Portalo „The Insider“ tyrimo duomenimis, šį verslą valdo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino dukters Jekaterinos Tichonovos draugas Aleksejus Repikas.
Pabrėžiama, kad rečiausių pavadinimų vyno, kuriuo nuo karo pradžios Rusijoje daugiau nebeprekiaujama, šiuo metu galima surasti elitiniuose restoranuose, priklausančiuose A.Repikui ir jo partneriui Ivanui Sibirevui – Rusijos oligarcho Genadijaus Timčenkos įmonių aukščiausio rango vadovui.
Pats G.Timčenka yra artimas V.Putino draugas.
Vynas importuojamas prisidengiant „pavyzdžiais sertifikavimui“, taip smarkiai sumažinant muito mokesčius.
Iškilo nauja įmonė
Kitaip nei visiškas Australijos ir Jungtinių Valstijų vyno importo embargas, ES sankcija atrodė kaip simbolinis apribojimas, nes tokio prabangaus vyno dalis nesiekė 1 proc. viso tiekimo į Rusiją apimties.
Tiesiog europiečiai pabandė palikti Rusijos turtuolius be „Grand Cru de Bourgogne“ ir „Bordeaux“, nekišdami pagalių į eilinių vyno gamintojų ratus.
Tačiau faktiškai ši priemonė paskatino šešėlinio importo ir naujo tipo importuotojų atsiradimą.
2022 m. pabaigoje mažai žinoma bendrovė „Ryatiko“, priklausanti farmacijos milžinės „R-Pharm“ savininkui A.Repikui, į Rusiją atvežė vieną brangiausių pasaulyje vyną.
Beveik 200 rečiausių pavadinimų vyno (iš viso 800 butelių) atkeliavo apeinant ES sankcijas.
Dešimčių butelių vien pirkimo kaina viršijo milijoną rublių (13 tūkst. eurų) už vienetą. Ir esmė ne tik kosminės kainos, bet ir tai, kad šių rūšių vyno nėra taip paprasta gauti.
Aukščiausios kokybės vyno rinka nuo tradicinio segmento skiriasi ne tik brangumu, bet ir pasiūlos kiekiu: geriausių daryklų vyno paklausa daug kartų viršija pasiūlą.
Pavyzdžiui, 2007 metais kultinis Burgundijos „Domaine Leroy“ iš Musigny vynuogyno pagamino vos 608 butelius.
Dėl teisės gauti šio vyno varžosi labiausiai žinomi platintojai visame pasaulyje: nuo Didžiosios Britanijos ir JAV iki Japonijos ir Honkongo.
Todėl tokie vyndariai savo produkciją parduoda pagal išankstines kvotas – pašaliniam pirkėjui, norinčiam tiesiai iš gamintojo įsigyti ypatingos rūšies gėrimo, bus tiesiog atsakyta, nukreipiant jį pas platintoją.
Žinant tokią situaciją, naujojo Rusijos vyno importuotojo pristatytas 200 pavadinimų vynas atrodo visiška fantastiška.
Vienas apie alkoholio rinką rašantis „Telegram“ kanalas pirmasis atkreipė dėmesį į brangiausio pasaulyje vyno atsiradimą Rusijoje: jį nustebino kontrastas tarp senų ir naujų „Ryatiko“ importuojamų prekių.
Įmonė, anksčiau iš Japonijos gabenusi įvairius produktus – nuo marinuoto imbiero iki stimuliatorių raumenims – netikėtai deklaravo itin brangų importą iš Burgundijos.
Remiantis Federalinio alkoholio produkcijos registro duomenimis, per pusmetį buvęs sojų padažų tiekėjas į Rusiją įvežė beveik 200 geriausių vyno rūšių iš Burgundijos, Bordo (Prancūzija) ir Pjemonto (Italija).
Kainos kilo į stratosferą
„Ryatiko“ per tris dienas importavo elitinius gėrimus iš visų penkių Bordo vyno daryklų, gavusių aukščiausią statusą šios rūšies vyno klasifikacijoje 1855 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje: „Chateau Haut-Brion“, „Chateau Lafite Rothschild“, „Chateau Latour“, „Chateau Margaux“ ir „Chateau Mouton Rothschild“.
Į Rusiją vėl pateko „Domaine de la Romanee-Conti“ vynas, kurį dievino Liudviko XV mylimoji madam Pompadur.
Jei „Ryatiko“ importą vertintume pagal vidutines „WineSearcher“ pateikiamas kainas pasaulyje, vien 2022 m. lapkritį ir gruodį įmonė į Rusiją įvežė 3,902 mln. eurų vertės vyno.
Jeigu buteliai įsigyti geros būklės, o pardavėjas turėjo jų kilmės garantiją, ši kaina galėjo būti kur kas didesnė.
Kalbama tik apie pirkimo kainą, neatsižvelgiama į pristatymo kainą ir mokesčius bei akcizus.
