„Universalus faktorius, kad visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse EP rinkimai patenka į labiau antraeilių rinkimų kategoriją. Sunkiai sekasi parlamentui save aktualizuoti, net ir tose valstybėse, kaip Lietuva, kur šiaip jau palaikymas ES yra labai aukštas. Tai yra paradoksas, nes tai yra įtakinga institucija, tai yra vienintelė ES institucija, kur piliečiai tiesiogiai renka savo atstovus, bet mes tų atstovų rinkti neskubame“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė I. Kalpokas.
Pasak pašnekovo, ir pačios partijos yra nuvertinusios EP rinkimus. Folkloru tapo akcentavimas, kad į Briuselį politikai siunčiami atostogų, nors iš tiesų europarlamentaro produktyvus darbas galėtų atnešti itin teigiamų pokyčių šaliai.
„Partijos yra nuvertinusios EP rinkimus ir juos traktuoja, didele dalimi, kaip tokį politikos kapinyną. Ten siunčiami partijų veteranai, kurie jau nelabai ką gali nuveikti vidaus politikoje, bet yra vis dar pernelyg įtakingi, kad išeitų į pensiją. Įsivaizduokime, konservatoriai turbūt sunkiai gali pasakyti Kubiliui ar Juknevičienei, kad eitų pailsėti.
Tuomet surandamas EP postas, jie ten gali toliau save realizuoti. Panašiai yra ir su socdemais. Blinkevičiūtė – išimtis, bet ji apskritai atskiras atvejis Lietuvos politikoje. Šiuo būdu mes sukuriame rinkėjams įvaizdį, o kodėl čia reikia rūpintis rinkimais, kurie nulemia, kurie politikos veteranai sočiai pabaigs karjerą“, – pastebėjo politologas.
EP svarbą nuvertina ir partijų pasirinkimas į sąrašus įtraukti šalies sportininkus, žvaigždes, akademinio pasaulio veikėjus, kurių specializacija nesisieja su politika. I. Kalpokas pastebi, kad didesnio šių rinkimų aktyvumo neverta tikėtis.
„Nenustebčiau, jei rinkėjų aktyvumas būtų 20–30 proc., nepalankiai susiklosčius aplinkybėms gal netgi ir mažiau. Vienintelį kartą, kai turėjome EP rinkimus be prezidento rinkimų, buvo apie 20 proc. Dabar turėsime du turus prezidento rinkimų ir tikrai žmonės gali jaustis pakankamai atlikę pilietinę teisę.
Juolab, bus birželio mėnuo, papildomų motyvacijų daryti ką nors kitą gali atsirasti ir čia tikrai tas aktyvumas greičiausiai nebus didelis. Tai yra naudinga toms partijoms, kurios turi stabilų didelį elektoratą. Jo bent dalis ateis“, – spėja jis.
Europoje itin paplitusios baimės dėl radikalių jėgų patekimo į EP, Lietuvoje kol kas apie tai daug kalbų nėra. Paklaustas, ar radikalesniems judėjimams Lietuvoje gali nusišypsoti Briuselio sėkmė, I. Kalpokas abejojo.
„Kuo mažesnis aktyvumas, tuo mažesnę rinkėjų grupę pakanka suaktyvuoti, bet čia pažymėtina, kad radikalesnės politinės jėgos iki šiol nebuvo labai matomos, kalbant apie prezidentę kampaniją. Mes kalbame apie politikus, kurie tikrai pasižymėjo radikaliomis, blogąją to žodžio prasme, idėjomis, bet jie visą dėmesį sutraukė į save.
Galbūt bus bandoma važiuoti ant tų pačių temų, tikintis pagauti prezidento rinkimų inerciją, galbūt net ieškoti palaikymo tarp tam tikrų kandidatų prezidento rinkimuose, bet kol kas ta situacija yra neapibrėžta ir mums reikėtų palaukti, pasižiūrėti, kokios bus strategijos. Galimybių ir variantų yra, bet yra klausimas, kokios yra tarpusavio sinergijos ir neapykantos. Dažnai matome, kad tarp radikalesnių jėgų ir tarpusavio santykiai būna pakankamai radikalūs. Šie aspektai yra kol kas neišspręsti, bet sakyčiau, kad į EP galbūt mes labai stiprių radikalių jėgų neišsiųsime“, – svarstė politologas.
Nors jau prezidento rinkimų kampanija vadinta kaip nuobodi, EP rinkimų kampanija bus dar nuobodesnė.
