Nurodoma, kad iš Pekino sklindantys pavojaus signalai yra neabejotini, tačiau Kinijos saugumo tarnybos sustiprino represijas iki totalitarinio lygio, todėl beveik neįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta šalyje.
Nepaaiškinamas Kinijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų dingimas ir nušalinimas nuo pareigų tai tik du skambiausi pavyzdžiai.
Kitos aukos – už Kinijos branduolinių ginklų programą atsakingi generolai ir kai kurie aukščiausio rango pareigūnai, prižiūrintys Kinijos finansų sektorių. Keli iš šių buvusių Xi Jinpingo bendražygių paslaptingai mirė sulaikymo metu.
Kitas grėsmingas ženklas – neseniai į pensiją išėjusio Kinijos ministro pirmininko Li Keqiango (antrasis pagal rangą komunistų hierarchijoje) ansktyva mirtis. Pranešama, kad politikas spalio pabaigoje mirė nuo širdies smūgio baseine Šanchajuje, nors jam buvo teikiama viena geriausių pasaulyje medicinos paslaugų. Po jo mirties Xi Jinpingas įsakė smarkiai apriboti viešą gedulą dėl buvusio varžovo.
Daugelio Kinijos gyventojų sąmonėje „širdies smūgis baseine“ turi tokį pat atspalvį, kaip ir įtakingų rusų „iškritimas pro langą“, kurie vienaip ar kitaip supykdė ar įžeidė Vladimirą Putiną.
Nuo 2012 m., kai prasidėjo Xi Jinpingo valdymas, nesibaigiantys Kinijos lyderio valymai pašalino milijonus pareigūnų – nuo aukščiausio rango Komunistų partijos „tigrų“ iki žemo rango biurokratinių „musių“, pasitelkiant vaizdingą Xi Jinpingo terminologiją.
Šiandien skiriasi tai, kad neutralizuojami pareigūnai yra ne priešiškų politinių frakcijų nariai, o lojalūs Xi Jinpingo aplinkai priklausantys asmenys, todėl kyla rimtų abejonių dėl režimo stabilumo.
Esant tokiai karštai atmosferai dangiškoje Pekino sostinėje, baiminamasi, kad izoliuotas Xi Jinpingas gali suklysti, išprovokuoti ginkluotą konfliktą su viena iš silpnesnių kaimynių ar net pradėti plataus masto invaziją į demokratinį Taivaną, kad atitrauktų dėmesį nuo vidaus problemų.
Visur esantys priešai
„Matome, kad Kinija viduje susiduria su iššūkiais: senstanti visuomenė, demografija, rimta būsto krizė, lėtėjantis augimas, netikėtas nedarbas, nes universitetus baigianti jaunoji karta nebegali rasti tinkamo darbo privačiajame sektoriuje“, – „Politico“ vardino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri šią savaitę vyksta į Pekiną, kur įvyks pirmasis tiesioginis ES ir Kinijos susitikimas per beveik penkerius metus.
Kinijos finansininkai ir verslininkai skundžiasi, kad iš jų reikalaujama praleisti nesuskaičiuojamą daugybę valandų studijuojant „Xi Jinpingo mintis apie socializmą su kiniškais bruožais naujajai erai“ – skausmingai aptakią valdymo mantrą, kurios esmė – totalitarinis valdymas be ideologijos ir asmenybės kulto sugrįžimas į Kiniją.
Pastarosiomis savaitėmis pagrindinis šalies investicinis bankas uždraudė neigiamus makroekonominius ar rinkos komentarus, taip pat bet kokį elgesį, iš kurio būtų galima suprasti, kad jo bankininkai gyvena „hedonistinį gyvenimo būdą“.
Netrukus po to, kai 2012 m. užėmė Komunistų partijos pirmininko postą, Xi Jinpingas pradėjo valyti savo tikrus ir tariamus priešus vykdydamas „kovos su korupcija“ kampaniją, kuri iš tikrųjų niekada nesibaigė.
Šimtai aukštų Liaudies išlaisvinimo armijos (LLA) karininkų, taip pat tūkstančiai aukščiausių partijos pareigūnų buvo suimti, dingo arba „nusižudė“ (buvo priversti nusižudyti arba nužudyti tokiomis aplinkybėmis, kurios priminė savižudybę).
Šio nuolatinio valymo naudos gavėjais tapo provincijų biurokratai, kurie dirbo su Xi Jinpingu jo karjeros pradžioje ir kurių pagrindinė kvalifikacija – neabejotina ištikimybė „liaudies lyderiui“.
Mažo miestelio berniukai
Šie buvę mažų miestelių pareigūnai dabar sudaro didžiąją dalį nuolatinio komiteto, kuris turi aukščiausią valdžią Kinijoje, narių.
