Kinijos vadovas gegužės 5 d. pradės penkių dienų kelionę į Prancūziją, Serbiją ir Vengriją, pranešė Užsienio reikalų ministerija Pekine. Šios šalys siekia investicijų iš Kinijos, nepaisant daugybės ES tyrimų dėl Pekino pramonės politikos ir Vašingtono pareigūnų perspėjimų dėl rizikos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per dviejų dienų vizitą Prancūzijoje siekia pagilinti asmeninį ryšį su Xi Jinpingu. Jis sieks įtikinti Kinijos vadovą paraginti Vladimirą Putiną nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, teigia su šiais planais susipažinę žmonės, kurie prašė neviešinti jų tapatybės, aptardami požiūrį iš Paryžiaus. Jų teigimu, E.Macronas taip pat siekia pritraukti Kinijos išlaidas į Prancūzijos elektromobilių baterijų sektorių.
Pasak minėtų asmenų, šis bandymas diplomatiškai apžavėti Kinijos vadovą apims Xi Jinpingo priėmimą vakarienei Eliziejaus rūmuose Paryžiuje, kur meniu gali būti prancūziško konjako – alkoholio, dėl kurio Pekinas atlieka antidempingo tyrimą. Po to E.Macronas pakvies Kinijos lyderį į Pirėnų kalnų kampelį, kur Prancūzijos prezidentas vaikystėje lankė savo močiutę.
„E.Macronas suteikia Xi Jinpingui galimybę derėtis su pirmaujančia ES galybe, kuri įrodė norinti eiti savarankiškesniu keliu“, – „Bloomberg“ sakė Singapūro nacionalinio universiteto politikos mokslų docentas Chong Ja Ianas. Ši kelionė „yra bandymas pritraukti tas Europos dalis, kurios, Xi Jinpingo nuomone, gali būti palankesnės jo pozicijai“.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šeštadienį E.Macrono patarėjui diplomatijos klausimais sakė, kad tikisi, jog Paryžius gali paskatinti ES vykdyti pragmatišką politiką Pekino atžvilgiu. E.Macronas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat surengs trišalį susitikimą su Xi Jinpingu jo vizito metu.
Xi Jinpingo kelionė vyksta tuo metu, kai ES formuoja vieningesnį balsą kartu su Vašingtonu, priešindamasi Kinijos gebėjimui pigiai eksportuoti ir įžvelgdama pavojus nacionaliniam valstybių narių saugumui.
Daugelį metų tarnavęs kaip buferis tarp pasaulio supervalstybių, Briuselis vis labiau nepasitiki Kinija. Praėjusią savaitę Vokietija suėmė keturis įtariamus Kinijos šnipus – tai naujausias iš virtinės tokių atvejų, o ES diplomatai, kaip pranešama, svarsto galimybę labiau apriboti Kinijos bendrovių veiklą dėl jų paramos Rusijos karo mašinai.
„Manau, kad tai dalis bandymo įtikinti europiečius, kad yra geresnių galimybių, jog geresni santykiai yra įmanomi, – prieš Xi Jinpingo kelionę sakė Briuselio vadybos mokyklos Kinijos ir Europos santykių dėstytojas Duncanas Freemanas. – Situacija nėra tragiška, bet, manau, net kinai sutiktų, kad santykiai toli gražu nėra idealūs.“
Xi Jinpingo vizitas į Europą vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai JAV iždo sekretorė Janet Yellen Pekine įspėjo Komunistų partijos vadovus, kad Kinijos pertekliniai pajėgumai yra pasaulio problema, o po kelių dienų šią žinią pakartojo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Abu blokai, demonstruodami, kaip jie telkiasi bendrai Kinijos politikai, vykdo „rizikų mažinimo“ strategiją, arba Pekino pašalinimą iš jautrių sektorių.
Xi Jinpingas ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vieningai meta iššūkį JAV vadovaujamai pasaulio tvarkai, kuri, Pekino teigimu, bando sulaikyti jo vystymąsi.
Kinijos lyderio sustojimas Serbijoje, kuri nėra ES valstybė narė, įvyks per savaitę, kai bus minimos 25-osios JAV įvykdyto Kinijos ambasados Serbijos sostinėje bombardavimo metinės – šis įvykis suartino Rusiją ir Kiniją dėl bendrų antiamerikietiškų nuotaikų.
Kelionės po Europą metu V.Putinas taip pat bus inauguruotas į penktąją kadenciją, su kuria jį pasveikino Xi Jinpingas, atkreipdamas dėmesį į prorusišką politiką, padidinusią įtampą tarp Pekino ir Briuselio.
