Už to stovi 56 metų Maheras al-Assadas – 58 metų Sirijos prezidento Basharo al-Assado brolis, vadovaujantis nusikalstamai grupuotei, kuri gamina ir parduoda uždraustą preparatą kaptagoną.
Sirija tiekia 80 proc. viso pasaulyje pagaminamo šio narkotiko eksportuodama jį gyvose avyse ir arbatos lapeliuose.
Tai B.al-Assado režimui atneša triskart daugiau pinigų, negu uždirba visi kartu paėmus Meksikos narkotikų karteliai.
Pajamos iš kaptagono padeda Sirijos diktatoriui pirkti pareigūnų ir generolų lojalumą, taip pat skiriamos ginkluotei įsigyti.
Įpėdinį teko pakeisti
Ankstų 1994-ųjų sausio 21-osios rytą jaunas Sirijos armijos pulkininkas Basselis al-Assadas sėdo į savo sportinį automobilį „Mercedes“ ir pasuko į Damasko tarptautinį oro uostą.
Tuomečio Sirijos prezidento Hafezo al-Assado vyriausiasis sūnus ir oficialus įpėdinis – visi šalyje žinojo, kad jis perims valstybės vairą po tėvo – privačiu lėktuvu turėjo skristi į Vokietiją, kur ketino praleisti atostogas slidinėdamas Alpėse.
Basselis šiek tiek užtruko kraudamasis daiktus, ir nors lėktuvas be jo nebūtų išskridęs, skubėjo atvažiuoti laiku iki numatyto išvykimo. Policijos patruliai, kurie gerai žinojo jaunojo karininko „Mercedes“, nerizikavo stabdyti būsimojo prezidento automobilio, todėl Basselis lėkė rūke skendinčiais žiemos keliais gerokai didesniu greičiu, nei leidžia taisyklės.
Šalia jo keleivio sėdynėje buvo įsitaisęs pusbrolis Hafezas Makhloufas.
Šis, įsėdęs į automobilį, prisisegė saugos diržą, Basselis – ne.
Greitkelyje, vedančiame į oro uostą, jaunasis al-Assadas įsibėgėjo iki 240 km per val. ir staiga prarado automobilio kontrolę.
„Mercedes“ pradėjo slysti ir visu greičiu rėžėsi į betoninį skiriamąjį barjerą. Basselis mirė iškart, sunkiai sužalotas jo pusbrolis atsidūrė ligoninėje.
Kartu su Basseliu buvo palaidoti dinastiniai al-Assadų šeimos planai – perniek nuėjo visos propagandininkų, ilgus metus pratinusių sirus, kad šaunusis pulkininkas su galantiška barzdele bus jų kitas prezidentas iki gyvos galvos, pastangos.
Netekęs mylimo sūnaus ir įpėdinio H.al-Assadas turėjo apsispręsti dėl naujo valdžios perėmėjo.
Jis neturėjo didelio pasirinkimo: į prezidento kėdę galėjo sėsti arba vidurinis sūnus Basharas, arba jaunesnis Maheras. Iš jųdviejų Maheras atrodė tinkamesnis H.al-Assado įpėdinis.
Kaip ir tėvas bei žuvęs brolis, jis pasirinko karjerą armijoje, buvo gerai žinomas kariškiams ir gyveno Sirijoje.
O Basharas prieš daugelį metų persikėlė į Londoną, kur vertėsi privačia akių gydytojo praktika, maksimaliai nutolusia nuo karinių reikalų, kuriuos taip mėgo jo šeimos vyrai.
Ir vis dėlto tėvas įpėdiniu pasirinko būtent Basharą. Jis grįžo iš Londono, buvo išsiųstas mokytis į Homso karo akademiją, o propaganda pradėjo formuoti senstančio prezidento vidurinį sūnų kaip būsimą tautos viltį.
Sirijoje iki šiol sklando sąmokslo teorija, pagal kurią visa Basharo atėjimo į valdžią istorija – Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų darbas.
Teigiama, kad būtent britai surežisavo avariją, per kurią žuvo Basselis, o paskui iš visų jėgų metėsi diskredituoti Maherą, kad į valdžią Sirijoje užkoptų jiems gerai pažįstamas ir galbūt net Londone užverbuotas akių gydytojas, iš pažiūros visai nekaringas.
