Iš ekspertų – rimtas įspėjimas dėl Moldovos: Kremliaus planas gali greitai virsti realybe

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, veikdamas pačiu pavojingiausiu būdu, galėtų paskelbti apie Padniestrės aneksiją per vasario 29 d. planuojamą kreipimąsi į Rusijos Federalinę Asamblėją, nors tai atrodo mažai tikėtina. Labiau tikėtina, kad V. Putinas pritars bet kokiems Padniestrės deputatų suvažiavimo veiksmams ir pateiks pastabas dėl padėties. Moldovos vyriausybės pareigūnai teigia, kad mažai tikėtina, jog padėtis Moldovoje nuo vasario 22 d. pablogės.

Moldova yra buvusi sovietinė valstybė, esanti tarp Rumunijos ir Ukrainos, turinti apie 2,6 mln. gyventojų. Moldovos parlamente yra provakarietiška dauguma, o provakarietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu siekia, kad Moldova įstotų į Europos Sąjungą. 2020 m. pradėjusi eiti pareigas M. Sandu vyriausybė plėtojo Moldovos santykius su ES. ES vadovai suteikė Moldovai kandidatės statusą 2022 m. birželį. 2023 m. gruodį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis paskelbė, kad ES vadovai susitarė pradėti derybas su Moldova dėl narystės.

Padniestrė – prorusiškas separatistinis regionas Moldovos rytuose, kuriame gyvena apie 470 000 gyventojų ir kuris 1990 m. neteisėtai paskelbė nepriklausomybę nuo Moldovos Tarybų Socialistinės Respublikos. Nuo 1992 m. Padniestrėje veikia Rusijos kariuomenė, kurią sudaro du Vakarų karinės apygardos motorizuotųjų šaulių batalionai. Nė viena Jungtinių Tautų (JT) narė nepripažįsta Padniestrės suvereniteto, todėl JT regioną laiko Moldovos dalimi.

Padniestrė nuo 2006 m. oficialiai siekia būti prijungta prie Rusijos. Padniestrė priėmė referendumą, kuriuo siekė prisijungti prie Rusijos Federacijos, ir atmetė referendumą dėl susijungimo su Moldova 2006 m. Padniestrės prezidentas Vadimas Krasnoselskis dar kartą patvirtino, kad Padniestrė ir toliau sieks įgyvendinti 2006 m. referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos 2023 m. sausį.

Kremliui nepriimtinas Moldovos kandidatės į ES statusas, kaip ir 2014 m. Ukrainos ir ES sudarytas asociacijos susitarimas. Kremliaus nepritarimas Ukrainos asociacijos susitarimui paskatino prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių atsisakyti pasirašyti susitarimą po to, kai jį patvirtino Ukrainos Rada, o tai savo ruožtu paskatino Euromaidano protesto judėjimą, Ukrainos orumo revoliuciją ir pirmąją Rusijos invaziją į Ukrainą.

Kremlius turi geopolitinių ambicijų kontroliuoti visas posovietines valstybes, įskaitant Moldovą, ir laiko Moldovą teisėta Rusijos istorinės teritorijos dalimi. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2023 m. lapkritį pasakė ilgą kalbą apie Rusijos tapatybę, kurioje iš dalies apibrėžė Rusijos tapatybę kaip platesnį „Rusijos pasaulį“, apimantį žmones, gyvenančius buvusioje Sovietų Sąjungos ir Rusijos imperijos teritorijoje.

Rusų pasaulio sąvoką V. Putinas apibrėžė kaip sąjungą žmonių, kurie jaučia dvasinį ryšį su „Tėvyne“, laiko save rusakalbiais ir yra Rusijos istorijos ir kultūros nešėjai, nepriklausomai nuo jų tautinės ar religinės priklausomybės: ši sąvoka apima ir „tėvynainius užsienyje“ Moldovoje ir Padniestrėje.

