63 metų įtakingas politikas ilgą laiką buvo laikomas natūraliu aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, faktinio Irano vadovo, įpėdiniu.
Įsitvirtinęs, turintis gilių ryšių teismų sistemoje ir religiniame elite, E.Raisi – griežtosios linijos ir religinių pažiūrų konservatyvus politikas – pirmą kartą kandidatavo į prezidento postą 2017 m., tačiau tuomet jam nepasisekė. Galiausiai jis buvo išrinktas 2021 m.
Pirmadienį paaiškėjus, kad jis buvo rastas negyvas, Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad E.Raisi pareigas laikinai užims viceprezidentas Mohammadas Mokhberas, o po 50 dienų nuo sraigtasparnio katastrofos bus surengti nauji prezidento rinkimai.
Ankstyvieji metai
Būdamas 15 metų E.Raisi pradėjo mokytis garsiojoje Komo religinėje seminarijoje ir toliau mokėsi pas kelis to meto musulmonų mokslininkus.
Būdamas 20-ies, jis buvo paskirtas prokuroru keliuose miestuose iš eilės, kol išvyko į sostinę Teheraną dirbti prokuroro pavaduotoju.
1983 m. jis vedė Jamileh Alamolhodą, Mashhado Penktadienio Maldos imamo Ahmado Alamolhodos dukterį. Jie susilaukė dviejų dukterų.
1988 m. penkis mėnesius jis priklausė komitetui, prižiūrėjusiam politinių kalinių egzekucijas. 1988 m. dėl šios praeities jis tapo nepopuliarus tarp Irano opozicijos, o Jungtinės Valstijos jam taikė sankcijas. 1989 m., mirus pirmajam Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ruhollah Khomeini, jis buvo paskirtas Teherano prokuroru.
Ajatolą R.Khomeini pakeitus A.Khamenei, E.Raisi toliau kilo karjeros laiptais. 2016 m. kovo 7 d. jis tapo didžiausio religinio fondo Mašhade „Astan Quds Razavi“ pirmininku, o tai įtvirtino jo statusą Irano valdžioje.
Kelias į prezidento postą
E.Raisi pirmą kartą kandidatavo į prezidentus 2017 m. prieš Hassaną Rouhani, kuris siekė būti perrinktas. H.Rouhani vadovavo deryboms dėl 2015 m. Irano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis, kuriuo mainais į sankcijų sušvelninimą buvo apribota Irano branduolinė programa.
Kritikuojantis 2015 m. susitarimą, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), E.Raisi priklausė griežtesnės linijos blokui nei H.Rouhani, kuris Irano politinėje sistemoje buvo laikomas nuosaikiosios politikos šalininku.
Po pralaimėjimo E.Raisi pradėjo planuoti kitą savo prezidentinę kampaniją. 2021 m. birželį jis laimėjo 62 proc. balsų, tačiau rinkimus aptemdė mažas rinkėjų aktyvumas – 48,8 proc. balsų – po to, kai keliems reformistams ir nuosaikiųjų pažiūrų šalininkams buvo užkirstas kelias kandidatuoti.
Iki to laiko JCPOA buvo sugriautas po to, kai JAV, vadovaujant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui, vienašališkai iš jo pasitraukė ir vėl įvedė sankcijas Iranui, smarkiai paveikdamos jo ekonomiką.
Padėtį dar labiau pablogino COVID-19 pandemija, kurios metu iki 2021 m. rugpjūčio Irane mirė daugiau kaip 97 tūkst. žmonių.
Ryšiai elito sluoksniuose
E.Raisi turėjo tvirtus įgaliojimus religinėje institucijoje, palaikė artimus ryšius su vėlyvuoju R.Khomeini, taip pat su A.Khamenei, kuris jį paskyrė į kelias aukštas pareigas.
Jam taip pat pavyko palaikyti gerus santykius su visomis valdžios šakomis, karine ir įstatymų leidžiamąja, taip pat su galinga teokratine valdančiąja klase.
Tačiau E.Raisi vadovavo Iranui tuo metu, kai visuomenė pyko dėl prastėjančio gyvenimo lygio, iš dalies dėl sankcijų ir, kritikų teigimu, dėl to, kad pirmenybė teikiama gynybai, o ne vidaus klausimams.
2022 m. pabaigoje visuomenės pyktį sukėlė Mahsos Amini mirtis Irano moralės policijos areštinėje. Policija sulaikė 22 metų merginą, kai ji su šeimos nariais išėjo iš Teherano metro stoties dėl tariamo privalomo hidžabo taisyklių nesilaikymo.
Irane kelis mėnesius vyko protestai, per kuriuos moterys protestuodamos nusiėmė arba sudegino hidžabus ir nusikirpo plaukus.
Užsienio žmogaus teisių organizacijų duomenimis, mitingai baigėsi 2023 m. viduryje po to, kai saugumo pajėgoms ėmusis malšinti protestus žuvo apie 500 žmonių. Septyniems žmonėms buvo įvykdyta mirties bausmė už vaidmenį neramumuose.
Šių metų kovo mėn. Jungtinių Tautų faktų nustatymo misija padarė išvadą, kad Iranas, malšindamas protestus, įvykdė nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant žmogžudystes, kankinimus ir prievartavimus.
Konfliktai
E.Raisi nevengė konfrontacijos ir tarptautiniu mastu.