Kad ir kaip būtų, 2000 m. mirus H.al-Assadui jo postą perėmė vidurinis sūnus, bet be jaunesniojo brolio pagalbos Basharui būtų kur kas sunkiau išlaikyti valdžią šalyje, kurią drasko pilietinis karas ir smaugia tarptautinės sankcijos.
Juk būtent Maheras ne tik vadovauja galingiausiai Sirijos armijoje 4-ajai šarvuotajai divizijai, bet ir atlieka pagrindinį vaidmenį kriminalinėse schemose, kurios brolio režimui užtikrina taip reikalingos valiutos.
Kaip dažnai būna Viduriniuose Rytuose, M.al-Assadas tuo pat metu yra ir generolas, ir gangsteris.
Jis vadovauja nusikalstamai struktūrai, kuri gamina ir prekiauja uždraustu preparatu kaptagonu.
Džihado narkotikas
Kaptagonas atsirado 7-ajame dešimtmetyje kaip visiškai legalus vaistas nuo narkolepsijos ir dėmesio sutrikimo sindromo. Tai mažos tabletės, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra fenetilinas, giminingas amfetaminui.
Turint gydytojo receptą jų buvo galima lengvai įsigyti Europos vaistinėse, kol 1986 m. Pasaulio sveikatos organizacija šį vaistą įtraukė į draudžiamųjų sąrašą.
Oficialiai preparato pardavimas ir gamyba buvo nutraukti, tačiau iki to laiko kaptagonas jau spėjo išpopuliarėti Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje, kur jį rekreaciniais tikslais vartojo jaunimas.
Tad nelegalūs prekeiviai greitai sukūrė schemą: kaptagonas buvo slapta gaminamas Bulgarijoje, o paskui per Balkanų šalis gabenamas į Vidurinius Rytus galutiniam vartotojui.
Netrukus atsirado dar vienas šio preparato pritaikymo būdas. Kaptagoną pradėjo vartoti kovotojai iš įvairių sukarintų grupuočių, kurių regione gausiai atsirado praėjusio ir šio amžių sandūroje. Pigios tabletės (jų mažmeninė kaina vidutiniškai siekia 3 eurus už vienetą, nors kokybiškas išgrynintas vaistas iš Saudo Arabijos ar Jungtinių Arabų Emyratų prekeivių gali kainuoti ir 25 eurus) kelioms valandoms panaikina nuovargio ir baimės jausmą, padeda sutelkti dėmesį ir išjungia emocijas, kurios taip trukdo mūšyje.
Visa tai daro kaptagoną tokį patrauklų kovotojams, kad šis preparatas netgi gavo neoficialų pavadinimą – džihado narkotikas.
Kaptagoną vartoja „Hamas“ ir „Islamo valstybės“ smogikai, jo turi „Hezbollah“ ir „al-Qaeda“ nariai. Šį preparatą namų sąlygomis savo reikmėms gamina ir prieš Damasko režimą kovojantys Sirijos sukilėliai. Kaptagonas taip pat dalijamas B.al-Assadui ištikimos Sirijos armijos kariams.
Uždirbami milijardai
Narkotikas gaminamas ne tik slaptose laboratorijose, bet ir tikrose farmacijos įmonėse, ir tokiais kiekiais, kad jie gerokai viršija kariuomenės poreikius.
Šis perteklius – šimtai milijonų tablečių – eksportuojamas, nelegaliai gabenamas vartotojams Persijos įlankos ir Afrikos šalyse. Ten kaptagonas labai populiarus.
Didžiosios Britanijos pareigūnai Sirijos vyriausybės narkotikų imperijos vertę vertina 55 mlrd. eurų ir vadina ją vienu vertingiausių B.al-Assado šeimos ir jo artimiausios aplinkos turtų.
B.al-Assado režimo priklausomybė nuo šešėlinės imperijos pajamų tokia didelė, kad buvęs JAV specialusis pasiuntinys Damaske Joelis Rayburnas pavadino Siriją narkotikų supervalstybe.
Kontrabandinio tiekimo kelias ilgai ėjo per kaimyninį Libaną. Tai lėmė nesibaigianti politinė krizė Libane, kuria sumaniai pasinaudoja B.al-Assado sąjungininkė grupuotė „Hezbollah“. Ji Libane yra legali politinė organizacija, atstovaujama parlamente ir vyriausybėje, tad „Hezbollah“ nekilo problemų organizuoti nelegalų kaptagono siuntimą iš Libano uostų.
Neatmestina, kad „Hezbollah“ ir pati gamino šį preparatą Libane, kad toliau jį gabentų į Persijos įlankos šalis.
