Glaudus Ukrainos ir JAV bendradarbiavimas žvalgybos srityje vyksta jau daugiau kaip 10 metų. Nepaisant to, kad Ukrainos specialiosios tarnybos ilgą laiką buvo laikomos visiškai susikompromitavusiomis Rusijos atžvilgiu, per šį laikotarpį Ukraina tapo viena svarbiausių JAV partnerių gaunant duomenis apie Rusiją.
Dar prieš Rusijos invaziją Ukrainos specialiosios tarnybos įrodė save perimdamos pokalbius, kurie padėjo įrodyti Rusijos dalyvavimą numušant Malaizijos „Boeing“ skrydžio MH-17 lėktuvą virš okupuotos Donbaso dalies. Be to, Ukrainos specialiosios tarnybos padėjo amerikiečių specialiosioms tarnyboms persekioti Rusijos agentus, kurie kišosi į 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
Tais pačiais metais CŽA pradėjo rengti elitinį Ukrainos specialiųjų pajėgų padalinį, vadinamą 2245-uoju padaliniu, kuriam tuomet priklausė dabartinis Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) vadovas Kyrylo Budanovas. Šis padalinys užgrobė Rusijos bepiločius orlaivius ir ryšių įrangą, kad CŽA technikai galėtų nulaužti Maskvos šifravimo sistemas.
CŽA taip pat padėjo apmokyti naują ukrainiečių šnipų kartą, kuri veikė Rusijoje, visoje Europoje, Kuboje ir kitose vietose, kur rusai turi daug atstovų.
CŽA ryšiai su Ukrainos žvalgyba buvo tokie glaudūs, kad amerikiečių žvalgybos pareigūnai liko nuošalioje vietoje Vakarų Ukrainoje, kai likusi JAV vyriausybė buvo evakuota likus kelioms savaitėms iki plataus masto Rusijos invazijos, pažymi „The New York Times“. Jie teikė Ukrainai itin svarbią žvalgybinę informaciją, įskaitant informaciją apie tai, kur Rusija planuoja smogti ir kokias ginklų sistemas okupantai naudos.
„Be jų nebūtume galėję pasipriešinti rusams ar jų nugalėti“, – sakė Ivanas Bakanovas, kuris tuo metu vadovavo SBU.
Laikraštis pabrėžė, kad CŽA bendradarbiavimo su Ukrainos žvalgybos tarnybomis detalės atskleidžiamos pirmą kartą, o ankstesnį dešimtmetį jos buvo laikomos paslaptyje.
Publikacijoje remiamasi daugiau kaip 200 interviu su dabartiniais ir buvusiais pareigūnais Ukrainoje, Jungtinėse Valstijose ir Europoje, iš kurių daugelis kalbėjo anonimiškai. Pasak jų, Ukrainos specialiųjų tarnybų partnerystei su CŽA grėsmę kėlė abipusis nepasitikėjimas, tačiau ilgainiui ji palaipsniui plėtėsi. Straipsnyje pažymima, kad Ukraina tapo žvalgybos duomenų rinkimo centru, o Ukrainos žvalgybos pareigūnai perimdavo daugiau Rusijos pranešimų, nei galėjo apdoroti CŽA centras Kijeve.
Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) vadovas Valerijus Kondratiukas 2015 m. pradėjo perduoti CŽA daug slaptų dokumentų, siekdamas „sukurti pasitikėjimo sąlygas“. Iki 2016 m. partnerystė taip pagilėjo, kad net po to, kai Ukraina įvykdė kelias „mirtinas operacijas“, kurios pažeidė sąlygas, su kuriomis, Baltųjų rūmų nuomone, ukrainiečiai sutiko, Vašingtonas nenutraukė paramos Ukrainos specialiosioms tarnyboms.
„The New York Times“ pažymi, kad šie žvalgybos tinklai dabar yra itin svarbūs, nes Rusija žengia į priekį, o Ukraina tampa vis labiau priklausoma nuo sabotažo ir tolimojo nuotolio raketų smūgių, kuriems reikia šnipų toli už fronto linijos. Leidinyje taip pat rašoma, kad bendradarbiavimo mastas gali sumažėti, jei JAV Kongresas nepritars karinei pagalbai Ukrainai.
Teigiama, kad tuometinis Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Valentynas Nalyvaičenka ir V.Kondratiukas, kuris tuo metu vadovavo kontržvalgybai, sukūrė naują sukarintą padalinį duomenims už priešo linijos rinkti – Penktąją valdybą. Į ją įėjo pareigūnai, gimę po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo ir, kaip pabrėžė V.Kondratiukas, „neturėję jokių ryšių su Rusija“. Būtent Penktajai valdybai per kelias valandas po MH-17 katastrofos pavyko surinkti pasiklausymo ir kitos žvalgybinės informacijos, kuri įrodė Rusijos kontroliuojamų kovotojų dalyvavimą Donbase.
Šis rezultatas taip sužavėjo CŽA, kad ji prisiėmė pirmąjį didelį įsipareigojimą – suteikė saugų ryšį ir specializuotus mokymus Penktosios valdybos ir dar dviejų elitinių padalinių nariams.