„The Insider“ pabrėžia, kad už šiuos pinigus 300 Rusijos mokyklų būtų galima įrengti šildomus tualetus, o atsižvelgiant į tai, kad tai tik dviejų mėnesių importas, metinės sumos pakaktų visoms 2000 Rusijos mokyklų, kuriose vis dar nėra šildomų tualetų.
„Ryatiko“ į Rusiją įvežtoje kolekcijoje atsidūrė unikalus XX a. vynas.
Pavyzdžiui, legendinis vyndarys Henry Jayer kasmet pagamindavo kiek daugiau nei 1000 butelių „Richebourg“ iš to paties pavadinimo vynuogyno vyno.
1987-ieji buvo paskutiniai jo pasirodymo metai, o 2006-aisiais mirė pats H.Jayer.
Šie du įvykiai tiesiogine prasme pakylėjo gėrimo kainas į stratosferą.
1984 m. derliaus butelis „Henry Jayer Richebourg“ buvo parduotas „Christie’s“ aukcione 2020 m. už 207 tūkst. eurų.
O 2022 metais „Ryatiko“ į Rusiją atvežė dešimt butelių „Henry Jayer“, įskaitant „Richebourg“ iš tų pačių 1984 m.
„Ryatiko“ tiekiamų produktų sąraše puikavosi 1929 m. „Chateau Haut-Brion“, 1947 m. „Chateau Cheval Blanc“, 1961 m. „Chateau la Mission Haut Brion“ – šie pavadinimai ir gamybos metai audrina vaizduotę.
Sandėliai Baltijos šalyse
Tokio vyno nebūtų buvę įmanoma nusipirkti be Europos įmonių, padėjusių apeiti sankcijas, pagalbos.
„The Insider“ teigimu, didžioji dalis alkoholio importo į Rusiją keliauja per Baltijos šalis.
Rusijos muitinės taisyklės reikalauja, kad alkoholio banderolės būtų užklijuojamos prieš įvežant produkciją į Rusijos teritoriją.
Tuo tikslu dauguma Rusijos importuotojų nuomojasi sandėlius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur ant importuojamų butelių klijuojamos banderolės ir rusiškos etiketės.
Prasidėjus karui Rusijos vyriausybė pradėjo šį klijavimo eksperimentą Rusijoje, tačiau didžioji dalis alkoholio iki šiol įvežama pagal seną schemą.
Antrasis variantas – pasinaudoti Europos įmonėmis tarpininkėmis, kurios gali gauti vyną iš Europos gamintojų rinkos kainomis, o vėliau jas „koreguoti“ Rusijos pirkėjui.
Ir trečias variantas – fiktyvus pervežimas per Rusijos teritoriją į kitas Muitų sąjungos (jai priklauso dalis buvusių sovietinių respublikų) šalis.
Pavyzdžiui, dokumentuose krovinio pirkėja gali būti Kazachstano įmonė, kuriai prekės bus pristatomos per Rusiją. Tranzito per Rusijos teritoriją metu gavėjas iš Kazachstano atsisako krovinio ir nauji dokumentai išduodami jau pirkėjui Rusijoje.
Nepatogios verslui muitinės formalumų taisyklės, anot „The Insider“, pasirodė naudingos siekiant apeiti sankcijas: garbingi europiečiai gamintojai siunčia savo produkciją į Europą, o visą sankcijų apėjimo riziką prisiima įmonės tarpininkės.
Gėrė, bet nemokėjo
Paviršutiniškai su Rusijos realybe susipažinęs žmogus gali nustebti: kas ims švaistyti milijonus rublių už butelį vyno, kurį išgers per porą valandų? Tačiau Maskvos someljė atsakymas į šį klausimą yra gerai žinomas.
2017 m. leidinys „Sobesednik“ paskelbė tiekimo sutartį, kurią Kremliaus įmonė „Maisto kombinatas Nr.4“ sudarė su oligarcho Telmano Ismailovo kompanija AST.
Sutarties dėl alkoholio tiekimo Valstybės Dūmos, Federacijos Tarybos ir Apskaitos rūmų reikmėms priede buvo įrašytas 2001, 2002 ir 2005 metų vynas „Romanee-Conti“, kainuojantis atitinkamai 16 tūkst. eurų, 17,5 tūkst. eurų ir 20 tūkst. eurų už vieną butelį. Tuo metu aukščiausiai Europoje įsikūrusio restorano „Sixty“ darbuotojai pasakojo apie 2014 m. Dmitrijaus Medvedevo surengtą pokylį.
Tuomečio premjero šventės proga Maskvoje pašaliniams buvo visai uždarytas restoranas dangoraižio 62-ajame aukšte.
D.Medvedevas išrinko brangiausią vyno sąraše buvusį butelį (paaiškėjo, kad tai būtent „Romanee-Conti“) ironiškai pakomentuodamas: „Bankas VTB sumokės.“
Parengta pagal „The Insider“ inf.
