Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, Europos ekonomika šiandien susiduria su daugybe iššūkių, o problemas dar labiau gilina radikalios jėgos.
„Vyksta geo-ekonominės poliarizacijos procesai, kuomet demokratinis pasaulis tarsi telkiasi viename poliuje, o nedemokratinis – kitame. Problema yra ta, kad šie procesai prasiskverbia ir į Europos regioną, matome, kad aštrėja politinė poliarizacija tarp kraštutinių, anti-europietiškų jėgų, kurios kritikuoja ES regiono pamatus, o jie yra visų mūsų sėkmės šaltinis, ypač kalbant apie naująsias ir energingąsias Europos nares.
Tokiomis aplinkybėmis, kokias šiuo metu išgyvename, kai ekonomika susiduria su sunkumais, kai turėjome energetinę krizę, vangesnę ekonomikos plėtros fazę, aukštų palūkanų normų aplinką, makro ekonominė terpė nėra palanki vartotojams, rinkėjams, bet ji itin palanki anti-europietiškoms, kraštutinių jėgų kalboms.
Jie tuo naudojasi ir užsiima regiono skaldymu, pasisakymais prieš nepopuliarus sprendimus turinčias priimti politines jėgas. Tas tendencijas kursto ir nedraugiška kaimynystė, tai nėra palanku regiono ekonomikai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“ nurodė pašnekovė.
Ekonomistės vertinimu, šiuo metu problemų kelia ir Europos konkurencingumas, o nelygybė tarp šalių narių yra natūrali, nors 27 valstybes apimančioje Bendrijoje ekonominiai procesai yra lėtesni, nei norėtųsi. Jos nuomonei antrino ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Niuansas yra tame, kad turime 27 ES šalis su labai skirtingais ekonominiais ciklais, skirtinga ekonomikos struktūra ir su labai skirtinga fiskaline situacija. Turime daug valstybių, kurios susidūrė su problemomis ir turėjo stipriai mažinti biudžeto deficitus. Turime vieningą ekonominį bloką, kuriame dalyvauja 27 skirtingi žaidėjai.
Dėl to ir matome ekonominius atotrūkius. Ko gero, tai yra pagrindinė nelygybės tarp šalių priežastis. Jei žiūrėtume į Baltijos šalis, į Lietuvą, pastebėtume atotrūkį tarp tenkančio BVP vienam gyventojui, tarp darbo užmokesčio mūsų regione ir ES vidurkio, tai tas atotrūkis mažėja. Tai rodo, kad mes, lyginant su kitais regionais, vis labiau stiprėjame“, – pozityvias tendencijas pabrėžė jis.
Nors ES esame jau 20 metų, pasivyti Vakarų bloko kol kas nepavyksta. Dėl to kalta ilgalaikė priklausomybė nuo sovietinio bloko. Visgi, I. Genytės Pikčienės teigimu, užtikrintai judame į priekį.
„Centrinės Rytų Europos valstybės demonstruoja pakankamai spartų vijimąsi. Tas naudas, kurias duoda bendra rinka, tiek kalbant apie prekes, tiek apie paslaugas, tiek apie žmonių judėjimo galimybes, jos yra išties nekvestionuotinai naudingos šioms valstybėms. Ne viena iš centrinės Rytų Europos šalių yra maža, itin atvira ekonomika, tai tas augimo potencialas iš savų resursų yra labai ribotas.
Naudojantis didžia, turtinga Europos ekonomika augimo raidos perspektyva yra didžiulė, tik reikia išlaikyti konkurencinius pranašumus, stiprinti ekonomikos struktūrą, neužsižaisti žemų darbo kaštų lygoje, o keistis, investuoti, auginti inovatyvųjį raumenį ir, tokiu atveju, ne tik pasieksime ES vidurkį, beje Lietuvai visai nemažai beliko, bet ir turėsime nemažai galimybių jį pralenkti“, – nurodė ekonomistė.
Radikalios jėgos vis dažniau kalba apie pasitraukimą iš eurozonos, sugrįžimą prie vietinės valiutos. Tuo metu kaimynai lenkai vis daugiau diskutuoja apie įstojimą į euro klubą. Pasak A. Izgorodino, Lietuvos pavyzdys rodo, kad euras itin pasiteisina.
