Pranešama, kad V.Zelenskis ir jo komanda gyveno bunkeryje po prezidento kabinetu, kuriame buvo mažai saulės šviesos ir mažai maisto, išskyrus saldumynus, mėsos konservus ir sudžiūvusią duoną. Vienas ministras S.Shusteriui pasakojo, kad „kelias dienas išgyveno tik iš šokolado“.
Kai kurie vyriausybės pareigūnai susikrovė automobilius ir pabėgo ankstyvą 2022 m. vasario 24 d. rytą, o „didžiausi perbėgimai“, pasak S.Shusterio, palietė Ukrainos saugumo tarnybą.
Bunkeryje dirbantys asmenys kiekvieną naktį miegodavo vos kelias valandas, o V.Zelenskis prašydavo savo komandos pateikti naujausią informaciją „jau apie 4.50 val. ryto“.
„Ilgainiui gyvenimas bunkeryje nusistovėjo į labiau įprastą rutiną“, darbuotojams buvo tiekiamas karštas maistas, o susirinkimai perkeliami į 7 val. ryto, – rašė S.Shusteris.
Ukrainos prezidentui buvo įrengta improvizuota sporto salė, kuria jis, kaip pranešama, dažnai naudodavosi naktimis, o personalui – stalo teniso stalas.
„V.Zelenskis ir jo komanda laikė alkoholio atsargas net po to, kai vyriausybė uždraudė jo pardavimą, ir jis kartais pilstė vyną padėjėjams, kurie kartu su juo valgydavo“, – teigė S.Shusteris.
Darbuotojai kartais būdavo kviečiami pažiūrėti filmo, įprastai tai būdavo naujas Holivudo filmas, kadangi V.Zelenskis nebegalėjo pakęsti sovietinių komedijų.
S.Shusterio teigimu, prezidentą taip pat labai paveikė 2022 m. balandžio 8 d. Rusijos įvykdytas Kramatorsko stoties puolimas.
Išpuolis sutapo su Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizitu į Kijevą, tačiau V.Zelenskis sunkiai įstengė kalbėti jai esant šalia, kadangi jo mintys sukosi „apie kraujo balas ant grindinio“.
„Tai buvo vienas iš tų momentų, kai tavo rankos ir kojos daro viena, bet galva neklauso“, – pasakojo pats V.Zelenskis S.Shusteriui.
Knygos ištrauka taip pat atskleidė, kad V.Zelenskis mieliau būtų siejamas su George'u Orwellu ar Charlie Chaplinu nei su britų karo vadu Winstonu Churchilliu, nes jie buvo „menininkai, kurie padėjo visuomenei“ ir kurių įtaka „dažnai buvo stipresnė nei artilerija“.
Apie ankstesnį V.Zelenskio, kaip komiko, gyvenimą išsamiau rašoma sausio 4 d. žurnale „Time“ išspausdintoje knygos ištraukoje, kurioje Ukrainos prezidentas savo gimtąjį miestą Kryvyj Rihą ir savo žydiškas šaknis įvardija kaip svarbius veiksnius, lėmusius jo charakterio formavimąsi.
V.Zelenskis teigė, kad dėl savo šeimos, ypač dėl to, kad jo senelis buvo aukštas policijos pareigūnas, išvengė gaujų ir nusikalstamumo, kuriais šis miestas liūdnai pagarsėjo dešimtajame dešimtmetyje.
Augimas žydų šeimoje taip pat turėjo įtakos jo ankstyvam gyvenimui, nes tėvai manė, kad V.Zelenskis turi būti geresnis už kitus, norėdamas pasiekti gerų rezultatų sovietinėje sistemoje, kuri buvo „nukreipta prieš juos“, – rašė S.Shusteris.
Holokaustas, per kurį žuvo jo proseneliai, ir senelio karinė tarnyba Antrajame pasauliniame kare „jaunam V.Zelenskiui padarė didžiulį įspūdį“.
Kai jis pradėjo komiko karjerą, tėvai tikėjosi, kad tai laikinas etapas ir jis taps teisininku. Jo kolegos iš komedijos laikų prisimena jį kaip turintį įžūlumo ir stipriai pasitikintį savimi.
„Manau, kad šis jo pasitikėjimas savimi galiausiai jį išdavė“, – S.Shusteriui pasakojo Ukrainos televizijos tinklo vadovas Aleksandras Rodnianskis, nes jis tikėjo, kad gali „pergudrauti V.Putiną ir išsiderėti, kaip išvengti plataus masto karo“.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
