„Dabar karinė operacija yra Rusijos ekonominės veiklos dalis. Tai reiškia, kad karas tapo toks pat reguliarus kaip biudžeto sudarymas, Centrinio banko palūkanų normos pokyčiai, Vertybinių popierių biržos ataskaitos – viskas, amžiams, – tokį signalą 65-erių A.Belousovo paskyrime įžvelgė Rusijos analitikas Vladislavas Inozemcevas. – Šiuo sprendimu V.Putinas įtvirtino karą svarbia vyriausybės veiklos kryptimi iki savo dienų šioje Žemėje pabaigos.“
Pompeu Fabros universiteto Barselonoje profesorius Rubenas Enikolopovas pritaria: „Viskas perėjo į sekinamojo karo etapą.
Vadinasi, laimi tas, kuris gali gaminti daugiau karinių išteklių, amunicijos. Tai – ekonominė istorija.“
A.Belousovo paskyrimas daugeliui buvo netikėtas: naujasis gynybos ministras iki šiol neturėjo nieko bendro su ginkluotosiomis pajėgomis ir pats netgi nėra atlikęs būtinosios karinės tarnybos.
Leidinys „The Bell“ pavadino šį įvykį sensacija, ir tai yra tiesa: nors tai ne pirmas kartas Rusijos istorijoje, kai gynybos ministro kėdėje atsiduria ne profesionalus kariškis, A.Belousovas – labai neįprastas kandidatas.
Jis į valstybės tarnybą atėjo palyginti vėlai. Sovietų ekonomisto Remo Belousovo sūnus siekė akademinės karjeros: 2000 metais įkūrė Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centrą, o 2005 m. Rusijoje išgarsėjo savo ataskaita, kurioje faktiškai nuspėjo 2008–2009 m. krizę.
Paraleliai A.Belousovas buvo keleto vyriausybių vadovų, tarp jų Michailo Kasjanovo ir Jevgenijaus Primakovo, patarėjas ekonomikos klausimais.
A.Belousovo karjera vyriausybėje prasidėjo 2006 m., tapus ekonomikos plėtros viceministru. O 2008 m. jis pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su premjeru tapusiu V.Putinu, jo vyriausybėje eidamas Ekonomikos ir finansų departamento vadovo pareigas.
Vėliau A.Belousovas buvo ekonomikos ministras, V.Putino patarėjas, ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas – antras žmogus Michailo Mišustino vyriausybėje ir netgi laikinai ėjo premjero pareigas, kai M.Mišustinas buvo užsikrėtęs koronavirusu.
Perėjimas į ministro postą – formalus pažeminimas, bet ne kariaujančioje 2024-ųjų Rusijoje: A.Belousovas ėmė vadovauti institucijai, per kurią teka milžiniški finansiniai srautai.
Ideologinis sutapimas
„A.Belousovas apskritai – konservatyvus ir valstybininkas, tačiau jo ekonominės pažiūros yra kairiosios – sovietinio suvokimo. Jis mąsto sovietiškai. Tai nereiškia, kad jis yra už planinę ekonomiką, bet pasisako už kontrolę, valstybės reguliavimą“, – kalbėjo M.Kasjanovas.
Kai M.Kasjanovas vadovavo vyriausybei, A.Belousovas dirbo jo patarėju: „Aš neklausiau patarimų makroekonomikos ar finansinio stabilumo klausimais. Bet analizėmis ir išvadomis apie esamą padėtį pramonėje, įvairiuose sektoriuose jis man buvo naudingas.“
„Griežtas, bolševikas – joks ne liberalas. Ir nelabai geras ekonomistas, – A.Belousovą apibūdino jį pažįstantis BBC šaltinis. – V.Putinui reikėjo pašalinti S.Šoigu ir pastatyti žmogų, kuris niekuomet neatsuks kariuomenės prieš jį patį.“
Apie A.Belousovo potraukį prie visko, kas sovietiška, byloja net jo kabineto istorija.