Vėliau, kai V.Kondratiukas vadovavo GUR, jis buvo glaudesnio šio departamento ir CŽA bendradarbiavimo iniciatorius. Laikraštis pažymi, kad CŽA ypač sunkiau sekėsi verbuoti šnipus Rusijoje nei GUR.
2016 m. V.Kondratiukui pavyko išsiderėti, kad CŽA padėtų modernizuoti GUR ir pagerintų jos gebėjimą perimti Rusijos karinius ryšius mainais į visą neapdorotą žvalgybinę informaciją.
Leidinyje pažymima, kad CŽA prireikė tik šešių mėnesių, kad užmegztų glaudžią partnerystę su Ukraina, o kitais atvejais tai dažnai užtrunka ne vienerius metus.
„The New York Times“ taip pat rašo, kad Donaldo Trumpo, kuris gyrė Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną ir reiškė abejones dėl Amerikos specialiųjų tarnybų išvadų apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, prezidentavimo laikotarpiu CŽA partnerystė su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis tik sustiprėjo. Be to, ji buvo tokia sėkminga, kad CŽA norėjo ją pakartoti ir su kitomis Europos specialiosiomis tarnybomis, kurios bendradarbiauja kovodamos su Rusija. Dėl to buvo sukurta CŽA, GUR, Didžiosios Britanijos Mi6, Nyderlandų žvalgybos ir kitų tarnybų koalicija, kuri susitarė pradėti telkti daugiau savo žvalgybos duomenų apie Rusiją.
Slaptos bazės
Dar prieš prasidedant plataus masto karui, CŽA sukūrė 12 slaptų bazių Ukrainoje palei sieną su Rusija. „The New York Times“ aprašo vieną iš jų, pastatytą po žeme sunaikintos vadavietės vietoje. Bazę beveik visiškai finansuoja ir iš dalies įrengia CŽA, ji visų pirma naudojama bepiločių orlaivių, kuriuos Ukraina paleidžia virš Rusijos teritorijoje esančių objektų, keliui sekti.
Leidinys, remdamasis aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnu Serhijumi Dvoreckijumi, rašo, kad ji buvo statoma slapta – darbai vyko tik naktimis ir tada, kai virš bazės nebuvo Rusijos palydovų, o darbininkai stovėjo atokiau nuo statybvietės.
S.Dvoreckijus žurnalistams rodė ryšių įrangą ir didelius kompiuterių serverius, kai kuriuos iš jų finansavo CŽA.
„Tai daiktas, kuris įsilaužia į palydovus ir iššifruoja slaptus pokalbius“, – per žurnalistui sakė generolas S.Dvoreckijus ir pridūrė, kad jie taip pat įsilaužė į Kinijos ir Baltarusijos šnipinėjimo palydovus.
Leidinyje taip pat buvo parodyti Rusijos žvalgybinių palydovų, judančių virš centrinės Ukrainos, maršrutai ir tai, kaip Rusijos žvalgybiniai palydovai skraido virš strateginių karinių objektų – įskaitant branduolinio ginklo objektą – rytinėje ir centrinėje JAV dalyje.
Laikraštis rašo, kad CŽA organizavo „Auksinės žuvelės“ mokymo programą Ukrainos žvalgybos pareigūnams dviejuose Europos miestuose. Vėliau šie pareigūnai pradėjo dirbti 12-oje naujai pastatytų priešakinių operacijų bazių palei Rusijos sieną. V.Kondratiukas sakė, kad iš kiekvienos bazės ukrainiečių karininkai vadovavo agentų tinklams, kurie rinko žvalgybinę informaciją Rusijos viduje.
Prasidėjus visavertei invazijai, CŽA ir GUR pastatė dar dvi slaptas bazes Rusijos ryšiams perimti, o kartu su 12 priešakinių operatyvinių bazių, kurios, pasak generolo V.Kondratiuko, tebeveikia, GUR dabar renka ir rengia daugiau žvalgybinės informacijos nei bet kada anksčiau ir nemaža jų dalimi dalijasi su CŽA.
Speciali operacija Kryme ir K. Budanovo iškilimas
2016 m. CŽA apmokytas specialiųjų pajėgų padalinys 2245, kuriame buvo ir dabartinis GUR vadovas K.Budanovas, išsilaipino okupuotame Kryme, kad padėtų sprogmenis aerodrome, kuriame Rusija mėtė atakos sraigtasparnius.
K.Budanovas, kuris tuo metu turėjo pulkininko leitenanto laipsnį, persirengęs rusiška uniforma, kartu su specialiosiomis pajėgomis į Krymą atvyko naktį pripučiamomis valtimis. Tačiau šios grupės jau laukė elitinės Rusijos specialiosios pajėgos. Ukrainiečiai nukovė kelis rusų komandosus, įskaitant generolo sūnų, po to pasitraukė į krantą, grįžo į jūrą ir kelias valandas plaukė į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
„The New York Times“ šią operaciją pavadino „katastrofa“ ir pabrėžė, kad tuemetinio JAV prezidento Baracko Obamos Baltieji rūmai buvo „įsiutę“, o V.Kondratiukas buvo priverstas atsistatydinti.
