Iš Pekino sklindantys pavojaus signalai yra neabejotini, bet Kinijos saugumo tarnybos sustiprino represijas iki totalitarinio lygio, todėl beveik neįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta šalyje.
Nepaaiškinamas Kinijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų nušalinimas nuo pareigų bei dingimas – tiktai du skambiausi pavyzdžiai.
Kitos aukos – už Kinijos branduolinių ginklų programą atsakingi generolai ir kai kurie aukščiausio rango pareigūnai, prižiūrintys Kinijos finansų sektorių.
Keli iš šių buvusių prezidento Xi Jinpingo bendražygių paslaptingai mirė sulaikymo metu.
Kitas grėsmingas ženklas – neseniai į pensiją išėjusio Kinijos ministro pirmininko Li Keqiango (antrasis pagal rangą komunistų hierarchijoje) ankstyva mirtis. Pranešama, kad politikas spalio pabaigoje iškeliavo anapilin nuo širdies smūgio baseine Šanchajuje, nors jam buvo teikiamos vienos geriausių pasaulyje medicinos paslaugos.
Po Li Keqiango mirties Xi Jinpingas įsakė apriboti viešą gedulą dėl buvusio savo varžovo.
Daugelio Kinijos gyventojų sąmonėje „širdies smūgis baseine“ turi tokį pat atspalvį kaip ir „iškritimas per langą“ įtakingų rusų, kurie vienaip ar kitaip supykdė Vladimirą Putiną.
Nuo 2012 m., kai prasidėjo Xi Jinpingo valdymas, nesibaigiantys Kinijos lyderio valymai pašalino milijonus žmonių – nuo aukščiausio rango Komunistų partijos „tigrų“ iki žemo rango biurokratinių „musių“, pasitelkiant vaizdingą Xi Jinpingo terminologiją.
Šiandien skiriasi tai, kad neutralizuojami pareigūnai yra ne priešiškų politinių frakcijų nariai, o lojalūs Xi Jinpingo aplinkai priklausantys asmenys, todėl kyla rimtų abejonių dėl režimo stabilumo.
Esant tokiai karštai atmosferai Kinijos sostinėje baiminamasi, kad izoliuotas Xi Jinpingas gali suklysti, išprovokuoti ginkluotą konfliktą su viena iš silpnesnių kaimynių ar net pradėti plataus masto įsiveržimą į demokratinį Taivaną, kad atitrauktų dėmesį nuo vidaus problemų.
Visur esantys priešai
„Matome, kad Kinija viduje susiduria su iššūkiais: senstanti visuomenė, demografija, rimta būsto krizė, lėtėjantis augimas, netikėtas nedarbas, nes universitetus baigianti jaunoji karta nebegali rasti tinkamo darbo privačiame sektoriuje“, – vardijo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Kinijos finansininkai ir verslininkai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama praleisti nesuskaičiuojamą daugybę valandų studijuojant „Xi Jinpingo mintis apie socializmą su kiniškais bruožais naujajai erai“ – skausmingai aptakią valdymo mantrą, kurios esmė – totalitarinis valdymas be ideologijos ir asmenybės kulto sugrįžimas į Kiniją.
Pastarosiomis savaitėmis pagrindinis šalies investicinis bankas uždraudė neigiamus makroekonominius ar rinkos komentarus, taip pat bet kokį elgesį, iš kurio būtų galima suprasti, kad jo bankininkų gyvenimo būdas – kupinas malonumų.
Netrukus po to, kai 2012 metais užėmė Komunistų partijos pirmininko postą, Xi Jinpingas pradėjo valyti savo tikrus ir tariamus priešus vykdydamas kovos su korupcija kampaniją, kuri iš tikrųjų niekada nesibaigė.
Šimtai aukštų Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos karininkų, taip pat tūkstančiai aukščiausių partijos pareigūnų buvo suimti, dingo arba „nusižudė“ (buvo priversti nusižudyti arba nužudyti tokiomis aplinkybėmis, kurios priminė savižudybę).
Ministras pradingo
Nuolatinio valymo naudos gavėjais tapo provincijų biurokratai, kurie dirbo su Xi Jinpingu jo karjeros pradžioje ir kurių pagrindinė kvalifikacija – neabejotina ištikimybė „liaudies lyderiui“. Šie buvę mažų miestelių pareigūnai dabar sudaro didžiąją dalį nuolatinio komiteto, kuris turi aukščiausią valdžią Kinijoje, narių.
Vienas iš tokių lojalių veikėjų buvo Qin Gangas, buvęs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kurio karjera pakilo į aukštumas po to, kai jis tapo Kinijos vyriausiuoju protokolo pareigūnu, 2014–2018 metais prižiūrėjusiu didžiąją dalį Xi Jinpingo bendravimo su užsienio aukštaisiais pareigūnais.
