Europos lyderiai netruko pasmerkti Irano išpuolio prieš Izraelį, tačiau prie raketų numušimo tiesiogiai prisidėjo tik viena narė – Prancūzija. Pasak G. Mažeikio, ES, kurioje gausu skirtingų požiūrių, būtent diplomatija tampa pagrindiniu varikliu.
„Diplomatija savo ruožtu reiškia įvairovę ir atskirtį. Pavyzdžiui, kalbant apie palestiniečius, jie ryškiai atskiriami nuo „Hamas“. Tai nėra vienas ir tas pats. Teroristinės organizacijos, jų karas atskiriamos nuo palestiniečių gyvenimo, kuris gali būti remiamas, gelbėjamos žmonių gyvybės.
Lygiai taip pat žiūrima ir į Iraną, ne tik kaip į teroristinę valstybę, bet kaip ir į jos piliečius. Iranas sudarytas iš daugelio tautų, daug skirtingų žmonių gyvena, opozicijos, kurią ES palaiko ir norėtų, kad Teherane įvyktų demokratiniai pokyčiai. Abejojama, kad ES parlamentarai ar atskiros šalys sutiktų su tuo, kad prieš Iraną būtų vykdoma grėsminga operacija“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė profesorius.
G. Mažeikio teigimu, Bendrijai formuoti bendrą poziciją nėra lengva, tačiau skirtingos jos šalys yra įgalios imtis veiksmų, nederinamų su ES.
„Reikia atminti, kad Iraną valdo grupuotė, su jų šiitais sekėjais ir fanatikais, kurių yra milijonai, kurie yra labai fanatiškai nusiteikę, kurie norėtų didesnio karo, tačiau Iranas yra ne vien ši grupuotė. Kiekvienais metais ten žūsta tūkstančiai ir daug tūkstančių opozicionierių. Režimas yra žiaurus. ES ieško kitokių būdų, kaip galima spręsti problemas, kada valstybė yra transformuojama iš vidaus, kai pati valstybė siekia kažkokių politinių rezultatų.
Vienaip ar kitaip, ES atskiros šalys, veikia nepriklausomai nuo Bendrijos. Didžioji Britanija nėra ES, o štai Prancūzija yra ir ji gali veikti nepriklausomai nuo to, ką galvoja Bendrija ir tai daug kartų yra įrodžiusi. Daugelis šalių gali daryti tą patį, nepriklausomai nuo ES. Tai daug sudėtingesnis klausimas, kai kalbame apie Bendriją, nes ji dar turi mokytis formuoti savo bendrąją politiką ir formuoti savo karines pajėgas“, – akcentavo profesorius.
Dalis narių griežtai pasisako Izraelio veiksmų Gazos ruože atžvilgiu. Turbūt aršiausia Izraelio kritikė yra Ispanija. Visgi, kyla klausimas, ar tokios Bendrijos šalys atskirs Irano ir Izraelio konfliktą nuo to, ką Izraelis daro Gazos Ruože, o gal ir čia laikysis Izraeliui nenaudingo požiūrio?
Anot pašnekovo, klausimas yra itin sudėtingas, o nesugebant tiksliai į jį įsigilinti gali kilti dar daugiau problemų.
„Jordanija palaikė Izraelį, JAV. Jordanija yra Islamo valstybė. Dar iki 1990-ųjų metų tai, ką mes vadiname palestiniečiais, buvo vadinama šio kranto Jordanijos gyventojai. Jie giliai susiję su Jordanija. Jordanija yra viena iš tų šalių, kuri norėtų spręsti palestiniečių problemą taikiomis priemonėmis. Egiptas irgi norėtų, kad būtent Jordanija spręstų šį klausimą.
Tuo metu Iranas norėtų atskirti teroristiškai nusiteikusius šiitus ir kai kuriuos sunitus nuo Jordanijos ir įtraukti į savo glėbį. Šioje vietoje matome konfliktą tarp dviejų suinteresuotų šalių. Tarp Jordanijos, kuri gina Izraelį ir yra nusiteikusi deryboms, kurios šalyje gyvena milijonai palestiniečių bei Libano, kuris yra stipriai veikiamas Irano, kur yra prokarinės, pro-iranietiškos organizacijos, kurios norėtų atakuoti Izraelį.
Izraelis šioje vietoje norėtų, kad, viena vertus, būtų nubaustas Iranas, o kita vertus paremtas ir atvertos naujos galimybės Jordanijai. JAV taip pat skatina būtent tokį išrankų požiūrį.
Tačiau mes matome, kad kai Izraelis atakuoja kažką, ne visada pavyksta atskirti pelus nuo grūdų. Labai daug žūva ir nekaltų asmenų arba tų, kurie nenori bendradarbiauti su teroristinėmis organizacijomis. Šis reikalas nėra paprastas. Bendrija irgi kartais nesugeba atskirti šių dalykų. Štai pinigai, kurie buvo skirti palestiniečiams, buvo panaudoti „Hamas“ ginkluotei. Klausimas yra sudėtingas, o kai žmonės neįsigilina į minėtą klausimą, gali privirti daug blogos košės“, – pažymėjo G. Mažeikis.
JAV turi aiškią poziciją, o kai kalbame apie ES, čia susitelkusios daug skirtingų šalių, skirtingų požiūrių. Visgi skirtumai tarp ES valstybių požiūrių kartu galėtų tapti ir priemone, ieškant sprendimų Artimuosiuose Rytuose.
„ES labiau supranta įvairovę, supranta, kad daug skirtingų žmonių interesų, demokratinių ar nedemokratinių režimų yra vienoje teritorijoje. Mums tai reiškia, kad Lietuva turi rodyti lyderystę, kai kalbame apie Baltarusiją, kad ji nebūtų suplakta tik su (Aliaksandro) Lukašenkos režimu, atmenant, kad Baltarusijoje yra daug skirtingų jėgų, stiprios demokratinės opozicijos.
Mes advokataujame įvairovę, giname demokratiją savo regione. Kaip, pavyzdžiui, Jordanija ir Izraelis norėtų apginti demokratiją savo regione, neleisti supainioti teroristų, autoritarinių režimų su tauta. Tai yra klausimas, kurį reikia gebėti atskirti. Reikia, kad finansus skiriamus Baltarusijai prižiūrėtų, tarkim, Lietuva, kuri tikėtina, kad geriau sugebėtų atskirti, kas yra kas Baltarusijos aplinkoje, bendradarbiaujant su Baltarusijos opozicija.
Tai yra tokia analogija, kai egzistuoja tiksliai orientuota parama ir pagalba, o ne grubi, kuri suskirsto viską į juodą ir baltą ir sako, kad palestiniečiai yra teroristai ir juos reikia subomborduoti, kas yra visiška nesąmonė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius G. Mažeikis. Pasak jo, politikams, kurie tiksliai nesupranta Artimųjų Rytų situacijos, geriau išlikti nuošalėje, nei savo veiksmais pakenkti šiame krašte bandančioms gimti demokratijoms.
