„Dešimt Krymo pavasario metų, – rašoma Krymo pusiasalyje įrengtuose reklaminiuose stenduose. – Viskas prasidėjo nuo mūsų.“
Rusijos prezidento rinkimai, kurie prasidėjo penktadienį ir truks tris dienas sutampa su 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos dešimtmečiu. Greitas pusiasalio užgrobimas tų metų kovą buvo 10 metų trukusių karinių veiksmų prieš Ukrainą pradžia, rašo leidinys „The Guardian“.
Nors tuo metu beveik nė viena kita šalis nepripažino aneksijos teisėtumo, dauguma žmonių manė, kad Rusijos valdžia Kryme greičiausiai išliks dešimtmečius. Tačiau prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, padėtis tapo vis labiau nenuspėjama.
Ukrainos kontrpuolimo nesėkmė sunaikino viltis, kad Kijevas artimiausiu metu galėtų kariniu būdu atsiimti Krymą. Trumpas optimizmo laikotarpis 2022 m. pabaigoje, kai aukščiausi Ukrainos pareigūnai Krymo grąžinimą apibūdino neišvengiamu, jau seniai išsisklaidė. Tačiau dvejus metus trukęs karas atskleidė, kad Rusijos dominavimas pusiasalyje visgi yra pažeidžiamas.
Ukrainoje įsikūręs Juodosios jūros strateginių tyrimų institutas nustatė, kad 2023 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, dažnai pasitelkdamos bepiločius orlaivius, surengė 184 smūgius prieš taikinius Kryme.
„Visa tai yra parengiamieji veiksmai prieš rimtą operaciją Kryme“, – anksčiau šią savaitę rėžė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Antirusiško“ elgesio botas
Susidarius netvirtai saugumo padėčiai, nuo 2014 m. negailestingai vykdomas Rusijos susidorojimas su pasipriešinimu Kryme pasiekė naują lygį. Rusija ir toliau persekioja Krymo totorių mažumas ir proukrainietiškai nusiteikusius aktyvistus, praneša „The Guardian“.
Tačiau, dabar Rusijos policija ir FSB saugumo tarnyba sulaiko ir vietos gyventojus, kurie savo socialinės žiniasklaidos profiliuose skelbia dainas ukrainiečių kalba arba viešai reiškia proukrainietiškas pažiūras.
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Krymas yra antras Rusijos regionas pagal teismo bylų, iškeltų piliečiams už „Rusijos kariuomenės diskreditavimą“ (šis plačiai interpretuojamas kaltinimas gali apimti ir proukrainietiško turinio skelbimą), skaičių.
„Žmonės, kurie skanduoja šūkius, dainuoja dainas ar nacionalistinius himnus bus baudžiami pagal baudžiamąjį kodeksą, – 2022 m. pareiškė Maskvos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas. – Žmonės, kurie taip elgiasi yra išdavikai. Jei nemylite mūsų šalies, tada palikite ją ir eikite į tą vietą, kurią mylite.“
Nuo to laiko proukrainietiškų elementų medžioklė tik sustiprėjo, rašo „The Guardian“.
Vienas iš Kremliaus įrankių, padedančių jam vykdyti represijas yra „Telegram“ kanalas „Crimean SMERSH“, pavadintas Antrojo pasaulinio karo kontržvalgybos institucijos vardu. Jos pavadinimas kilo iš rusiškos frazės „Mirtis šnipams“.
„Crimean SMERSH“ suteikia žmonėms galimybę apskųsti ir pasmerkti savo draugus bei kaimynus už „antirusišką“ elgesį. Vartotojai gali siųsti žinutes saugiam „Telegram“ botui ir pranešti apie incidentus, kurie, jų nuomone, pažeidžia Rusijos įstatymus. Tuomet kanalas skelbia policijos reidų į žmonių namus vaizdo įrašus ir dažnai prideda proukrainietišku elgesiu kaltinamų asmenų „prisipažinimus“ ir „atsiprašymus“. Reidų metu dažniausiai dalyvauja karine ekipuote apsirengę pareigūnai, o patys reidai primena karinę operaciją.
Antradienį šis kanalas paskelbė moters, kuri socialiniuose tinkluose anoniminiu vardu paskelbė Ukrainos pasipriešinimo dainą, atsiprašymą.
„Jei kas nors mano, kad gali internete skųstis kitu vardu ir nieko neatsitiks, štai įrodymas, kad jie klysta“ , – rašoma pranešime po vaizdo įrašu.
Pranešime taip pat paminėta, kad moteris buvo sulaikyta ir dabar jai bus iškelta byla teisme.
„Nuoširdžiai atsiprašau ir palaikau specialiąją karinę operaciją“, – teigė ji vaizdo įraše, pavartodama terminą, kuriuo Kremlius vadina savo invaziją į Ukrainą.
Atsižvelgiant į tai, kad kanalas šiuos „prisipažinimus“ skelbia kartu su žiaurių policijos reidų filmuota medžiaga, atrodo, kad siekiama ne tiek įtikinti žmones, jog atsiprašymai yra tikri, kiek įbauginti žmones ir priversti juos tylėti.
Kijeve įsikūrusio nesmurtinio judėjimo „Geltonasis kaspinas“ atstovas Jaroslavas Boško pasakojo, kad dabar Kryme veikti labai pavojinga, o net ir nedideli veiksmai, kaip ukrainietiškų grafičių piešimas ar geltonų kaspinų rišimas viešosiose erdvėse padeda pagerinti kitų proukrainietiškai nusiteikusių piliečių nuotaiką.