Po trumpo darbo užsienio reikalų viceministro poste 2021 m. liepą Qin Gangas buvo paskirtas ambasadoriumi Vašingtone, o vos po 18 mėnesių – užsienio reikalų ministru.
Pernai birželio 25 d., praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai ėmė vadovauti Kinijos diplomatijai, Qin Gangas Pekine susitiko su Šri Lankos ir Vietnamo užsienio reikalų ministrais bei Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.
Tada Qin Gangas dingo.
Pasak kelių asmenų, turinčių prieigą prie aukšto rango Kinijos pareigūnų, tikroji A.Rudenkos misija Pekine buvo informuoti Xi Jinpingą, kad jo užsienio reikalų ministrą ir kelis aukščiausius kinų karininkus sukompromitavo Vakarų žvalgybos agentūros.
Po Qin Gango dingimo pasirodė kraupių pasakojimų apie jo romaną su Kinijos transliuotojo „Phoenix TV“ žurnaliste Fu Xiaotian, su kuria ministras tariamai susilaukė sūnaus, kuris yra JAV pilietis. Šios istorijos plačiai pasklido internete akivaizdžiai leidus Kinijos kibernetinės cenzūros tarnyboms.
Permainos armijoje
Kelių šaltinių, turinčių ryšių su svarbiausiais pareigūnais, teigimu, tikroji staigaus Qin Gango dingimo priežastis buvo jo dalyvavimas kur kas rimtesniame skandale, susijusiame su gynybos ministru ir generolais, vadovavusiais Kinijos raketinėms pajėgoms, prižiūrinčioms šalies branduolinių ginklų programą.
Beveik tuo pat metu, kai dingo ministras, prapuolė ir raketinių pajėgų vyriausiasis vadas Li Yuchao, jo pavaduotojas Liu Guangbinas ir buvęs pavaduotojas Zhang Zhenzhongas.
Pasak valstybinės žiniasklaidos pranešimų, taip pat buvo sulaikyti keli kiti aukšto rango tarnaujantys ir buvę karininkai, o bent vienas buvęs raketinių pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas mirė nuo neįvardytos ligos.
Dingę kariškiai galiausiai buvo oficialiai atleisti ir pakeisti karinių jūrų ir oro pajėgų karininkais, o tai labai retas reiškinys, nes aukščiausi raketinių pajėgų vadai beveik visada būdavo pakylėjami iš tarnybos vidaus.
Netrukus po to, kai buvo oficialiai pripažinta, kad raketinės pajėgos buvo išvalytos, dingo ir Li Shangfu, žmogus, kurį Xi Jinpingas pernai kovą pasirinko Kinijos gynybos ministru. Apie jo oficialų atleidimą paskelbta spalio pabaigoje.
Pastaraisiais metais Kinijos branduolinių ginklų programa smarkiai išsiplėtė.
Pasak šaltinių, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo A.Rudenkos pranešime Xi Jinpingui buvo pateikti įtarimai, kad Qin Gangas ir aukščiausių raketinių pajėgų karininkų giminaičiai padėjo perduoti Kinijos branduolines paslaptis Vakarų žvalgybos agentūroms.
Šaltiniai teigia, kad Qin Gangas mirė (arba nusižudė, arba buvo nukankintas) liepos pabaigoje Pekine esančioje karinėje ligoninėje, kurioje gydomi aukščiausi Kinijos vadovai.
Tvyro nerimo nuotaikos
Atsižvelgiant į Kinijos sistemos neskaidrumą, šių pasakojimų neįmanoma galutinai patvirtinti, o Kinijos vyriausybė nekomentuoja Komunistų partijos vidaus reikalų.
Aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnai, paklausti apie Kinijoje vykstančius valymus, atsisakė komentuoti arba aptarinėti šį klausimą.
Tačiau sensacingi pranešimai apie aukštų pareigūnų dingimą aiškiai parodo, kokia karštligiška paranoja persmelkė Pekiną.
Nesvarbu, ar tai buvo atsitiktinumas, ar tikslingas sumanymas, praėjusią vasarą šios nerimo nuotaikos dar labiau sustiprėjo, kai JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Billas Burnsas pareiškė, kad jo vadovaujama organizacija padarė pažangą atkurdama savo tinklą Kinijoje ir turi stiprų žmogiškosios žvalgybos pajėgumą šioje šalyje.
Dabar paranoja Kinijoje apima visas biurokratijos ir ekonomikos sritis ir, regis, uždėjo juodą dėmę visiems, kurie laikomi per daug vakarietiškais arba per daug artimais taip įvardijamoms priešiškoms Vakarų jėgoms.
Parengta pagal „Politico“ inf.