Šios kontrabandinės siuntos tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Saudo Arabija 2021 m. visiškai uždraudė libanietiškų prekių importą ir privertė Libano valdžios institucijas imtis stabdyti narkotikų srautą baiminantis, kad prie Saudo Arabijos gali prisijungti ir kitos valstybės.
Plečia platinimo tinklą
Ieškoti kontrabandos nelengva, ypač dėl to, kad sirai pasirodė esantys labai išradingi gabendami kaptagoną. Preparatas slepiamas konservuotose daržovėse, arbatos lapuose ir net gyvų avių viduriuose. Šiomis gudrybėmis Sirijos gangsteriams pavyksta užmaskuoti ir nuo kovotojų su narkotikais nuslėpti didžiąją dalį savo prekių.
Teigiama, kad 2022 m. devyni dešimtadaliai visų iš Sirijos eksportuotų tablečių pasiekdavo galutinį vartotoją. Taip yra nepaisant to, kad sulaikytos tabletės skaičiuojamos dešimtimis milijonų. Pavyzdžiui, vos vienoje 2020 m. Italijoje perimtoje kaptagono siuntoje buvo 84 mln. tablečių.
Kai kuriais skaičiavimais, šis verslas Sirijai duoda daugiau pajamų nei visas legalus eksportas, o režimas nuolat stengiasi didinti savo pelną.
Pagrindinė priemonė – pardavimo rinkų plėtra. Šiuo tikslu su Damasku arba „Hezbollah“ susiję nusikalstamo pasaulio atstovai kuria kaptagono platinimo tinklus šalyse, kuriose šis narkotikas anksčiau nebuvo populiarus, pirmiausia Jordanijoje.
Ši valstybė šiaurėje ribojasi su Sirija, o pietuose ir rytuose – su Saudo Arabija, todėl kontrabandininkams ji jau dabar yra itin patraukli kaip tranzito teritorija. Be to, ir Jordanijoje kaptagono vartojimas didėja. Oficialiais duomenimis, su narkotikais – daugiausia kaptagonu – susijusių nusikaltimų skaičius Jordanijoje išaugo nuo 2 tūkst. 2005 m. iki daugiau kaip 20 tūkst. 2020 m.
JAV administracija Sirijos kaptagono eksportą laiko vienu pagrindinių karo finansavimo instrumentų ir netgi skelbia išsamias instrukcijas, kaip kovoti su šiuo nelegaliu verslu.
Veikia elitinis dalinys
B.al-Assadas ir jo aplinka neigia bet kokį dalyvavimą neteisėtoje prekyboje uždraustais preparatais, o režimo kontroliuojama žiniasklaida nuolat praneša apie vis naujas jėgos struktūrų pergales prieš narkotikų prekeivius.
Bet už Sirijos ribų šiais pareiškimais neskubama tikėti. JAV Iždo departamentas reguliariai atnaujina sankcijų sąrašus, kuriuose nurodomi asmenys, susiję su kaptagono kontrabanda.
Šiuose sąrašuose yra asmenų iš aukščiausių Sirijos valdžios ešelonų, įskaitant al-Assadų šeimos narius.
Nusikaltimuose, kurių padarymu įtariami šie žmonės, dažnai minimas dalyvavimas M.al-Assado – kariškio, taip ir netapusio Sirijos prezidentu ir pasmerkto visą gyvenimą praleisti brolio šešėlyje, juodo verslo schemose.
Pats Maheras sankcionuotas nuo pat 2011 m. balandžio, pirmųjų karo Sirijoje savaičių. Tuo metu jis vadovavo Respublikos gvardijai. Faktiškai tai Sirijos prezidento asmeninė apsauga, tik su šarvuočiais, artilerija ir dešimtimis tūkstančių kariškių.
Būtent Respublikos gvardija pasižymėjo žiauriai susidorodama su opozicija, o M.al-Assadas, kaip vadas, yra tiesiogiai atsakingas už šias žudynes. Jo daliniai saugojo Damaską karščiausiomis karo dienomis, kai sukilėliai buvo užėmę artimiausius Sirijos sostinės priemiesčius.
O vyriausybės pajėgoms nustūmus priešą Maheras sulaukė naujo paskyrimo: nuo 2018 m. pavasario vadovauja 4-ajai šarvuotajai divizijai.