„Kažkas vyksta socialiniuose tinkluose. Šiaip didžioji dalis resursų buvo mesta į prezidento rinkimus, ypač tų partijų, kurios kelia kandidatus ir dalyvaus EP rinkimuose. Šiame kontekste sudėtinga įžiūrėti, kaip pavyktų reanimuoti šią kampaniją. Vizualikos tikrai kažkiek pamatysime.
Tos partijos, kurios neleido pinigų prezidento rinkimams, jos turi pakaupusios rezervo ir pamėgins kažkaip startuoti. Galiausiai, greičiausiai ir prasmės nebuvo viską daryti dabar, nes eteris buvo užgožtas. Prezidento rinkimai būtų pasiėmę visą dėmesį, tai pinigai būtų į balą, bet šiuo metu ta prezidentinė inercija, kuri tęsis dvi savaites, bus likę vėl dvi savaitės, tai bijau, kad žmonės gali būti pavargę nuo politinių debatų, temų, pasijautę, kad jie jau padarė viską, kas jiems priklauso“, – akcentavo pašnekovas.
Tuo metu kitose ES valstybėse nuotaikos yra kiek kitokios. Štai Vokietijos radijui „AMS“ rinkėja pasakojo, kad ją dalyvauti rinkimuose verčia radikalių jėgų suaktyvėjimas.
„Man kelia nerimą, kai matau apklausas, kurios rodo, kad kituose EP rinkimuose tikriausiai bus balsuojama už daug nacionalistų, ir tai yra dar viena priežastis man dalyvauti rinkimuose. Ten norėčiau pateikti kitokią nuomonę ir tikiuosi, kad nuosaikūs ir pakankamai atsipalaidavę politikai gali priimti ramius ir gerus sprendimus. Manau, kad ES yra gera, nors žinau, kad yra daug beprotiškų reglamentų ir tikrai ne visada tai ką nors palengvina... bet iš esmės Europos bendruomenėje jaučiuosi kaip namie“, – sakė ji.
Lenkijos radijui „Polskie“ žurnalistas nurodė, kad čia situacija – atvirkštinė, pro-europietiškos jėgos labiau konsoliduojasi, nei radikalai.
„Vietos apžvalgininkai pabrėžia, kad, priešingai nei visoje Europoje vyraujanti antieuropietiškų partijų elektorato telkimosi tendencija, Lenkijoje stebima išskirtinė išimtis. Likus dviems mėnesiams iki rinkimų, Donaldo Tusko vadovaujamos Pilietinės koalicijos sąjungininkai prieš birželį įvyksiančius rinkimus akivaizdžiai labiau mobilizuojasi nei jų antieuropietiškos varžovės – partijos „Teisė ir teisingumas“ – rinkėjai. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, 73 procentai Pilietinės koalicijos rinkėjų, palyginti su 61 procentu „Teisės ir teisingumo“ rinkėjų, teigia, kad neabejotinai balsuos Europos Parlamento rinkimuose. Taigi Lenkija išsiskiria kaip šalis, kurioje proeuropietiškos nuotaikos įgauna pagreitį“ – pasakojo jis.
Nors rinkimų kampanija Prancūzijoje vyksta, pokalbių apie EP rinkimus vis dar nėra daug, o taip pat mažai akcentuojamos aplinkosaugos temos.
„Dabar gegužės pradžia, liko mėnesis iki rinkimų, ir atrodo, kad kampanija pagaliau prasidėjo Prancūzijos žiniasklaidoje. Taip pat Strasbūre viešojoje erdvėje ir internete matau rinkiminio turinio ir komunikacijos, skatinančios žmones pasitikrinti rinkėjų registraciją.
Tačiau iki šiol, pastebėjau, kad, apart kolegų žurnalistų ar žmonių, dirbančių su Europos reikalais susijusiame sektoriuje, ši tema pokalbiuose vis dar nekyla. Kalbant apie šios kampanijos temas, jaučiu, kad aplinkosaugos problemos yra nutylimos. Ne todėl, kad apie juos daugiau negalvojame, nes klimato kraštutinumai visą rudenį ir žiemą buvo problema Prancūzijos šiaurėje, taip pat vakarinėje Atlanto vandenyno pakrantėje, kuri šiemet nukentėjo nuo išskirtinių audrų.
Žiniose, kandidatų ir mūsų politinių lyderių kalbose, pastebiu, kad vis labiau iškyla temos, susijusios su tarptautiniu saugumu, su karu Ukrainoje ir karu Gazoje, taip pat maistu, mūsų gyvenimo kokybės blogėjimu ir kraštutinių jėgų kilimu daugelyje Europos šalių ir, žinoma, Prancūzijoje“, – Strasbūro radijui „EURADIO“ nurodė žurnalistas.
Rinkimai į EP vyks birželio 9 dieną.
