusį švedą Johaną Floderusą – vėlgi dėl kaltinimų šnipinėjimu jam gresia mirties bausmė.
Buvęs Belgijos migracijos ministras Theo Franckenas teigė: „Smerkiu Europos užuojautą dėl skerdiko ir žiauraus masinio žudiko mirties.“
Vokietijos laisvosios demokratų partijos narė Marie Agnes Strack-Zimmermann sakė: „Koks pasityčiojimas iš drąsių kovotojų už žmogaus teises Irane. Tikiuosi paaiškinimo dėl to.“
Bet JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris irgi pareiškė užuojautą dėl aršaus priešo Irano vadovo žūties ir pridūrė: „Iranui renkant naują prezidentą mes dar kartą patvirtiname savo paramą Irano žmonėms ir jų kovai už žmogaus teises ir pamatines laisves.“
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