Tai elitinis Sirijos kariuomenės dalinys, sukomplektuotas iš geriausiai apmokytų karininkų ir aprūpintas moderniausiais Damasko režimui prieinamais ginklais. Kartu tai nusikalstama grupuotė, užsiimanti plėšikavimu, vagystėmis ir narkotikų kontrabanda.
„4-oji šarvuotoji divizija pajamų, be kita ko, gauna iš prekybos kaptagonu, kuri tapo režimo valdomu verslo modeliu. Ji turtina mažą asmenų ratą, priklausantį šiam režimui, ir yra kritiškai svarbi jo egzistavimui“, – rašoma ES dokumente, kuris reglamentuoja sankcijas maždaug 400 asmenų ir organizacijų, artimų B.al-Assado režimui. Atskiru punktu šiame dokumente išskirta 4-oji šarvuotoji divizija.
Neatrodo, kad Maheras būtų susikirtęs su broliu dėl įpėdinystės aukščiausiame šalies poste. Jis nepyksta ant Basharo, nugalėjusio kovoje dėl prezidento kėdės, ir visokeriopai jam padeda.
Mahero kontroliuojama divizija, glaudžiai bendradarbiaudama su „Hezbollah“, kontroliuoja didžiąją dalį visos Sirijos kaptagono gamybos ir kontrabandos.
Pernai BBC paskelbtame tyrime teigiama, kad į prekybą kaptagonu įsitraukę ir eiliniai, ir karininkai iš M.al-Assado vadovaujamos divizijos. Pirmi dažniausiai veikia kaip gatvės prekeiviai, parduodantys tabletes mažmenininkams, o antri atsakingi už daug didesnes operacijas. Prezidento brolio tarnybos draugus uždrausta tikrinti daugybėje kontrolės punktų, kuriais nuo karo pradžios nusėti keliai Sirijoje.
Tai leidžia jiems, neatkreipiant nereikalingo dėmesio, savo automobiliais gabenti ginklus, tablečių siuntas ir kontrabandininkus, kurie turi išvežti kaptagoną į užsienį, pirmiausia į Jordaniją.
Pristatymas su mūšiais
Pastaraisiais metais Jordanijos valdžios institucijos derėjosi su Sirijos kolegomis dėl bendros kovos su narkotikų prekeiviais.
Mažai tikėtina, jog jordaniečiai nežinojo, kad šį verslą kontroliuoja tie, kurie sėdėjo priešais juos prie derybų stalo ir uoliai apsimetinėjo, jog aistringai siekia nutraukti neteisėtą kaptagono tiekimą. Tikriausiai jie žinojo, bet vis tiek bandė derėtis. O kai nepavyko susitarti, pasiuntė papildomus Jordanijos kariuomenės dalinius saugoti viso 375 km ilgio pasienio su Sirija.
Tai gerokai apsunkino kontrabandininkų užduotį ir privertė juos imtis naujos taktikos.
Anksčiau kaptagono gabentojai sieną bandydavo kirsti tyliai ir slapta, o kilus pirmam rimtesniam pavojui pasitraukdavo atgal į Sirijos teritoriją. Dabar kontrabandininkai pasiruošę prasiveržti į Jordaniją mūšiu.
Pirmas toks susidūrimas įvyko praėjusių metų gruodžio 12 d. Per jį žuvo vienas Jordanijos pasienietis, kitas buvo sužeistas.
Mažiau negu po savaitės, gruodžio 18 d., Sirijos kontrabandininkai dar kartą bandė patekti į kaimyninę valstybę su ginklais rankose. Jie buvo priversti pasitraukti tik po 14 valandų trukusio įnirtingo Jordanijos kariškių pasipriešinimo.
Mūšiui pasibaigus jordaniečiai rado nusikaltėlių numestus ginklus, tarp kurių – snaiperių šautuvai ir granatsvaidžiai. Pranešta, kad sirai buvo apsvaigę nuo savo gabenamos prekės, tad taip ilgai sugebėjo priešintis profesionalios kariuomenės daliniams.
Jordanija ketina toliau stiprinti sienos su Sirija apsaugą – apie tai per neseniai vykusį pasienio karinių dalinių patikrinimą pranešė valstybės galva karalius Abdullah II. Tikriausiai ateityje al-Assadų šeimai bus dar sunkiau pristatyti užsakovams kaptagoną.
Bet tai nereiškia, kad režimas nutrauks nelegalų verslą: vargu ar atsisakys milijardų, kurie padeda šiems žmonėms išlaikyti valdžią Sirijoje.
Parengta pagal „The Insider“ inf.
