„Kartą nuvežus paramą į pafrontę vos kelis šimtus metrų nuo mūsų atskrido priešo raketa S-300 ir saugodamiesi skeveldrų ant žemės sukritome ne tik mes, bet ir kariai; po mėnesio tačiau kita tokia raketa nebeklydo ir pataikė tiesiai į minėto padalinio nakvynės vietą, užmušdama daug vaikinų, su kuriais buvome susibičiuliavę“, – su neslepiamu apmaudu pasakė Mykola Lisenka.