Suskaičiavo, kiek verta R. Abramovičiaus ir jo buvusios žmonos meno kolekcija: 10 metų kauptų pirkinių vertė – kosminė

Raudonų plytų pastato fasadas prie geležinkelio tilto arkų iš pirmo žvilgsnio primena įprastą sandėlį Pietų Londone.

Akylesnis žmogus gali pastebėti aštrių strypų tvorą, plienines duris ir įspūdingus metalinius vartus, pro kuriuos įvažiuoja ir išvažiuoja sunkvežimiai. Šaltą 2014 m. vasario dieną iš šios mažos tvirtovės išvyko brangus krovinys – įspūdingas netradicinis tapytojo Luciano Freudo aktas.

Paveikslas „Benefits Supervisor Sleeping“ – ant nutrintos sofos snaudžianti apkūni moteris, kurios kūno riebalų raukšlės užpildo drobę, – pripažintas šiuolaikiniu šedevru.

Šį kūrinį R.Abramovičius nupirko 2008 m. aukcione Niujorke už 31,7 mln. eurų. Tąsyk paveikslas išgabentas iš saugyklos, kad būtų eksponuojamas Rusijos oligarcho dvare Kensingtono rūmų soduose, esančiuose už kelių mylių Londone.

Dauguma meno mėgėjų galėjo nebent pasvajoti apie tokį brangakmenį. Bet R.Abramovičiui šis kūrinys buvo tik fragmentas iš paveikslų ir skulptūrų kolekcijos, kurią jis, buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas, milijardierius, galėjo užsisakyti privačiam naudojimui savo namuose Anglijoje ir Prancūzijos pietuose arba nuosavoje 660 mln. eurų vertės jachtoje „Eclipse“.

Dienraštis „The Guardian“ atskleidė, kad per kone 10 metų trukusį nepaprastą išlaidavimo vajų R.Abramovičius ir jo buvusi žmona D.Žukova, gyvenanti JAV, įsigijo, anot ekspertų, vieną reikšmingiausių kada nors sukauptų privačių šiuolaikinio meno kolekcijų – daugiau kaip 350 kūrinių, kurių kaina, paties oligarcho samdytų vertintojų nuomone, siekia beveik milijardą eurų.

„Jais būtų galima užpildyti muziejų, – sakė Londono Goldsmithso universiteto profesorius Andrew Rentonas. – Tai nėra vulgari naujųjų turtuolių kolekcija – ji rodo labai gerą skonį. Jei turite pakankamai pinigų, galite nusipirkti istorijos gabalėlį.“

Detalės apie šiuos meno turtus paaiškėjo dėl „Oligarchų bylų“ – dokumentų, nutekėjusių iš Kipre įsikūrusios lengvatinio apmokestinimo finansinių paslaugų teikėjos „MeritServus“, kuriai dėl bendradarbiavimo su R.Abramovičiumi ir kitais oligarchais taikomos Jungtinės Karalystės (JK) sankcijos.

Santūriame ir taktiškame meno pasaulyje R.Abramovičius ir D.Žukova seniai garsėjo kaip dideli išlaidautojai, bet iki šiol visuomenė nežinojo, ką jie renka. Nėra viešos galerijos, panašios į JAV magnato Jeano Paulo Getty įkurtą muziejų, kurioje būtų eksponuojami jųdviejų sukaupti darbai.

„Oligarchų bylos“ atskleidė, kad kolekcijoje kataloguojama moderniojo meno istorija – joje yra garsiausių Rusijos, Europos ir JAV meistrų kūrinių: Claude’o Monet ir Pieto Mondriano, Henri Matisse’o ir Pablo Picasso, rusų modernistų, pavyzdžiui, Natalijos Gončiarovos ir Veros Rockline, darbai, siurrealistinės Rene Magritte’o drobės ir drąsus abstrakčiojo meno rinkinys. Tarp ryškiausių šiuolaikinių darbų – pripažinti L.Freudo, Francio Bacono, Paulos Rego, Franko Auerbacho, Davido Hockney paveikslai.