Supykęs dėl JAV pozicijos JCPOA atžvilgiu ir kitų pasirašiusiųjų šalių nesugebėjimo išsaugoti paktą, įžūliai nusiteikęs E.Raisi paskelbė, kad Iranas spartina savo branduolinę programą, bet nėra suinteresuotas bomba.
Jis vadovavo Iranui, kai šalis susipriešino su Izraeliu dėl nesiliaujančio Izraelio puolimo Gazos Ruože, kurį iššaukė spalio 7 d. masinis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį ir kuris tęsiasi jau aštuntą mėnesį.
Iranas atvirai smerkė žiaurius Izraelio išpuolius prieš palestiniečių civilius gyventojus, kaip ir jo regioniniai sąjungininkai, priklausantys vadinamajai pasipriešinimo Izraeliui ir jo Vakarų sąjungininkams ašiai.
Balandžio pradžioje per Izraelio kaltinamą smūgį buvo užpultas Irano konsulato pastatas Damaske, žuvo septyni žmonės, įskaitant aukščiausio rango vadą ir jo pavaduotoją.
Beveik dvi savaites kiekvienas E.Raisi pasisakymas buvo atidžiai stebimas, nes pasaulis laukė Teherano atsako. Balandžio 15 d. Iranas surengė gerai suplanuotą ataką, kurią, pasak Izraelio vyriausiojo kariuomenės atstovo spaudai Danielio Hagari, įvykdė daugiau kaip 120 balistinių raketų, 170 bepiločių orlaivių ir daugiau kaip 30 sparnuotųjų raketų, kurių dauguma buvo perimta už Izraelio sienų. Kai kuriose Izraelio teritorijose buvo pranešta apie nedidelę žalą, o ataka sukėlė simbolinį atsaką.
Irano ir Izraelio regioninė konkurencija taip pat gali būti pastebima Sirijoje, kur Izraelis per pastaruosius metus surengė daugybę atakų, tariamai nukreiptų prieš ten esančius Irano karinius pajėgumus.
Iranas jau daugelį metų palaiko glaudžius santykius su Sirija ir remia Prezidentą Basharą al-Assadą nuo tada, kai jis 2011 m. įsakė smurtu atsakyti į taikius protestus, dėl kurių 13 metų truko pilietinis karas. Teikdamas karinę ir taktinę paramą Iranas išplėtė savo įtaką Sirijoje, o su juo susijusi Libano grupuotė „Hezbollah“ taip pat sustiprino B.al-Assado pajėgas.
Tęsdamas nusistovėjusią užsienio politiką ir spręsdamas naujus vidaus ir tarptautinius konfliktus, E.Raisi pasirodė esąs prieštaringai vertinamas prezidentas.
Tačiau dėl savo tvirtų ryšių visuose Irano institucijos lygmenyse jis taip pat tapo stipriu pretendentu antrai kadencijai ir galbūt aukščiausiam šalies postui – Aukščiausiojo lyderio pareigoms užimti.
Teismų sistemos vadovas
E. Raisi gimė 1960 m. šiaurės rytiniame šventajame Mašhado mieste. Būdamas jaunas vyras, su žilstelėjusia barzda ir plonais akiniais, E. Raisi studijavo teologiją ir islamo jurisprudenciją, vadovaujamas A. Khamenei. Jis vedė Jamileh Alamolhoda, Teherano Shahid-Beheshti universiteto dėstytoją. Jie susilaukė dviejų dukterų.
Vos 20 metų, po islamo revoliucijos, per kurią buvo nuversta JAV remiama monarchija, E. Raisi buvo paskirtas netoli Teherano esančio Keredžo generaliniu prokuroru. Nuo 1989 m. iki 1994-ųjų ėjo Teherano generalinio prokuroro pareigas, dešimtmetį nuo 2004 m. buvo Teismų institucijos vadovo pavaduotojas, 2014 m. tapo šalies generaliniu prokuroru.
2016 m. A. Khamenei paskyrė E. Raisi vadovauti labdaros fondui, valdančiam gerbiamą Imamo Rezos šventovę Mašhade ir kontroliuojančiam didelį pramonės ir nekilnojamojo turto portfelį. Po trejų metų aukščiausiasis vadovas paskyrė jį Teismų institucijos vadovu, E. Raisi taip pat buvo aukščiausiąjį vadovą renkančio ekspertų susirinkimo narys.
Jo juodas turbanas reiškė tiesioginę kilmę iš pranašo Mahometo, praėjus keliems mėnesiams, kai tapo prezidentu, Irano žiniasklaida pradėjo jį vadinti ajatola – titulu šiitų dvasininkų hierarchijoje.
E. Raisi buvo įtrauktas į Vašingtono sankcijų sąrašą už bendrininkavimą vykdant „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“. Šiuos kaltinimus Teherano valdžia atmetė kaip niekinius. Ištremtai Irano opozicijai ir žmogaus teisių grupėms jo vardas siejosi su masinėmis marksistų ir kitų kairiųjų egzekucijomis 1988 m., kai E. Raisi buvo Teherano Revoliucinio teismo prokuroro pavaduotojas. 2018 m. ir dar kartą 2020 m. paklaustas apie egzekucijas, E. Raisi neigė savo vaidmenį, nors gyrė Islamo respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini įsakymą tęsti valymą.
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