Xi Jinpingas lankosi šalyse, „kuriose lengviau parduoti nepritarimą JAV vadovaujamai pasaulinei saugumo architektūrai“, – sakė Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų centro direktorė Una Aleksandra Berzina-Čerenkova. Paramos gavimas draugiškose šalyse padės Pekinui pasiųsti žinią, kad „Europa yra Kinijos pusėje, nesvarbu, ką sako Briuselis“, pridūrė ji.
Kai Xi Jinpingas paskutinį kartą Vakarų Europoje lankėsi 2019 m., Kinijos ir euro zonos ekonomikos – matuojant doleriais – buvo maždaug tokio paties dydžio. Šiandien Kinijos ekonomika yra beveik 15 proc. didesnė, o iki šio dešimtmečio pabaigos prognozuojama, kad šis skirtumas padvigubės. Nors bloko prekybos su Kinija deficitas mažėja, jis vis dar išlieka didesnis nei tada.
Šis prekybos disbalansas sukėlė nerimą Briuselyje, kuris pradėjo tyrimą dėl Pekino subsidijų sparčiai populiarėjantiems elektromobilių prekės ženklams. Tyrimai taip pat buvo nukreipti į medicinos prietaisus ir švariųjų technologijų pramonės šakas, pavyzdžiui, pasiūlymus dėl Rumunijos saulės energijos parko. Dar nepaskelbus oficialių tyrimo išvadų, dėl tokių veiksmų kyla trintis: viena Kinijos bendrovė atsisakė 610 mln. eurų vertės Bulgarijos geležinkelių konkurso.
Vengrija Pekinui gali būti svarbi strateginė priemonė, siekiant sulėtinti šį tempą, nes ji turi galią susilpninti ar net blokuoti ES politiką. Gruodžio mėn. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vienintelis stabdė ES pagalbos paketą Ukrainai, dėl to maždaug šešioms savaitėms buvo atidėtas svarbiausių prekių tiekimas.
V.Orbano galimybės stabdyti prekybos apribojimus yra labiau ribotos, nes priemonėms įsigalioti reikia tik kvalifikuotos valstybių narių daugumos. Vis dėlto Vengrija buvo viena iš šalių, kurios iš pradžių nepritarė ES planui įtraukti į juodąjį sąrašą kai kurias Kinijos įmones, kurios tiekia Rusijos ginkluotėje naudojamas technologijas.
Vengrija taip pat rodo, kad už lojalumą Pekinui galima gauti atlygį. Xi Jinpingas ir V.Orbanas per savo vizitą ketina paskelbti, kad Kinijos automobilių gamintoja „Great Wall Motor Ltd.“ atidarys gamyklą Vengrijoje, pranešė Laisvosios Europos radijas.
Kinijos bendrovė „Contemporary Amperex Technology Co. Ltd.“ jau įsipareigojo kartu su „Mercedes-Benz AG“ pastatyti 7,6 mlrd. dolerių vertės gamyklą, kuri bus paskelbta didžiausia Vengrijos istorijoje tiesiogine užsienio investicija ir kurioje bus sukurta apie 9 tūkst. darbo vietų.
Pasak Prahoje įsikūrusio analitinio centro „Association for International Affairs“ tyrėjos Ivanos Karaskovos, Vengrija svarsto galimybę pasinaudoti Kinijos paskolomis, subrangovais ir technologijomis naujam geležinkeliui statyti. „Šis Vengrijos greitasis geležinkelis taptų pavyzdžiu Kinijai siekiant užsitikrinti papildomus infrastruktūros projektus Europos Sąjungoje“, – pažymėjo ji.
Antrosios pasaulio ekonomikos šalies įmonės investuoja užsienyje sparčiausiai per aštuonerius metus, nes atidaro daugiau gamyklų užsienyje, o tai galėtų sumažinti prekybos įtampą. Praėjusiais metais automobilių gamintoja „BYD Co.“ paskelbė apie planus statyti gamyklą Vengrijoje, o „Chery Automobile Co.“ balandžio mėn. pasirašė susitarimą perimti seną „Nissan Motor Co.“ gamyklą Ispanijoje, kurioje bus gaminami elektriniai automobiliai.
„Kinija turi duoti aiškesnį ženklą Europos visuomenei, kad ji vis dar yra patikima partnerė“, – sakė Pekino užsienio studijų universiteto profesorius, buvęs diplomatas Cui Hongjianas. Jis pridūrė, kad tam reikia vieno dalyko: „Teikti palankesnę politiką Europos šalims ir bendrovėms.“
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.