„Net jei kas nors iš Krymo tyli ir nekalba šia tema, eidamas per miestą ir matydamas šiuos simbolius jis supras, kad kova už ukrainietišką Krymą tęsiasi“, – „The Guardian“ aiškino K. Boško.
Neseniai grupė paskelbė nuotraukų kuriose matyti, kaip padegama Rusijos rinkimų medžiaga.
Vertinti kokio lygio palaikymą Rusijos valdžia iš tikrųjų turi Kryme yra sunku, atsižvelgiant į tai, kad Kryme yra slopinamas bet koks pasipriešinimas, o per pastarąjį dešimtmetį emigravusius proukrainietiškai nusiteikusius Krymo gyventojus pakeitė rusai. Padėtį sunkina ir tai, kad šiame pusiasalyje nėra jokių nepriklausomų apklausų duomenų.
„Noriu, kad visa tai baigtųsi“
Telefoniniai pokalbiai su šiuo metu pusiasalyje gyvenančiais žmonėmis parodė, kad nors Kryme yra daug ištikimų Rusijos gerbėjų ir daug tylių Ukrainos rėmėjų, taip pat yra nemaža grupė žmonių, kurie stengėsi atsiriboti nuo šių klausimų ir tiesiog gyventi savo gyvenimą. Tačiau net ir juos paveikė karas, nes vyrai mobilizuojami į Rusijos kariuomenę, o žmones naktimis žadina bepiločių lėktuvų atakos.
Nedideliam viešbučiui Kryme vadovaujanti Natalija pasakojo, kad po Krymo aneksijos jos verslas suklestėjo – iš Rusijos atvyko tūkstančiai naujų poilsiautojų, tačiau koronavirusas, o vėliau ir karas daugelį jų atbaidė.
„Aš jų nekaltinu. Visi klipai su bėgančiais žmonėmis nepadėjo. Manau, kad dabar žmonės nerimauja dėl buvimo taip arti vandens. Praėjusi vasara buvo pati blogiausia, kokią kada nors turėjome, galvojau uždaryti viešbutį“, – naujienų portalui „The Guardian“ aiškino ji.
Natalija nebalsavo fiktyviame Rusijos suorganizuotame referendume, tačiau pusiasalio užėmimui ji neprieštaravo.
„Man nerūpi politika, noriu tik ramaus dangaus virš galvos, kurį turėjome aštuonerius metus. Dabar tiesiog noriu, kad visa tai baigtųsi“, – sakė ji.
Aleksandras, kuris gimė ir visą gyvenimą gyveno Kryme pasakojo, kad 2014 m. norėjo prisijungti prie Rusijos, nors kai kurie jo šeimos nariai tam nepritarė.
„Turėjau šeimos narių, kurie išvyko. Dabar jie gyvena Kijeve ir mes vis dar palaikome ryšį. Turiu ir kitų draugų, kurie taip pat išvyko, ir mes palaikome ryšį. Aš suprantu jų pasirinkimą, o jie supranta mano“, – aiškino jis.
Aleksandras sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį jo gimtojo miesto infrastruktūra labai pagerėjo, be to, jis mano, kad būdamas Rusijos dalimi turi geresnes galimybes įsidarbinti. Tačiau, kaip ir daugeliui Krymo gyventojų, turinčių giminaičių ir draugų žemyninėje Ukrainoje, jų pasakojimai apie invaziją iš pirmų lūpų paveikė jo požiūrį į karą.
„Žinoma, jausmas kitoks, kai pažįsti ten esančius žmones – skambini draugams, o jie slepiasi bombų slėptuvėse, tai labai nemalonu“, – kalbėjo jis.
Vyras žino, kad su nepažįstamais žmonėmis reikia vengti karo temos.
„Yra žmonių, kurie yra agresyvus, kuomet kalba apie karą. Tiesiog reikia būti atsargiam, su kuo kalbiesi“, – pridūrė Aleksandras.
Krymo žmogaus teisių grupės pirmininkė Olha Skrypnyk pasakojo, kad pirmosios didelės Rusijos dronų atakos prieš Kijevą 2022 m. spalį pabudino gyventojus, kurie tikėjo, kad Rusija nepuola civilinės infrastruktūros Ukrainoje.
O. Skrypnyk teigė tai žinanti iš savo patirties, nes šie vaizdai pakeitė jos pačios močiutės nuomonę.
„Siunčiau jai informaciją iš Bučos, gautą iš savo tyrimų, kartu su kitomis nuorodomis, o ji nenorėjo tuo tikėti. Tada ji pamatė šią filmuotą medžiagą, ir po to nustojo tvirtinti, kad mes patys save apšaudome“, – aiškino ji.
Dauguma Vakarų politikų sako, kad šį savaitgalį vyksiantys rinkimai bus suklastoti, o balsavimas Kryme ir kitose okupuotose Ukrainos dalyse bus neteisėtas dviguba prasme. Tačiau daugelis taip pat mano, kad yra sunku įsivaizduoti tai, kad Ukraina perims Krymą dėl ten įvykusios rusifikacijos.
O. Skrypnyk yra nusivylusi, kad Vakarų sostinėse jai dažnai sakoma, jog Ukraina turi susitaikyti su tuo, kad Krymas jau tapo Rusijos dalimi.
„Manau, kad svarbu parodyti ukrainietiškai mąstantiems žmonėms Kryme, kad mes neatsisakėme jų laisvės“, – rėžė ji.
Paruošta pagal „The Guardian“ inf.
