Misionierius iš Amerikos, kurio organizacija nepasiturinčiuosius gaujų kontroliuojamose Port o Prenso rajonuose aprūpina maistu ir vandeniu pranešė, kad jis sutiko žmonių, kurie nevalgė visą savaitę.
„Kai kuriose miesto rajonuose negalima nusipirkti maisto. Taip pat nėra ką parduoti tiems, kurių pragyvenimas priklauso nuo smulkios prekybos, – naujienų portalui CNN aiškino anonimiškai kalbėjęs misionierius. – Daiktai dingsta vienas po kito ir visam laikui. Nėra tiekimo grandinės, todėl kai baigiasi miltai, cukrus, druska, ryžiai – iš produktų daugiau nebus.“
Po to, kai praėjusį mėnesį pasirodė pranešimas apie premjero ministro Ariel Henry atsistatydinimą, šalies politiniai lyderiai vis dar nesuformavo naujos vyriausybės.
Tuo tarpu ilgai laukta tarptautinė saugumo misija sustojo dėl kilusios sumaišties, o gaujos atskyrė šalies sostinę Port o Prensą nuo likusio pasaulio.
„UNICEF“ praneša, kad dėl to „beveik neįmanoma“ suteikti pagalbą bent 58 tūkst. vaikų, kenčiančių nuo pavojingiausių neprievalgio lygių.
Krizė Haičio sostinėje jaučiama jau visoje šalyje, kuri labai priklauso nuo importo per Port o Prensą. Jungtinių Tautų duomenimis, beveik 5 mln. žmonių Haityje kenčia nuo ūmaus maisto trūkumo, t.y. žmonės negali suvartoti pakankamai maisto, o tai kelia tiesioginį pavojų jų gyvybei.
„Tai yra blogiausia humanitarinė krizė Haityje nuo 2010 m. įvykusio žemės drebėjimo. Nemanau, kad tai įsisąmoninta,“ – praėjusią savaitę CNN aiškino Pasaulio maisto programos vadovė Haityje Jeanas-Martinas Baueris.
Žmonių sukelta neprievalgio krizė
Per pastaruosius du mėnesius, Port o Prensas yra atskirtas nuo pasaulio, o jame esantys ištekliai mažėja. Keliai į miestą ir iš jo yra užblokuoti gaujų, o miesto tarptautinis oro uostas ir jūrų uostas irgi uždaryti panašiu būdu.
Vietinės ligoninės yra apgadintos, pastarosiomis savaitėmis įsilaužta į visame mieste esančius sandėlius ir konteinerius su maistu ir būtiniausiais reikmenimis. Haičio socialinė struktūra byra, rašo CNN.
Praeitą savaitę atakuotas ir apiplėštas pagrindinis konteinerių terminalas, kuris yra labai svarbus Haičio maisto importo tiekimo grandinei. Buvo įsilaužta į „UNICEF“ konteinerį su būtiniausiais daiktais naujagimiams ir jų mamoms, įskaitant gaivinimo aparatus ir vandens įrangą.
„Tūkstančiai vaikų yra ant katastrofos ribos – gyvybę gelbstinčios priemonės yra paruoštos pristatymui ir bus atvežtos pasibaigus smurtui, atidarius kelius ir ligonines. Tai yra žmonių sukelta neprievalgio krizė“, – kovo mėnesį tikino „UNICEF“ vykdančioji direktorė Catherine Russell.
Organizacijos „Zanmi Lasante“ vyriausiasis gydytojas Ralphas Ternieris teigė, kad dirbdamas Haityje esančio Mirebalais miesto medicininėje įstaigoje jis matė blogiausius vaikų bado atvejus savo karjeroje.
R. Ternieris žino, kad situacija Port o Prense yra žymiai blogesnė, bet apgailestauja dėl to, kad nėra galimybių pasiekti tų vaikų. Patekimą į Haičio sostine jis sulygino su įvažiavimu į kitą valstybę, teigdamas, kad patekti į jos teritoriją yra beveik neįmanoma.
Dėl gaujų išpuolių ir pagrobimų dauguma Port o Prenso tėvų negali rasti medicininės pagalbos savo vaikams.