Vienas iš tokių lojalių veikėjų buvo Qin Gangas, buvęs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kurio karjera pakilo į aukštumas po to, kai jis tapo Kinijos vyriausiuoju protokolo pareigūnu, 2014–2018 m. prižiūrėjusiu didžiąją dalį pirmininko Xi Jinpingo bendravimo su užsienio aukštaisiais pareigūnais.
Po trumpo darbo užsienio reikalų viceministro poste, 2021 m. liepą Qin Gangas buvo paskirtas ambasadoriumi Vašingtone, o vos po 18 mėnesių – užsienio reikalų ministru.
Šių metų birželio 25 d., praėjus vos šešiems mėnesiams po to, kai tapo ministru, Qin Gangas Pekine susitiko su Šri Lankos ir Vietnamo užsienio reikalų ministrais bei Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.
Tada jis dingo.
Pasak kelių asmenų, turinčių prieigą prie aukšto rango Kinijos pareigūnų, tikroji A. Rudenkos misija Pekine buvo informuoti Xi Jinpingą, kad jo užsienio reikalų ministrą ir kelis aukščiausius kinų karininkus sukompromitavo Vakarų žvalgybos agentūros.
Po jo dingimo pasirodė kraupių pasakojimų apie Qin Gango romaną su Kinijos transliuotojo „Phoenix TV“ žurnaliste Fu Xiaotian, su kuria jis tariamai susilaukė sūnaus, kuris yra JAV pilietis. Šios istorijos plačiai pasklido internete, akivaizdžiai leidus Kinijos kibernetinės cenzūros tarnyboms.
Raketiniai vyrai
Kelių asmenų, turinčių prieigą prie aukščiausių pareigūnų, teigimu, tikroji staigaus dingimo priežastis buvo Qin Gango dalyvavimas daug rimtesniame skandale, susijusiame su gynybos ministru ir generolais, vadovavusiais Kinijos „raketinėms pajėgoms“, prižiūrinčioms šalies branduolinių ginklų programą.
Beveik tuo pačiu metu, kai dingo ministras, dingo ir vyriausiasis raketinių pajėgų vadas Li Yuchao, jo pavaduotojas Liu Guangbinas ir buvęs pavaduotojas Zhang Zhenzhongas.
Pasak valstybinės žiniasklaidos pranešimų, taip pat buvo sulaikyti keli kiti aukšto rango tarnaujantys ir buvę pajėgų karininkai, o bent vienas buvęs vado pavaduotojas mirė nuo neįvardytos ligos.
Dingę vadai galiausiai buvo oficialiai atleisti ir pakeisti karinių jūrų ir oro pajėgų karininkais, o tai labai retas reiškinys, nes aukščiausi raketinių pajėgų vadai beveik visada būdavo paaukštinami iš tarnybos vidaus.
Netrukus po to, kai buvo oficialiai pripažinta, kad raketinės pajėgos buvo išvalytos, dingo ir Li Shangfu, žmogus, kurį Xi Jinpingas šių metų kovo mėn. pasirinko Kinijos gynybos ministru. Apie jo oficialų atleidimą paskelbta spalio pabaigoje.
Pastaraisiais metais Kinijos branduolinių ginklų programa smarkiai išsiplėtė ir, pasak žmonių, turinčių prieigą prie aukščiausių Kinijos pareigūnų, Rusijos ministro pavaduotojo A. Rudenkos pranešime Xi Jinpingui buvo pateikti įtarimai, kad Qin Gangas ir aukščiausių raketinių pajėgų karininkų giminaičiai padėjo perduoti Kinijos branduolines paslaptis Vakarų žvalgybos agentūroms.
Šaltiniai teigia, kad Qin Gangas mirė (arba nusižudė, arba buvo kankinamas) liepos pabaigoje Pekine esančioje karinėje ligoninėje, kurioje gydomi aukščiausi Kinijos vadovai.
Priešiškos jėgos
Atsižvelgiant į Kinijos sistemos neskaidrumą, šių pasakojimų neįmanoma galutinai patvirtinti, o Kinijos vyriausybė nekomentuoja Komunistų partijos vidaus darbo.
Aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnai, paklausti apie Kinijoje vykstančius valymus, atsisakė komentuoti ar aptarinėti šį klausimą.
Tačiau sensacingas pačių teiginių pobūdis aiškiai parodo, kokia karštligiška paranoja persmelkė Pekiną, rašo „Politico“.
Nesvarbu, ar tai buvo atsitiktinumas, ar sumanymas, tačiau vasarą ši nuotaika dar labiau sustiprėjo, kai JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Billas Burnsas pareiškė, kad CŽV „padarė pažangą“ atstatydama savo tinklą Kinijoje ir turi „stiprų žmogiškosios žvalgybos pajėgumą“ šioje šalyje.
Ši paranoja apima visas biurokratijos ir ekonomikos sritis ir, regis, suteršė visus, kurie laikomi per daug vakarietiškais arba per daug artimais „priešiškoms Vakarų jėgoms“.