„Euras iškart leido Lietuvai pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Buvimas euro klube duoda reputacinį saugumo garantą, kad tai yra rimta šalis, su kuria galima turėti verslo reikalų. Kitas aspektas, kad tai palengvino tarpusavio atsiskaitymus, tiek vietos verslui, tiek užsienio verslui, tai yra patogu.
Didžiausia euro nauda Lietuvai pasireiškė COVID pandemijos pradžioje ir Rusijos karo Ukrainoje pradžioje, nes mes neturėdami euro turėtume gerokai didesnę skolinimosi kainą per valstybių obligacijų palūkanas. Tiek vienu, tiek kitu atveju investuotojai buvo šiek tiek sunerimę ir jei mes turėtume vietinę valiutą, turėtume gerokai aukštesnę skolinimosi kainą, ilgesnį stresinį laikotarpį. Manau, kad euras Lietuvai labai stipriai atsipirko ir yra labai naudingas instrumentas“, – akcentavo jis.
Klausiama, ar kaimynai lenkai išlošė ilgai nestodami į euro klubą, I. Genytė Pikčienė nurodė, kad Lenkijos situaciją sunku vertinti per tokių šalių kaip Lietuva prizmę.
„Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos ypač skirtingos. Mes – maža, atvira, dinamiška ekonomika, tas atvirumas yra pakankamai rizikingas tam tikrų išbandymų tiesiosiose. Prisiminkime 2009 metų didžiąją recesiją, kai Lietuva tą išbandymą pasitiko labai nesubalansuotoje pozicijoje, turėjome didžiulį einamosios sąskaitos deficitą, taip pat kredito vartojimo ir nekilnojamo turto rinkų burbulus, mūsų viešieji finansai buvo tikrai rimtuose disbalansuose, finansų rinkos mus labai stipriai baudė.
Skolinomės labai aukštomis palūkanomis, prisidėjo ir valiutos rizika. Prisiminkime, kiek buvo diskusijų apie lito devalvaciją. Iš tikrųjų šios aplinkybės vienareikšmiškai yra puikūs įrodymai, kad perėjimas prie euro mums pasitarnavo. Visgi, Lenkija – didžiulė šalis, ji turi savo pinigų politiką, ji gali imtis pinigų politikos priemonių, valdyti zloto kursą euro atžvilgiu.
Atitinkamai, tai kartais suveikia kaip amortizaciniai saugikliai. Matėme, kad didžiosios recesijos akivaizdoje ji išlipo iš balos pakankamai sausa, be didelių nuostolių. Mažytės valstybės, turinčios stabilų valiutos kursą turi labai atsakingai valdyti savo ekonomikas, išvengti įvairių disbalansų ir atitinkamai tokiomis aplinkybėmis tų kėblumų bus gerokai mažiau“, – istoriją priminė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Žvelgdamas į ES ekonominę ateitį „Citadele“ banko ekonomistas akcentavo inovacijas.
„ES turi vystyti inovacijų politiką, nes ES išties labai atsilieka nuo JAV, kalbant apie inovacinį potencialą ir jo rezultatus. Jei mes nenorime atsilikti kaip visas kontinentas nuo JAV, mes privalome stiprinti inovacijų aspektą. Kalbant apie tarpusavio regionų atsilikimą, labai didelės įtakos turi europinio finansavimo pasiskirstymas ir struktūra, jis turi labiau atliepti tų šalių, kurių ekonomikos atsilieka, problematiką.
Tai vėlgi vienas iš argumentų – skatinti inovacijų politiką, kitas aspektas – europinis finansavimas turi labiau padėti įmonėms integruotis į europinės vertės grandines. Kai tu esi bendradarbiavimo su didelėms išsivysčiusioms valstybėm klubo narys, tai automatiškai tavo valstybės ekonomika sparčiau auga“, – sakė A. Izgorodinas. Ekonomistas džiaugėsi, kad Lietuva, nepaisant didžiulių iššūkių, juda tinkama trajektorija, ji visada randa galimybę augti, o ilgalaikėje perspektyvoje turėtume pasivyti Vakarų šalių ekonomikas.
