Žinomi žmonės 1924-aisiais prognozavo mūsų ateitį po šimto metų: išvystė nuo itin klaidingų iki stebėtinai tikslių pranašysčių

Už lango pirmąsias dienas skaičiuoja 2024-ieji. Siūlome dabar įvertinti, ką žinomi žmonės tolimais 1924-aisiais regėjo žvelgdami į būrimui naudojamą krištolinį rutulį.

O galbūt kas nors išties dar spės tapti realybe per artimiausius 12 mėnesių?

Ačiū, Holivudai, kad užbaigei visus karus.

JAV kino legenda Davidas Warkas Griffithas, 1915 m. pasirodžiusio kultinės juostos „Tautos gimimas“ („The birth of a nation“) režisierius, tikėjo, kad kino filmai padės pradėti naują taikos erą.

„2024 m. svarbiausias dalykas, kurį įgyvendinant bus prisidėjęs kinas – tai, kad iš civilizuoto pasaulio išnyks visi ginkluoti konfliktai, – prognozavo D.W.Griffithas. – Filmai bus galingiausias veiksnys, padėsiantis pasiekti šią būseną. Pasitelkus universalią kino kalbą, visoje žemėje bus įtvirtinta tikroji žmonių brolybės prasmė.“

Anot jo, per filmų magiją Didžiosios Britanijos piliečiai sužinotų, kad japonai yra giminingos sielos, o Prancūzijos žmonės suprastų, jog amerikiečiai dalijasi savo vertybėmis ir idealais.

„Nereikia manyti, kad aš tikiu, jog po šimto metų filmai jau bus spėję išugdyti žmoniją nuo nesantaikos ir neharmonijos, – 1924 m. rašė D.W.Griffithas. – Noriu pasakyti, kad iki to laiko karas, jei toks dalykas egzistuos, bus vykdomas griežtai moksliniu pagrindu, visiškai atsisakant fizinio naikinimo elemento.“

Amerikos chemikų draugijos prezidentas profesorius Leo H.Baekelandas prieš šimtmetį nerimavo, kad ateities ginklai galėtų akimirksniu sunaikinti žmoniją.

„Didžiausi ir geriausiai apsaugoti miestai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar atstumo, bus nuolat naikinami ir žalojami, – sakė jis. – Mirtis ir kankinimai gyventojus ištiks nepriklausomai nuo to, ar jie naktį miega savo lovose, ar skaito laikraščius patogiuose klubuose, ar meldžiasi bažnyčioje. Nebus jokio būdo apsaugoti moteris ar vaikus, senelius ar ligonius.“

Arthuras Deanas, kurio patarimų tėvams skiltis anuomet buvo spausdinama įvairiuose Jungtinių Valstijų laikraščiuose, išreiškė susirūpinimą dėl amerikiečių mitybos įpročių.

„Kartais susimąstau, kaip atrodys ir kokie bus mūsų skrandžiai po 100 metų, – rašė jis. – Ar mes išvis turėsime dantis? Ar ant mūsų veido bus kokios nors spalvos, išskyrus dažus?

Ar vyrai turės kokį nors ūgį, apie kurį būtų galima kalbėti, ar bus šnekama vien tik apie apimtį?“

Tuo metu, kada kai kurie JAV religiniai lyderiai kaltino džiazą skatinant amoralumą tarp jaunimo, Odesoje gimęs lenkų-žydų kilmės smuikininkas Paulas Kochanskis prieš šimtmetį gynė šią muziką.

„Džiazas – galinga Amerikos muzikos raidos jėga, kuri po šimto metų bus pripažinta kaip klasika, – teigė jis. – Neįsivaizduoju, kaip kas nors gali sakyti, kad amerikietiška džiazo muzika yra griaunanti jėga. Manau, kad toks pareiškimas yra visiškai absurdiškas“.

Švedų architektas Benas Bjorksonas prognozavo, kad JAV didmiesčiuose bus nugriauti milžiniški plotai, kad pakeistų architektūrinius planus miestų, pastatytus žmonės, kuriems automobilis tebuvo fantastiška svajonė.

„Po šimto metų mieste aš matau trijų aukštų kelius, greitkelius, einančius per miesto centrą, dangoraižius su įvažiavimais automobiliams net 15 aukštų lygmenyje, vienabėgius ekspresus į priemiesčius, pakeisiančius tramvajus ir omnibusus, nuolat judančius šaligatvius ir požeminius krovinių išvežiotojus, kurie važiuose visomis kryptimis, aptarnaus visas geležinkelio stotis ir verslo rajonus ir didele dalimi pakeis šiandienius sunkiasvorius sunkvežimius bei vagonus“, – į ateitį žvelgė B.Bjorksonas.

Pietų Kalifornijos universiteto stuburinių kolekcijos kuratorius profesorius Eustace‘as Leopoldas Furlongas nerimavo, kad arkliai iki 2024 m. gali atsidurti ant išnykimo ribos.