2013 m. tapęs Kremliaus šeimininko patarėju ekonomikos klausimais A.Belousovas persikėlė į buvusį SSRS komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo kabinetą Senojoje aikštėje Maskvoje: „Ant sienos kabojo SSRS žemėlapis, kuriuo naudojosi L.Brežnevas. Baldai taip pat išliko sovietinio stiliaus. Toks kabinetas gerai atitiko A.Belousovo pažiūras į ekonomiką.“
„A.Belousovas tikrai yra savo srities specialistas. Apskritai visas vyriausybės ekonominis blokas – labai profesionalūs technokratai.
Bet A.Belousovas išskirtinis tuo, kad jo pasaulėžiūra absoliučiai sutampa su V.Putino ta prasme, jog Rusija priešpriešina save Vakarų pasauliui, kad turi būti savarankiška ir panašiai.
Neatsitiktinai sklandė gandai, kad jis buvo vienintelis žmogus visame ekonominiame bloke, kuris 2014 m. besąlygiškai palaikė Krymo aneksiją“, – aiškino R.Enikolopovas.
„The Bell“ šaltinis šią mintį formuluoja dar paprasčiau: A.Belousovas yra ekonomistas, kuris mano, kad Rusiją supa priešų žiedas. O V.Inozemcevas jį vadina „antruoju Patruševu iš ekonomikos“ – turimas galvoje buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, garsėjantis labai konservatyviomis pažiūromis: „Kaip žmogus, galintis spręsti uždavinius, su kuriais dabar susiduria V.Putino sistema, A.Belousovas labai tinkamas.“
Profesorius R.Enikolopovas pabrėžė: „A.Belousovo lojalumas nėra asmeninis V.Putinui, o tiesiog ideologiškai sutampa. Ir tai labai svarbu, nes yra daug rimčiau nei asmeninis lojalumas.
Visuose autokratiniuose režimuose visuomet tenka rinktis tarp lojalumo ir kompetencijos, o čia to daryti nereikia – jis tikrai tinka V.Putinui pagal pasaulėžiūrą.“
Pokalbiai – be humoro
Apie asmeninį naujojo ministro gyvenimą ir pomėgius žinių nėra daug.
„The Bell“ rašo apie A.Belousovo religingumą: jis periodiškai meldžiasi vienoje Vladimiro srities cerkvių. BBC pašnekovas, pažįstantis naująjį gynybos ministrą, pridūrė, kad jis domisi šiuolaikiniu menu: dažnai lankosi parodose, pasiima gidą, viską atidžiai apžiūri ir galbūt įsigyja kokių nors darbų.
Beje, nuo 2022 m. A.Belousovui sankcijas taiko Europos Sąjungos šalys, JAV ir kitos Kijevo sąjungininkės.
„Retas atvejis, kai mokslininkas teoretikas tampa geru praktiku. Jis visada aiškiai, suprantamai ir argumentuotai formuluoja mintis ir greitai sprendžia klausimus, – tvirtino kitas BBC šaltinis, pažįstantis A.Belousovą iš bendro darbo prezidento administracijoje, ir apibūdino jo veiklos principus. – Nėra ko ilgai svarstyti, ar reikia imtis vieno ar kito veiksmo: yra terminai, atsakingi žmonės, planas – ir pirmyn. Absoliučiai technokratiškas, jokio humoro pokalbiuose, pradeda raukytis, kai kalbamos nesąmonės. O pats kvailysčių nešneka.“
M.Kasjanovas irgi įsitikinęs, kad Kremliaus šeimininkui patinka A.Belousovas valstybininkas: „Prezidentas tikisi, kad naujasis ministras labai energingai ir aiškiai kontroliuos, kas vyksta Gynybos ministerijoje, ir įves tvarką, įskaitant finansus bei įvairius ūkinius reikalus, tiekimo ir išmokų klausimus.