Tačiau Ukrainos žvalgybos bendradarbiavimo su CŽA programa nebuvo apribota, nors to norėjo kai kurie B.Obamos patarėjai.
Eliminuoti teroristai „Motorola“ ir „Givi“
Praėjus vos dienai po V.Kondratiuko atsistatydinimo, per lifto sprogimą okupuotame Donecke žuvo Rusijos kontroliuotas teroristas Arsenas Pavlovas, žinomas kaip „Motorola“.
„The NewYork Times“ rašo, kad netrukus CŽA sužinojo, jog jį nužudė SBU Penktosios valdybos nariai, kuriuos ji padėjo apmokyti. Dalyvavusiems likviduojant Motorolą net buvo įteikti atminimo ševronai su užrašu „Liftas“.
Kai kuriuos B.Obamos patarėjus ši specialioji operacija papiktino, tačiau tuo metu iki JAV prezidento rinkimų buvo likusios vos kelios savaitės.
Netrukus buvo likviduotas dar vienas Rusijos kontroliuotas teroristas Mychailo Tolstychas, žinomas kaip „Givi“. Jis buvo nušautas savo biure priešais esančiame pastate įrengto rusų pėstininkų „Šmel“ liepsnosvaidžio. Šūvis buvo paleistas nuotoliniu būdu.
Atsakydami į tai, rusai nužudė 2245-jo būrio vadovą Maksimą Šapovalą, susprogdindami jo automobilį.
Rusų ketinimai apsupti Odesą ir nužudyti V. Zelenskį
Laikraštis pabrėžia, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesio CŽA ir „Mi-6“ siuntė pranešimus Ukrainos partneriams, kad Rusija ruošiasi plataus masto invazijai, kurios tikslas – nukirsti vyriausybę ir Kijeve įvesti marionetinę valdžią, vykdysiančią Kremliaus nurodymus. Pasak JAV pareigūnų, amerikiečių ir britų žvalgybos tarnybos turėjo perimtų pranešimų, prie kurių Ukrainos specialiosios tarnybos neturėjo prieigos.
Vakarų žvalgyba turėjo informacijos apie Ukrainos pareigūnų, kuriuos rusai planavo nužudyti arba paimti į nelaisvę, pavardes, taip pat apie ukrainiečius, kuriuos Kremlius tikėjosi pasodinti į valdžią.
Tačiau, pasak „The New York Times“, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kai kurių jo vyriausiųjų patarėjų nepavyko įtikinti net tada, kai 2022 m. sausio mėn. į Kijevą atvyko CŽA direktorius Williamas Burnsas ir juos informavo.
W.Burnsas atleido nuo privalomos evakuacijos nedidelę grupę CŽA darbuotojų, kurie buvo apgyvendinti viešbučio komplekse Vakarų Ukrainoje. Prasidėjus plataus masto invazijai, jie kasdien susitikdavo su savo kontaktiniais asmenimis Ukrainoje ir perduodavo informaciją. Tuo pat metu JAV prezidento Joe Bideno administracija leido žvalgybos tarnyboms teikti žvalgybinę paramą mirtinoms operacijoms prieš Rusijos karius Ukrainos teritorijoje.
Aštuntąją karo dieną, 2022 m. kovo 3 d., CŽA komanda tiksliai apžvelgė Rusijos planus ateinančioms dviem savaitėms, pranešė laikraštis.
Pasak CŽA, rusai planavo apsupti strategiškai svarbų Odesos uostamiestį, tačiau dėl audros puolimas užtruko ir rusai miesto taip ir neužėmė. Be to, kovo 10 d. rusai ketino bombarduoti šešis Ukrainos miestus ir jau buvo įvedę šių smūgių koordinates į sparnuotąsias raketas. Rusai taip pat bandė nužudyti aukšto rango Ukrainos pareigūnus, įskaitant V.Zelenskį.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas „The New York Times“ sakė, kad bent vienu atveju CŽA pasidalijo žvalgybine informacija su Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuri padėjo sužlugdyti sąmokslą prieš prezidentą.
Prieš invaziją CŽA ir britų Mi6 rengė mokymus savo kolegoms ukrainiečiams apie šaltinių verbavimą ir slaptų bei partizaninių tinklų kūrimą. V.Kondratiukas sakė, kad šie tinklai šiuo metu veikia Chersono regione, žudo vietos kolaborantus ir padeda Ukrainos kariams pulti Rusijos pozicijas.
2022 m. liepos mėn. ukrainiečių žvalgai pastebėjo rusų kolonas, besiruošiančias kirsti strategiškai svarbų tiltą per Dniepro upę, ir apie tai pranešė Mi6. Britų ir amerikiečių žvalgybos pareigūnai greitai patikrino ukrainiečių žvalgybinę informaciją naudodamiesi realiuoju laiku gautais palydoviniais vaizdais. Mi6 perdavė patvirtinimą, ir Ukrainos kariuomenė atidengė raketų ugnį, sunaikindama konvojų.