„Diena po dienos traktorius ir automobilis užima arklio vietą kaimo gyvenime, – aiškino E.L.Furlongas vienam interviu. – Kai arklys taps nebereikalingas, neliks ir jo egzistavimo būtinybės.

Po daugelio metų arklio naudojimas tiems tikslams, su kuriais jis buvo tapatinamas nuo neatmenamų laikų, taps keistenybe. Po šimto metų arklius galbūt rasite zoologijos soduose. Esu tikras, kad niekur kitur jų nebus.“

Galbūt tai buvo pokštas, bet Frankas L.Ferraro 1924 m. laiške laikraščiui „New York Daily News“ išdėstė aiškią ateities viziją.

„Ar kas nors kada nors susimąstė, kokia ši šalis bus po šimto metų? Tik įsivaizduokite: mes turėsime moterį prezidentę, moteris politikes ir policininkes, – rašė F.L.Ferraro. – Kadangi moterys užims visus aukščiausius postus, natūralu, kad vyrai bus priversti dirbti visus darbus; tie, kurie nėra fiziškai tinkami tokiems sunkiems darbams, turės likti namie ir prižiūrėti kūdikius (arba rūpintis naminiais gyvūnais).

Tuomet turėsime armiją, sudarytą vien iš moterų, todėl karo atveju moterys atliks visus kovos veiksmus – patikėkite, jos irgi moka kariauti.“

Pietų Kalifornijos universiteto prezidentas Rufusas Bernhardas von KleinSmidas įsivaizdavo, kad „rytojaus mergina“ bus deivė, mėgstanti šokti.

„Ji bus fiziškai stipri, gyvybinga ir žvali, mylės gamtą ir džiaugsis jos vilionėmis, aktyviai sportuojanti, savo noru užsiimanti tuo, kam pavojaus prieskonio prideda šiek tiek rizikos. Ji bus graži, o paveldėtas savybes sustiprins santūrumo įpročiais, – sakė jis. – Šokiai ir toliau links į egzotiką, o Terpsichorė (viena iš devynių Graikijos mūzų, šokių ir poezijos globėja – Red.) bus laukinė ir kupina gyvybės.

Mąstysenos požiūriu ji nebus lėkšta – greitos nuovokos ir aštraus proto. Dvasine prasme rytojaus mergina spinduliuos meilę ir geranoriškumą. Pasitikint sau artimu vyru ir tikint Dievu, jai bus lengva būti maloniai ir tarnauti džiaugsmingai. Ji taps palaiminimu žemėje ir šlovinimo himnu dangui.“

JAV senatorius Williamas E.Borahas, respublikonas iš Aidaho valstijos, dėl amerikiečius slegiančių mokesčių kaltino valdžios ekstravaganciją.

„Jei žmonės nesupras, kad reikia supaprastinti valdžią, mes nesugebėsime išspręsti problemos ir po 100 metų būsime ne geresnėje padėtyje nei tautos, kurios išnyko praeityje“, – sakė W.E.Borahas.

Britų politikas seras Kingsley Woodas, 1924 m. kalbėdamas per vakarienę Londone, auditorijai šnekėjo: „Nėra abejonių, jog iki 2024 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus mažiausiai 100 metų, o 75-erių žmogus bus palyginti jaunas“.

Jis tikėjosi, kad sparti mokslo pažanga užtikrins, jog būsimi vakarienės dalyvių anūkai gyvens daug metų ilgiau nei tų laikų žmonės. Bet K.Woodas atsisakė spėlioti, ar ta ateities karta bus laimingesnė už ankstesniąją.

Britų mokslininkas Archibaldas M.Low 1924 m. knygoje „Belaidžio ryšio galimybės“ įsivaizdavo kažką, kas labai priminė internetą.

„Be jokios abejonės, ateityje savo čekius galėsime pasirašyti greitai perduodami judesį; galėsime susekti nusikaltėlius, išsiųsti jų pirštų atspaudus ir vykdyti labai daug verslo rūšių, kurioms šiuo metu reikia mūsų fizinio buvimo, – rašė A.M.Low. – Kokia pagalba žmogui, kuris prieštarauja dideliam miestui!

Kodėl jis negalėtų patogiai tvarkyti savo verslo iš savo namų, užuot kiekvieną savaitę skalbęs savo baltus getrus, kad išlaikytų finansinę reputaciją?

Niujorko nekilnojamojo turto magnatas Josephas P.Day tikėjosi, kad 2024 m. kasdienė kelionė į darbą bus visai kitokia.

„Dirižablis ir lėktuvas žada tapti svarbiausiais veiksniais pertvarkant priemiesčius ir priartinant atokias miesto dalis taip, kaip šiandien yra netoliese esančios seniūnijos“, – sakė jis. -

Lėktuvas dar yra tik kūdikystėje, tačiau nuo šiol jo, kaip komercinio projekto, vystymasis vyks sparčiai.