Trumpai tariant, kontroliuos viską ir, svarbiausia, užtikrins karo pramonės užsakymų vykdymą.“
Ekonomika kvėpuoja karu
Karinės pramonės kompleksas, M.Kasjanovo teigimu, tampa visos Rusijos ekonomikos lokomotyvu, o du žmonės – A.Belousovas ir naujasis pirmasis vicepremjeras Denisas Manturovas – užtikrins teisingą sąveiką sistemoje: „Todėl darau išvadą, kad V.Putinas rengiasi tęsti sekinimo karą.“
R.Enikolopovas antrina: „A.Belousovo paskyrimas – oficialus pripažinimas, kad šiuo metu pagrindinis Rusijos ekonomikos variklis yra karinės pramonės kompleksas. Ekonomikos augimą, kuris dabar fiksuojamas šioje šalyje, pirmiausia lemia valstybės išlaidos, kurių liūto dalis susijusi su karo pramone. Gynybos ministerija, vadovaujama A.Belousovo, bus atsakinga už karinės pramonės komplekso plėtrą ir tiltų tiesimą tarp jo ir visos ekonomikos.“
Karas ir jam skirtų išlaidų milžiniškas didinimas keičia Rusijos ekonomiką: Centrinio banko duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį šalies BVP kilo 4,6 proc., kai pernai sudarė 3,6 proc.
Gynybos ministerijos vaidmuo ir jos, kaip pinigų skirstymo institucijos, svarba S.Šoigu vadovavimo metais vis didėjo – dabar jai tenka trečdalis Rusijos biudžeto išlaidų. Pasak ekspertų, ši milžiniška pinigų suma buvo išleista be koncepcijos ir sisteminio požiūrio. Tad naujojo ministro pagrindinė užduotis – sukurti veiksmingą strategiją, pagal kurią bus išleidžiami milijardai.
Skiriasi nuo pirmtakų
Vienas buvusių A.Belousovo pavaldinių sakė: „Jis visada sąžiningas, nemojuoja kumščiais, bet reiklus, griežtas.“
Skirtingai nei S.Šoigu ir kiti buvę gynybos ministrai, A.Belousovas niekada netapo antikorupcinių tyrimų herojumi ir nebuvo įsivėlęs į didelius skandalus.
S.Šoigu pirmtakas Anatolijus Serdiukovas buvo atleistas 2012 m. spalį tiriant bylą, susijusią su machinacijomis ministerijos turtu. Jis turėjo liudytojo statusą ir nebuvo nuteistas.
Prieš kelias savaites buvo suimtas gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas – jis įtariamas kyšių ėmimu.
Dar vienas S.Šoigu komandos narys krito 2023 metų balandį: Michailas Mizincevas neteko Rusijos gynybos ministro pavaduotojo materialinio-techninio aprūpinimo klausimais pareigų praėjus vos 8 mėnesiams nuo paskyrimo.
Jis buvo pradėjęs dirbti likus trims dienoms iki 2022 m. rugsėjį paskelbtos vadinamosios dalinės mobilizacijos, kuri apnuogino kariuomenės aprūpinimo problemas.
2015-aisiais S.Šoigu ir jo dukra Ksenija tapo Aleksejaus Navalno įkurto Antikorupcijos fondo tyrimo herojais: papasakota apie prabangią ministro užmiesčio vilą, vertą 17 mln. eurų. Sklypo, kuriame buvo pastatytas namas, savininkė buvo tuomet 18-metė ministro duktė.
Armijai – šaltas dušas
Iki A.Belousovo paskyrimo visi trys Rusijos gynybos ministrai – Sergejus Ivanovas, A.Serdiukovas ir S.Šoigu – vienaip ar kitaip bandė reformuoti kariuomenę.
2012 m. postą užėmus S.Šoigu, Rusijos armija pradėjo masiškai ir reguliariai pirkti ginkluotę – tai padaryti leido valstybės investicijos ir karinės pramonės komplekso reformos.
2008 metais karo veiksmai Gruzijoje atskleidė daugelį Rusijos kariuomenės trūkumų ir paskatino esminius struktūrinius pokyčius, tačiau tas ginkluotas konfliktas vis tiek buvo Maskvos pergalė.