Geografiškai V. Putinas apibrėžė „Rusijos pasaulį“ kaip Senovės Rusią (Kijevo Rusią), Maskvos karalystę, Rusijos imperiją, Sovietų Sąjungą ir dabartinę Rusijos Federaciją, t. y. apibrėžimą, kuris apima Moldovos teritoriją, įskaitant Padniestrę. Kremlius tvirtina, kad Rusijos invazijos į Ukrainą esą buvo vykdomos ginant „užsienyje esančius tėvynainius“ Ukrainoje. Panašiais argumentais, kad reikia ginti „užsienyje esančius tėvynainius“, Rusija rėmėsi ir 1992 m., kai vykdė karinę intervenciją separatistinės Padniestrės vardu.

Kremlius siekia pasinaudoti Padniestre kaip Rusijos kontroliuojama įgaliotine, kurią galėtų išnaudoti, be kita ko, siekiant sužlugdyti Moldovos stojimo į ES procesą. Maskva istoriškai dominuoja Moldovos geopolitinėje orientacijoje per prorusiškus politinius įgaliotinius Moldovos vyriausybėje. Rusija taip pat gali siekti panaudoti Padniestrę kaip vietą, iš kurios galėtų vykdyti hibridinio karo operacijas prieš Moldovą, Ukrainą ir NATO. Galiausiai, pasinaudodama Padniestre, Rusija gali siekti destabilizuoti Moldovą, kad sukeltų krizę NATO pietrytiniame flange. Šie tikslai yra tarpusavyje suderinami.

Vasario 21 d. Padniestrės vyriausybė netikėtai paskelbė, kad padėtis Padniestrėje „nuo 2024 m. sausio 1 d. smarkiai pablogėjo“ ir kad ji nusprendė vasario 28 d. Tiraspolyje sušaukti anksčiau neplanuotą deputatų suvažiavimą. Padniestrės vyriausybė apkaltino Moldovos vyriausybę „naikinant“ Padniestrės ekonomiką, Moldovos pareigūnus – „pažeidžiant žmogaus teises ir laisves Padniestrėje“, o neįvardytus veikėjus – vykdant „išorinį politinį ir ekonominį spaudimą“ Padniestrės atžvilgiu, kuris, jos teigimu, smarkiai pablogino „socialiai pažeidžiamų Padniestrės gyventojų sluoksnių sąlygas“.

Padniestrės deputatų kongresas renkasi retai, paskutinį kartą jis posėdžiavo 2006 m. kovą, kai nusprendė surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos ir nesusivienijimo su Moldova vėliau tais pačiais metais. Vasario 21 d. žymus Padniestrės opozicijos aktyvistas įspėjo, kad Padniestrės deputatų kongresas vasario 28 d. paprašys Rusijos Federacijos aneksuoti Padniestrę. Vasario 29 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakys metinę kalbą apie tautos padėtį Rusijos federalinėje asamblėjoje ir gali pasinaudoti šiuo forumu, kad aptartų bet kokius Padniestrės deputatų kongreso pareiškimus.

2024 m. vasario 7 d. vienas svarbiausių Kremliaus politinių patikėtinių Moldovoje susitiko su aukšto rango Rusijos pareigūnu, atsakingu už teisės aktų dėl Rusijos „tėvynainių užsienyje“ apsaugos priežiūrą.

JAV sankcionuotas prokremliškas Moldovos politikas Ilanas Šoras vasario 7 d. lankėsi Rusijoje ir susitiko su Rusijos Valstybės Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos reikalų, Eurazijos integracijos ir ryšių su tėvynainiais užsienyje komiteto pirmininku Leonidu Kalašnikovu. I. Šoras ir L. Kalašnikovas aptarė „neigiamą kolektyvinių Vakarų įtaką paprastų Moldovos piliečių gyvenimui“ specialiai surežisuotame nufilmuotame susitikime. I. Šoras pareiškė, kad vienintelis Moldovos išsigelbėjimo šansas – įstoti į Rusijos dominuojamą Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri yra iš esmės Rusijos sukurta Europos Sąjungos imitacija.

I. Šoro susitikimas su L. Kalašnikovu yra reikšmingas įvykis. I. Šoras ir L. Kalašnikovas yra žinomi Kremliaus veiklos agentai. Ypač L. Kalašnikovas atliko svarbų vaidmenį Kremliaus politinėje šaradoje dėl Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimo 2021 m. gruodį – 2022 m. sausį, kelios savaitės prieš pat Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.