Kai šis susisiekimo būdas bus ištobulintas ir dangus pajuoduos nuo skraidymo aparatų, verslininkams taps kasdienybe skristi iš namų į biurą ir grįžti atgal.“

1924 m. leitenanto Russello Maughano skrydis skersai JAV nuo aušros iki sutemų buvo nacionalinis triumfas.

„Ką dar gali likti užkariauti iki 2024 m.? – stebėjosi „Burlington Free Press“. – Ar po 100 metų koks nors drąsus amerikietis, keliaudamas mašina, kurią mes laikytume neįmanoma, dalyvaus dienos lenktynėse aplink šį pasaulį ir laimės? Kas pasakys?“

R.Maughano skrydis būtų atrodęs neįmanomas šimtmečiu anksčiau žmonėms, po Ameriką keliavusiems arklių traukiamais dengtais vežimais.

„Galbūt iki 2024 m. mes tiesiogiai susisieksime su kitais pasauliais ir signalais susitarsime dėl ekspedicijos į juos. Bet nedrįstame to rimtai prognozuoti“, – rašė „Burlington Free Press“.

Kalifornijos laikraštis „Fresno Bee“ beveik prieš šimtmetį išspausdintame satyriniame straipsnyje „2024 metų stilius“ prognozavo mados tendencijas. Kelios ištraukos:

„Naujovių įtaka abiejų lyčių drabužiams labai ryškiai pasireiškia ties klubais. Modernus ir labai populiarus akcentas taip pat yra kombinuota kišenė, kurioje yra vietos gertuvei, sintetinių vaisių sulčių buteliui, kokteilių plaktuvui ir dviem stiklinėms.“

„Nuo tada, kai iš Jutos ir Indianos valstijų po visą šalį paplito prieš rūkymą nukreipti įstatymai, daugelyje parduotuvių atsirado drabužiai su policijai nepastebimamomis kišenėmis.“

„Išlieka madingi brangakmeniais puošti keliaraiščiai ir laikrodžiai dekoruotomis apyrankėmis arba su prisegtu mažu kosmetiniu dėklu. Penktojoje aveniu Niujorke taip pat galima išvysti vyrų, dėvinčių gulbių pūkų riešines, puoštas povo ir rojaus paukščio plunksnomis“.

Vabzdžius tyrinėjančio mokslo entomologijos biuro Vašingtone vadovas Lelandas Ossianas Howardas perspėjo, kad 2024 m. mūsų planeta bus sausakimša žmonių ir alkana, jei nebus imtasi drastiškų priemonių.

„Esant dabartiniams tempams, po 100 metų pasaulis bus neabejotinai perpildytas, – aiškino jis. – Reikės ką nors padaryti, kad būtų pasirūpinta šia populiacija. Gimstamumą teks kažkaip apriboti, nes Žemė negalės aprūpinti maistu perteklinio gyventojų skaičiaus.“

Milijonierius vario magnatas pulkininkas Williamas Boyce‘as Thompsonas Niujorko valstijoje prieš šimtmetį įkūrė Augalų tyrimų institutą, kad galėtų „kovoti su maisto trūkumu, kuris prognozuojamas 2024 m.“.

Įstaigos tikslas buvo kurti naujus mokslinius daržovių auginimo metodus.

„Turiu omenyje, kad ateityje JAV bus pusė milijardo gyventojų, – aiškino W.B.Tompsonas. – Noriu padėti šaliai pasiruošti išmaitinti šią populiaciją.“

Teatro artistas Malcolmas Fassettas siužete „Aukšta pragyvenimo kaina po 100 metų“ prognozavo: „Pienas bus patiekiamas su pipete, o kiaušinis bus moters meilės kaina“.

„Kolumbijos universiteto profesorius sako, kad po 100 metų problema išliks, bet dauguma iš mūsų iki to laiko jau bus ją išsprendę, – pokštavo M.Fassettas. – Nejaugi koks nors geras gydytojas maloniai pateiks receptą, kuriu užtikrins mūsų buvimą Žemėje iki 2024 m. po Kristaus? Mes norime tuo metu prisikelti ir pasivaikščioti – vien tam, kad pamatytume, koks bus moterų maudymosi kostiumėlių stilius“

O štai kiti prieš šimtmetį pasakyti M.Fassetto pokštai:

„Vienas profesorius sako, kad po šimto metų moterys rengsis kaip vyrai. Matyt, jis pastaruoju metu nesilankė žirgų parodose.“

„Sakoma, kad šiandienis radikalas po 100 metų gali būti vadinamas pažangos priešininku.“

„Klaidinga sakyti, kad žmonės, gyvensiantys po šimto metų, neturės iš ko juoktis. Jie galės juoktis iš mūsų.“

„Pagyvenusi moteris paklausė gėlininko: „Jūs esate tikras, kad šis jaunas Šimtmečio augalas (taip vadinama amerikinė agava – Red.) žydės ir po 100 metų?“ Gėlininkas atsakė: „Žinoma. Jei ne – atneškite jį atgal“.