Likus kelioms dienoms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios, 2022-ųjų vasarį, buvo sumažinta R.Abramovičiaus dalis patikos fonde, kuris yra galutinis šių paveikslų savininkas, o D.Žukova tapo pagrindine naudos gavėja. Tai liudija patikos fondo savininkų pasirašytas aktas.

Šiam susitarimui nereikėjo nei kad D.Žukova apie jį žinotų, nei kad duotų sutikimą, ir, kaip manoma, aktas buvo sudarytas remiantis 2016 m. įvykusių jos skyrybų su R.Abramovičiumi sąlygomis.

Sutartis įsigaliojo 2022 m. vasarį – praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JK vyriausybė įspėjo Kremliui artimus oligarchus, kad jų turtas gali būti areštuotas.

Ilgus metus Rusijos turtuoliai Londoną laikė savo žaidimų aikštele. Daugelis jų buvo įsikūrę netoli Temzės krantų Vokshole, vos už kelių gatvių nuo Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros MI6 būstinės.

Dabar, kai Vladimiro Putino karas Ukrainoje tęsiasi jau dvidešimtą mėnesį, o R.Abramovičiui taikomos JK ir ES sankcijos, jo su buvusia žmona turimą šiuolaikinio pasaulio kultūros paveldo perlą apgaubė dar didesnė paslaptis.

1930 metų rudenį menininkas avangardistas Kazimiras Malevičius buvo suimtas ir jam grėsė egzekucija.

Gimęs Kijeve, kai šis miestas dar priklausė Rusijos imperijai, K.Malevičius buvo geometrinių abstrakcijų meno – suprematizmo – pradininkas.

Sovietų Sąjungą žiauriai valdant Josifui Stalinui dailininkas tapo nuolatinės ir brutalios kampanijos prieš modernistinį meną, kurį Komunistų partija pasmerkė kaip buržuazinį, auka.

Po K.Malevičiaus mirties 1935 m. jo kūrinius likimas blaškė kone šimtmetį: iš pradžių jie buvo paslėpti nuo nacių ir saugomi, po to išvežti į Nyderlandus ir JAV.

Dailininko palikuoniai siekė susigrąžinti jo drobes.

Vienas darbas – apie 1920 m. sukurta „Suprematistinė kompozicija“ – 2000 m. parduotas aukcione po to, kai Niujorko modernaus meno muziejus buvo priverstas šį kūrinį grąžinti. Kas pirkėjas, niekada nebuvo atskleista.

Bet 2013 m. šis Rusijos meno ir politinės istorijos simbolis atsidūrė R.Abramovičiaus rankose.

Apie vėlesnes „Suprematistinės kompozicijos“ keliones liudija sąskaitos už transportavimą į „Martinspeed“ sandėlius – ši meno kūrinių saugojimu užsiimanti britų kompanija vėliau buvo pervadinta į „Crozier Fine Arts“.

„Bendrovė turi ilgametę patirtį ir veikia visame pasaulyje. Mūsų politika ir praktika – laikytis šalių, kuriose vykdome veiklą, įstatymų“, – pareiškė „Crozier Fine Arts“ atstovas spaudai.

Kaip ir L.Freudo darbas, K.Malevičiaus paveikslas kirto Temzę gabenamas į R.Abramovičiaus namus ir iš jų, o 2014 m. buvo išsiųstas į toje pat upės pakrantėje esantį „Tate Modern“ muziejų – paskolintas retrospektyvai.

Greta šios drobės – juodų ir raudonų stačiakampių, kurie K.Malevičiui simbolizavo naujos tikrovės kūrimą, esančioje etiketėje tiesiog parašyta: „Privati kolekcija“. Tai įprasta praktika, kai savininkai nori išlikti anonimiški.

Tarp kitų iš saugyklos iškeltų darbų buvo ir JAV abstrakcionisto Cy Twombly „Roma be pavadinimo“, taip pat F.Auerbacho ir škotų dailininko Peterio Doigo paveikslai.