„Jei jūsų vaikas kenčia nuo neprievalgio ir jūs esate Port o Prense, nieko negalima padaryti. Retai kur galima rasti padorią ligoninę, nes daugelis jų buvo sugriautos“, – CNN aiškino R. Ternieris.
„Mes visiškai atskirti nuo visų reikmenų“
Į šiaurę nuo sostinės esančiame Haičio miestelio „Albert Schweitzer“ ligoninėje taip pat fiksuojamas beprecedentis ūmaus neprievalgio atvejų skaičius, ypač tarp vaikų.
„Mieste esančioje Arbonite apskrityje, kuri pagal gaujų smurtą nusileidžia tik šalies sostinei, taip pat trūksta būtiniausių reikmenų“, – CNN pasakojo ligoninės direktorius Jeanas Marcas deMatteisas.
„Mes visiškai atskirti nuo visų atsargų, maisto, medicininių reikmenų, visko“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad ligoninėje sezoniškai padaugėja neprievalgio atvejų. Tačiau dabar sveikatos priežiūros darbuotojai apsilankymų metu pastebi jų daug daugiau, ypač tarp vaikų.
Artibonite apskrityje, kuri dėl derlingų žemių ir ryžių laukų vadinama Haičio duonos lobynu, ūkininkai dėl nesaugumo sunkiai augina ir parduoda savo derlių. Tai toliau didina baimę dėl bado šalyje. Pasaulio maisto programos (WFP) atlikta analizė nustatė, kad maisto gamyba mažėja, o ūkininkai sako bijantys eiti į laukus, nes banditai vagia jų derlių.
Vien šioje apskrityje per pastaruosius dvejus metus įvyko apie 100 ginkluotų išpuolių, ji yra antra pagal tokių smurto atvejų skaičių šalyje po Port o Prenso.
„Konfliktai ir badas yra glaudžiai susiję, – CNN aiškino WFP pažeidžiamumo analizės ir žemėlapių sudarymo pareigūnė Laure Boudinaud. – Iš tokioje esmės žemės ūkiu paremtoje šalyje dėl apleistų gamybos zonų gyventojai vienaip ar kitaip nukenčia. Aiškiai matomas ryšys tarp apleistų laukų ir ginkluotų grupuočių bei smurto“.
Senkančios maisto atsargos
Humanitarinė pagalba sudėtingomis sąlygomis skuba užpildyti spragas Haityje. WFP vadovas Jeanas-Martinas Baueris aiškino, kad praėjusį mėnesį jo organizacija suteikė maisto paramą maždaug pusei milijono šalies gyventojų.
„Kai kurioms programoms norėtume skirti daugiau dėmesio, tačiau apskritai mums pavyko pasiekti žmones, kuriems jų labiausiai reikia, nustatėme prioritetus ir tai mums pasiteisino,“ – džiaugėsi jis.
Tačiau WFP negalės ilgam tęsti maitinimo programų Port o Prense dėl dabartinių tiekimo grandinės problemų – pasak J. M. Bauerio, organizacijai liko tik kelios savaitės maisto atsargų mieste.
„Šiuo metu naudojamės turimomis maisto atsargomis. Šias atsargas dalijame pažeidžiamiems rajonams, o karštą maistą perkeltiesiems asmenims, – situaciją mieste komentavo WFP vadovas. – To užteks kelioms savaitėms, jei vėl neatsidarys uostas ir negausime daugiau importo atsargų visiškai nebeliks.“
Lėšų trūkumas taip pat apsunkina pastangas padėti šalies gyventojams.
Jungtinių Tautų 2024 m. humanitarinio reagavimo planui skirta tik 6.5% reikalingo finansavimo finansavimo. Anot J. M. Bauerio, dabartiniam WFP Haityje finansavimui irgi yra kur tobulėti.
„Norint tęsti savo programą ateinančius šešis mėnesius mums reikia 100 mln. dolerių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nematote didesnio pagalbos gavėjų skaičiaus – finansavimo tiesiog nėra“, – teigė jis.
„Šiuo metu žmonės daugiausia dėmesio skiria kitoms problemoms ir tai suprantama, – pridūrė J. M. Baueris. – Tačiau Haitis nebus taikus, jei pusė jo gyventojų nežinos iš kur gaus sekančią maisto porciją“.
Tekstą parengė Diana Kuklis