2022 m. sausio mėn. pats L. Kalašnikovas rėmė įstatymo projektą, kuriuo prašoma Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kad Rusija oficialiai pripažintų Donecko liaudies respubliką ir Luhansko liaudies respubliką – ilgamečius Kremliaus įgaliotinius Rytų Ukrainoje, prieš Rusijai 2022 m. vasario 21 d. pripažįstant jas Rusijos federaliniais subjektais.

Rusijos vyriausybė sušvelnino reikalavimus užsienyje gyvenantiems „tėvynainiams“, kurie 2024 m. vasario 17 d. gali pateikti prašymą persikelti į Rusiją. Vasario 17 d. Rusijos vyriausybė paskelbė, kad nebereikalaus, jog užsienyje gyvenantys „tautiečiai“, teikdami prašymus dėl persikėlimo į Rusiją, įrodytų rusų kalbos mokėjimą, jei asmuo yra Rusijos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje; asmuo, anksčiau atsisakęs Rusijos pilietybės; asmuo, gimęs ar nuolat gyvenęs Sovietų Sąjungoje ir turėjęs Sovietų Sąjungos pilietybę; asmuo, turintis giminaičių, gimusių ar nuolat gyvenusių teritorijoje, kuri anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai ar Rusijos imperijai.

Visos šios nuostatos gali padėti Rusijos hibridinėms operacijoms prieš Moldovą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas 2023 m. vasario mėn. apkaltino Vakarus, kad jie paverčia Moldovą „kita Ukraina“.

Kremlius vis dažniau signalizuoja, kad Padniestrėje yra Rusijos piliečių ir „tėvynainių užsienyje“, kuriuos Maskva privalo ginti nuo 2023 m. gruodžio mėn. Rusijos valstybinė žiniasklaida suintensyvino pastangas sudaryti informacines sąlygas, kuriomis siekiama destabilizuoti Moldovą, vaizduodama Rusiją kaip tariamai grėsmę keliančių rusakalbių Moldovoje gynėją 2023 m. gruodį.

2023 m. gruodžio mėn. Rusija išplatino daugiau kaip 200 tūkst. Rusijos pasų Padniestrėje gyvenantiems žmonėms, kuriuos Kremlius laiko Rusijos piliečiais. 2024 m. sausio 10 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad iškvietė Moldovos ambasadorių Rusijoje, protestuodama prieš Moldovos „nedraugiškus veiksmus“, įskaitant „politiškai motyvuotą Rusijos ir rusakalbės žiniasklaidos persekiojimą“ ir „į Moldovą atvykstančių Rusijos piliečių diskriminacijos atvejus.“

Rusijos URM grasinamai pareiškė, kad jei tokie veiksmai tęsis, „Rusijos pusė pasilieka teisę imtis papildomų atsakomųjų priemonių“. 2024 m. vasario 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas paskelbė, kad Rusija yra susirūpinusi dėl savo piliečių Padniestrėje ir kad Maskva neleis Vakarams „persekioti“ 200 000 Padniestrėje gyvenančių Rusijos piliečių.

Padniestrė nuo 2023 m. gegužės mėn. prašo Rusijos pagalbos kovojant su tariamai didėjančia NATO grėsme ir deklaruojamais „terorizmo“ pavojais. Padniestrės okupacijos atstovas Maskvoje Leonidas Manakovas 2023 m. gegužės mėn. paprašė Rusijos padidinti rusų „taikdarių“ skaičių Padniestrėje dėl teiginių apie didėjančią saugumo ir terorizmo riziką. (Rusija savo kovines pajėgas Padniestrėje įvardija kaip „taikdarius“)

L. Manakovas pasiūlė Padniestrėje padidinti „taikdarių“ skaičių į „taikos palaikymo“ operacijas įtraukiant Padniestrėje gyvenančius rusus. L. Manakovo pareiškimas pasirodė po to, kai Moldovos prokurorai 2023 m. balandžio ir gegužės mėn. sulaikė ir susidorojo su prorusiškos „Shor“ partijos (pavadintos Ilano Šoro vardu) nariais. Pavyzdžiui, gegužės 7 d. Kišiniove buvo sulaikyti 27 „Shor“ partijos protestuotojai.