R.Abramovičius galėjo mėgautis savo kolekcija ne tik Londone, bet ir nuosavoje jachtoje, taip pat „Chateau de la Croë“ – jam priklausančioje 1920-ųjų viloje Antibo pusiasalyje Žydrajame Krante, kur kadaise ilsėdavosi buvęs britų monarchas Eduardas VIII su žmona Wallis Simpson.

Dar dešimtys išskirtinių eksponatų – kai kurių vertė siekė milijonus – buvo importuojami ir eksportuojami tarptautiniu mastu: lėktuvais ir krovininiais automobiliais per Ženevą, Maskvą, Niujorką ir Lježą.

Valdyti projektą, susijusį su tokios kolekcijos gabenimais, buvo brangu. Tačiau suma nublanksta palyginus su kūrinių įsigijimo išlaidomis.

Iš „The Guardian“ peržiūrėtų dokumentų matyti, kad 2018 metais R.Abramovičius buvo sukaupęs 367 eksponatus, kurių vertė siekė 910 mln. eurų.

Stulbinančios išlaidos atnešė vaisių ne tik pačių paveikslų pavidalu – kolekcija galėjo padėti R.Abramovičiui ir D.Žukovai pakilti į tarptautinės meno vertybių scenos viršūnę.

2008-ųjų birželio mėnesį, jų santuokos metais, pora surengė oficialų savo naujos įmonės – šiuolaikinio meno muziejaus „Garaž“ Rusijos sostinėje – atidarymą.

Naujoji galerija įsikūrė apleistame sovietinių laikų autobusų parko pastate.

Tarp garbės svečių buvo ir JAV šiuolaikinio meno garsenybė Jeffas Koonsas.

Įsimaišęs spindinčioje minioje jis gurkšnojo prabangų „Ruinart“ šampaną, o britų scenos žvaigždė Amy Winehouse surengė privatų koncertą.

D.Žukova pristatė meksikiečių menininko Rafaelio Lozano-Hemmerio instaliaciją – interaktyvų medį, sudarytą iš tūkstančių švieselių, pulsuojančių jos pačios širdies plakimo ritmu. R.Abramovičius su pasididžiavimu tai stebėjo, o vėliau pora šoko.

Rusijos oligarcho Aleksandro Žukovo duktė Darja, kurios tėvai išsiskyrė, kai ji dar buvo vaikas, užaugo JAV.

Lengvumas, su kuriuo D.Žukova sukosi elitiniuose socialiniuose sluoksniuose, meno išmanymas dermėje su R.Abramovičiaus turtais padėjo jai įtvirtinti savo statusą tarp iškilių meno pasaulio žmonių.

Šiandien moteris ne tiktai vadovauja galerijai „Garaž“ Maskvoje, bet ir yra Los Andželo apygardos meno muziejaus bei Metropolitano muziejaus Niujorke globėja.

D.Žukova turi dvigubą Rusijos bei JAV pilietybę ir, skirtingai nei buvusiam vyrui, su kuriuo išsiskyrė 2016 m., jai netaikomos jokios sankcijos. Moteris taip pat yra viešai pasmerkusi Rusijos karo veiksmus Ukrainoje.

Du bendri D.Žukovos ir R.Abramovičiaus vaikai – sūnus Aaronas Alexanderis ir duktė Leah Lou – gimė JAV ir toliau ten gyvena naujoje šeimoje – 2019-aisiais rusė ištekėjo už graikų laivybos magnato palikuonio Stavro Niarcho. Juodu užpernai susilaukė sūnaus Philipo Stavro.

Kaip rodo nutekėję dokumentai, D.Žukova išsaugojo ryšį su R.Abramovičiumi būtent per meno kolekciją.

2022 metų kovo duomenimis, kolekcija priklausė bendrovei „Seline-Invest“, kuri iš pradžių buvo registruota Didžiosios Britanijos Mergelių Salose, o 2017 m. persikėlė į Džersį. „Seline-Invest“ įsigijo kolekciją atlikusi 11 sandorių 2017–2018 m. iš fondo „Harmony Trust“, kurio vienintelis naudos gavėjas buvo R.Abramovičius.