Bet karas Ukrainoje daugeliui rusų sukėlė tikrą šoką – šalies ginkluotosios pajėgos pasirodė esančios visai ne tokios, kokias jas piešė.
Pasak karinių ekspertų, S.Šoigu, pasitelkęs viešuosius ryšius, sugebėjo sukurti Rusijos armijos, kaip galingos ir nenugalimos jėgos, įvaizdį.
Į tai buvo metamos didelės pinigų sumos, tuo pat metu bandymai kritikuoti gynybos ministrą Rusijos žiniasklaidoje buvo slopinami administraciniais metodais.
Bet praėjus mėnesiui nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusijos pajėgos pirmiausia buvo priverstos trauktis iš Kijevo apylinkių, paskui joms nepavyko apsupti ukrainiečių grupuotės Donbase.
Kai 2022-ųjų rudenį Ukrainos kariai pradėjo puolimą Charkovo srityje, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė buvo aštriai pliekiama ne tiktai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, bet net Valstybės Dūmoje.
Kritika buvo susijusi tiek su personalo rengimu, tiek su aprūpinimu – daugelyje sričių Rusijos kariuomenė nusileido ukrainiečiams, ir tai buvo akivaizdu mūšio lauke. Trūko bepiločių, ryšių įrangos, net medikamentų.
Pabaigos ženklų nėra
Pastaraisiais mėnesiais situacija fronte tapo sunki ukrainiečiams, bet, analitiko V.Inozemcevo teigimu, sunku kalbėti apie kokią nors Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtros koncepciją vidutinės trukmės laikotarpiu – Kremlius vis dar tęsia didelį ir brangiai kainuojantį karą.
„Strateginis Rusijos vadovybės kursas yra toks, kad tai rimta ir ilgam, kad visa Rusijos ekonomika bus pertvarkoma pagal tokią strategiją, kurioje karinės pramonės kompleksas turi atlikti pagrindinį vaidmenį.
Vadinasi, bus labai sunku ir skausminga šį modelį pasukti atgal: karines gamyklas nukreipti taikiais bėgiais labai sunku, o daugeliu atvejų net neįmanoma“, – aiškino V.Enikolopovas.
Prieš pat įsiveržimo į Ukrainą pradžią Rusijos propagandininkai, o įkandin jų ir daugelis rusų buvo įsitikinę, kad vadinamoji specialioji operacija truks kelias dienas. Bet netrukus tapo aišku, kad kariauti teks daug ilgiau.
2022 m. rudenį rusų daliniams pasitraukus iš Chersono, karas galutinai virto poziciniu. Šio tipo konflikto tikslas – išsemti priešo išteklius, todėl jis vadinamas sekinimo karu, kuriame kiekviena pusė siekia sumažinti kitos gebėjimą kovoti.
Todėl sunaikinti Ukrainą užsibrėžęs V.Putinas ir kelia A.Belousovui pirmiausia ilgalaikius tikslus. (BBC, LR)
Perstumdytos ne visos kėdės
Iš gynybos ministro pareigų atleistas Sergejus Šoigu tapo Rusijos Federacijos Saugumo tarybos sekretoriumi. Šį postą nuo 2008 m. užėmęs Nikolajus Patruševas, laikytas įtakingu ir svarbiu Vladimiro Putino sąjungininku, paskirtas prezidento padėjėju, atsakingu už laivų statybą. N.Patruševo sūnus Dmitrijus, buvęs žemės ūkio ministru, paaukštintas į ministro pirmininko Michailo Mišustino pavaduotojus.
Pareigas išsaugojo Vidaus reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Kolokolcevas, Ekstremalių situacijų ministerijos vadovas Aleksandras Kurenkovas, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas, Federalinės saugumo tarnybos direktorius Aleksandras Bortnikovas, Rusijos gvardijos vadas Viktoras Zolotovas, Federalinės apsaugos tarnybos vadovas Dmitrijus Kochnevas.