2024 m. sausio 9 d. paskelbtame interviu Kremliaus naujienų agentūrai TASS Padniestrės prezidentas Vadimas Krasnoselskis teigė, kad padidėjęs Moldovos karinis biudžetas, bendros pratybos su NATO, karinės subsidijos ir tiekimas iš Europos valstybių liudija apie Moldovos „militarizaciją“, kuri, jo teigimu, kelia grėsmę Padniestrei.

V. Krasnoselskis tikino, kad Rusijos pajėgos gina Padniestrę nuo 1992 m., kad apsaugotų etninius rusus ir rusakalbius gyventojus. Jo teigimu, Moldova „praeityje klastingai puolė Padniestrės taikius miestus“ ir „masiškai“ pažeidinėjo žmogaus teises.

Padniestrės veikėjai sudarė informacines sąlygas galimai melagingai operacijai Padniestrėje, kuri yra platesnių Kremliaus pastangų destabilizuoti Moldovą dalis. 2024 m. sausio 12 d. Padniestrės valstybės saugumo ministerija (MGB) paskelbė pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad Moldovos specialiosios pajėgos rengia „specialias kovines grupes“, kurias sudaro daugiau kaip 60 žmonių, kad sunaikintų svarbius objektus, sabotuotų karinius įrenginius ir sugautų arba likviduotų aukštus Padniestrės pareigūnus ir teisėsaugos pareigūnus.

MGB ir Padniestrės pareigūnai anksčiau yra pateikę panašių pareiškimų, kurie, tikėtina, taip pat yra Kremliaus pastangų dalis, siekiant sudaryti informacines sąlygas, kuriomis bandoma destabilizuoti Moldovą ir pateisinti bet kokias būsimas Rusijos kampanijas regione, pateikiant Rusiją kaip tariamai grėsmę keliančių rusakalbių Moldovoje gynėją.

Vakarų pareigūnai jau nuo 2023 m. pradžios įspėja apie galimą Rusijos hibridinę operaciją prieš Moldovą. 2023 m. kovo mėn. CNN pranešė, kad Baltųjų rūmų pareigūnai mano, jog su Rusijos žvalgyba susiję asmenys planuoja rengti protestus prieš Moldovos vyriausybę, siekdami sukelti „dirbtinį sukilimą“, kad Moldovoje būtų įkurta prorusiška administracija. CNN informavo, kad JAV mano, jog Rusija skleidžia dezinformaciją apie tariamą Moldovos nestabilumą ir remia šią dezinformaciją informacinėmis operacijomis iš Rusijos okupuoto Padniestrės regiono. ISW neseniai pranešė apie kelias Padniestrėje vykdomas informacines operacijas, kuriomis siekiama pakenkti Moldovos vyriausybei ir pasėti nepasitikėjimą Ukraina ir Vakarais.

Kremlius prieš Moldovą vykdo informacines operacijas, labai panašias į tas, kurias naudojo prieš 2014 ir 2022 m. invaziją į Ukrainą, greičiausiai siekdamas sukurti sąlygas, pateisinančias galimą būsimą Rusijos eskalaciją prieš Moldovą. 2024 m. vasario 14 d. po kalbos Rusijos Valstybės Dūmoje S. Lavrovas atsakė į klausimą apie Padniestrės konfliktą ir melagingai teigė, kad JAV ir Europos Sąjunga (ES) kontroliuoja Moldovos vyriausybę.

2024 m. vasario 14 d. S. Lavrovas teigė, kad Vakarai sustabdė „5+2“ derybų procesą dėl Padniestrės konflikto. Procese „5+2“ dalyvavo Rusija, Ukraina, Padniestrė, Moldova ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kaip tarpininkės, o ES ir JAV – kaip stebėtojos. S. Lavrovas teigė, kad Rusija „padarys viską“, kad procesas „5+2“ būtų atnaujintas. Sausio 28 d. Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Olegas Serebrianas pareiškė, kad Moldova negrįš prie „5+2“ proceso tol, kol nepagerės Rusijos ir Ukrainos santykiai ir kol tęsis Rusijos karas Ukrainoje.