Savo ruožtu bendrovę „Seline-Invest“ kontroliavo Kipre įsikūręs patikos fondas „Ermis Trust Settlement“, kuris buvo įsteigtas 2010 m. vien tik R.Abramovičiaus naudai.

2021 metų sausį „Ermis Trust Settlement“ fondo atstovai – R.Abramovičiaus pavaldinių ir Kipre įsikūrusios neapmokestinamųjų finansinių paslaugų teikėjos „MeritServus“ direktorių mišinys – padarė D.Žukovą „papildoma“ naudos gavėja, o po oligarcho mirties naudos gavėjais taps jųdviejų vaikai. Tuo metu kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklausė po 50 procentų kolekciją valdančio fondo dalių.

Tačiau 2022 m. vasario 4 d., likus trims savaitėms iki karo Ukrainoje, atliktas pakeitimas, kurį, ekspertų nuomone, galėjo paskatinti iškilusi sankcijų grėsmė.

Dokumentuose teigiama, kad „pakeitimo aktu“ D.Žukova įgijo neatšaukiamą teisę į 51 proc. patikos fondo išmokų. R.Abramovičius tapo mažumos naudos gavėju, jam priklauso 49 proc.

Vėlesniu vasario pabaigoje priimtu aktu oligarchui buvo uždrausta didinti savo dalį.

Mažiau nei po mėnesio, kovo 10 d., JK pritaikė R.Abramovičiui sankcijas, dėl kurių buvo įšaldytas jo turtas, įskaitant „Chelsea“ futbolo klubą.

Netrukus po to sankcijas jam skyrė ir ES.

Milijardierius šį sprendimą apskundė: advokatai teigia, jog bausmė pritaikyta dėl jo žinomumo, o ne dėl to, kad atitiko kriterijus. JAV R.Abramovičiui sankcijų neįvedė.

Pagal ES, JK ir JAV įstatymus, bet koks turtas, kurio daugiau kaip 50 proc. priklauso sankcionuotam asmeniui, gali būti įšaldytas.

Ekspertų teigimu, karo išvakarėse mažinant asmens, kuriam grėsė sankcijos, dalį buvo tikimasi apsaugoti visus aktyvus. Tai labai paplitusi praktika.

Tiesa, nėra jokių įtarimų, kad D.Žukova darė kokius nors veiksmus, kuriais būtų siekiama apeiti sankcijas, įskaitant su kolekcija susijusius pokyčius. Meno kūriniai priklausė fondui, o ne jai, tad buvusi R.Abramovičiaus sutuoktinė negalėjo priimti sprendimų fondo vardu. „The Guardian“ žiniomis, nuo praėjusių metų vasario, kai pasikeitė fondo naudos gavėjų proporcijos, jokie darbai iš kolekcijos nebuvo parduoti arba perleisti.

D.Žukova viešai pasmerkė agresiją ir iškart po karo pradžios pareiškė: „Kaip žmogus, gimęs Rusijoje, aš besąlygiškai smerkiu šiuos karo veiksmus ir solidarizuojuosi su Ukrainos žmonėmis, taip pat su milijonais rusų, kurie jaučia tą patį.“

Kai 2017 metais aukcione už 425 mln. eurų buvo parduotas Leonardo da Vinci paveikslas „Pasaulio gelbėtojas“, jo pirkėjas princas Baderas bin Abdullah bin Mohammedas bin Farhanas al-Saudas pasiekė naują pasaulio rekordą.

Šio reikšmingo sandorio centre buvo garsus meno žinovas Sanfordas Helleris, konsultavęs pardavėją, kitą rusų multimilijardierių Dmitrijų Rybolovlevą.

Niujorke ir Paryžiuje biurus turintis S.Helleris yra vienas didžiausių meno pasaulio ekspertų, organizuojantis privačiose rankose esančių šedevrų skolinimą parodoms ir nukreipiantis turtingiausius kolekcininkus ieškoti kūrinių, kurie pabrėžtų jų, kaip meno žinovų, reputaciją.