2023 m. lapkritį S. Lavrovas pareiškė, kad Moldovai „lemta tapti kita Vakarų prieš Rusiją pradėto hibridinio karo auka“. 2024 m. sausio 9 d. V. Krasnoselskis apkaltino Moldovą nutraukus dialogą su Padniestre ir atsisakius anksčiau pasiektų susitarimų. V. Krasnoselskio teigimu, Moldova „nuosekliai eina eskalacijos keliu“ ir grėsmingai pareiškė, kad Moldovai „tenka atsakomybė už tolesnes neišvengiamas pasekmes“.

Rusijos kalbos, susijusios su procesu „5+2“, labai primena Kremliaus kalbas apie Minsko II susitarimus, kuriais po 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą tariamai buvo sudarytos paliaubos. Pastaruoju metu Kremlius vėl pabrėžia tariamus Ukrainos padarytus Minsko II susitarimų pažeidimus, kad pateisintų 2022 m. vasario 24 d. pradėtą plataus masto invaziją.

ISW analitikų įsitikinimu, Kremlius įsikiš į Moldovą, prisidengdamas Rusijos piliečių ir „tėvynainių užsienyje“ Padniestrėje apsauga, jei manys, kad tokia intervencija yra geriausias būdas užkirsti kelią tolesnei Moldovos narystei ES arba pasiekti kitus Kremliaus tikslus. 2023 m. gruodžio 14 d. ES paskelbus, kad ji sutiko pradėti derybas dėl narystės su Moldova, greičiausiai prasidėjo Kremliaus pasiruošimas galbūt netrukus įvyksiančiai hibridinei operacijai prieš Moldovą.

Moldovos prezidentė Maia Sandu 2023 m. lapkričio mėn. pareiškė, kad Moldova gali siekti įstoti į ES iš pradžių be Padniestrės, o vėliau – suvienyti Padniestrę su Moldova, o tai taip pat gali būti Kremliaus hibridinio karo sąlygų rengimo suintensyvėjimas. Tikėtina, kad Kremlius suintensyvins informacines operacijas, kaltindamas Vakarus, kad jie vykdo antirusišką hibridinį karą prieš Moldovą, ir (arba) kaltindamas Moldovą, kad ši ruošiasi užpulti Padniestrės civilius gyventojus. Šiomis informacinėmis operacijomis siekiama paruošti informacinę erdvę Rusijos hibridinei operacijai prieš Moldovą.

Padniestrės deputatų kongresas greičiausiai inicijuos naują referendumą, kuriuo bus siekiama prijungimo prie Rusijos, arba pasiūlys ar pareikalaus imtis veiksmų dėl jau surengto 2006 m. referendumo. V. Putinas greičiausiai pritars bet kokiems deputatų kongreso veiksmams, nors jis gali nesiimti veiksmų dėl prašymo nedelsiant aneksuoti Padniestrę, jei kongresas pateiks tokį prašymą.

ISW analitikai nepastebėjo aiškių požymių, kad Rusijos kariuomenė ruoštųsi įsikišti Padniestrėje ar apskritai Moldovoje, nors greičiausiai nepastebės ir slaptų pasiruošimų. Rusijos karinė intervencija Maskvai būtų sudėtinga, nes Moldova (ir Padniestrė) neturi priėjimo prie jūros ir į ją galima patekti tik per Rumunijos arba Ukrainos teritoriją. Šiuo metu Padniestrėje esančios Rusijos pajėgos be pastiprinimo negali kelti reikšmingos karinės grėsmės Ukrainai. Tačiau jos galėtų kelti daug didesnę grėsmę Moldovos stabilumui, nors ISW analitikai nepastebėjo jokių požymių, kad jos ruošiasi tai daryti.

Todėl labiausiai tikėtina, kad Padniestrės deputatų suvažiavimas ir V. Putino kalba bus Rusijos pasirengimo hibridiniam karui prieš Moldovą posūkis, kuriuo galbūt siekiama sudaryti sąlygas neišvengiamai politinei krizei.

Šiuo metu pavojingiausia būtų, jei Padniestrė paprašytų aneksijos, o Rusija imtųsi veiksmų aneksuoti šią teritoriją. Tačiau dabar tokia veiksmų eiga atrodo mažai tikėtina.