2011 metais R.Abramovičiaus įmonė „Harmony Trust“, įsikūrusi Kipre, pasamdė R.Hellerio bendrovę „Heller Group“ už 500 tūkst. dolerių (472 tūkst. eurų) metinį honorarą ir taip užmezgė 6 metus trukusį bendradarbiavimą. „Heller Group“ ir „Harmony Trust“ sutartyje nurodyta, kad S.Hellerio įmonė teiks rekomendacijas dėl meno kūrinių pirkimo ir pardavimo ir netgi turės teisę veikti aukcionuose R.Abramovičiaus kompanijos vardu.

Dar prieš įsitraukiant S.Helleriui R.Abramovičius su D.Žukova greta buvo pasirengęs didžiulėms išlaidoms, 2008 m. per vieną savaitgalį paklojęs daugiau nei 100 mln. dolerių (95 mln. eurų).

Kitą dieną po to, kai įsigijo L.Freudo aktą „Benefits Supervisor Sleeping“, jie nusipirko F.Bacono triptiką už 86 mln. dolerių (81 mln. eurų) – „Sotheby’s“ aukcione tai buvo rekordinė kaina už pokariu sukurtą meno darbą.

Pasitelkus S.Hellerio ekspertines įžvalgas meno kūriniams ir toliau buvo išlaidaujama – mažiausiai dešimt kolekcijos kūrinių buvo nupirkti ar įvertinti daugiau nei 25 mln. dolerių (23,6 mln. eurų).

Karas – tema, kuri vis išnyra R.Abramovičiaus ir D.Žukovos surinktuose kūriniuose.

F.Bacono triptikas, kurį, pasak dailininko, įkvėpė Josepho Conrado romanas apie kolonijinį smurtą „Tamsos širdis“, yra viena niūriausių šiuolaikinės būsenos alegorijų, kurioje paukštis tarp dviejų palinkusių veidų lesa žmogaus vidurius.

Čia galima pamatyti ir niūrią šveicarų kūrėjo Alberto Giacometti skulptūrą, vaizduojančią žmoniją po Holokausto, ir vokiečių menininko Anselmo Kieferio melancholiškus apmąstymus apie XX a. konfliktus.

Dabar, kai į Europą grįžo karas, virš R.Abramovičiaus ir D.Žukovos kolekcijos statuso pakibo klaustukas.

Viešai neatskleidžiama, kur dabar yra kūriniai. Archyvuose – jokių naujų įrašų apie galerijoms paskolintus reikšmingus meno darbus. Įmonei „MeritServus“, kuri tvarkė R.Abramovičiaus fondo dokumentus ir teikė kitas paslaugas, taikomos sankcijos, o jos interneto svetainė uždaryta.

Pastarąjį kartą kūriniai iš kolekcijos viešai skolinti 2021 metų liepos–spalio mėnesiais: du Paulos Rego darbai buvo pristatyti šios portugalų-britų menininkės retrospektyvoje „Tate Britain“ galerijoje Londone.

2022-ųjų spalio mėnesį, kai Didžiosios Britanijos nacionalinėje galerijoje buvo atidaryta pirmoji didelė L.Freudo paroda per pastaruosius 10 metų, kūrinių iš R.Abramovičiaus ir D.Žukovos lobyno ten nebuvo. Kolekcijai netaikomas turto įšaldymas, o tai reiškia, kad teoriškai kūriniai gali būti perkami, parduodami ir skolinami.

Bet panašu, kad kolekciją valdantis fondas „Ermis Trust Settlement“ negali sudarinėti jokių sutarčių dėl R.Abramovičiui įvestų sankcijų.

„Apmaudu, kad šiuos kūrinius turintis fondas negali jų paskolinti, – sakė meno rinkos ekspertė Georgina Adam. – Bet sankcijos buvo įvestos dėl svarios priežasties. Dabar R.Abramovičiaus investicijų į meną pasekmė yra ta, kad visuomenė neturi galimybės mėgautis kai kuriais didingiausiais šiuolaikinio meno darbais.“