Svarbiausia sąlyga iš Europos Sąjungos Vakarų Balkanams – pasiekti taikos ir išspręsti įsišaknijusius konfliktus. „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ Rytų Europos studijų centro analitikas Justinas Kulys teigė, kad tai itin sudėtingai pasiekiamas tikslas.
„Susitaikymas yra vienas svarbiausių sprendimų. Pavyzdžiui, kalbant apie Bosniją ir Hercegoviną, kuri turėjo labai kruviną karą, kuris suskaldė valstybę, tai tas susiskaldymas matomas ne tik visuomenėje, bet ir institucinėje valstybės sąrangoje. Deitono taika užtikrino tolygų serbų, bošniakų, kroatų atstovavimą, tačiau ta valstybė gana sudėtingai funkcionuoja. Istorinė atmintis vis dar veikia, o tai daro įtaką, kaip žmonės mato valstybę, tai veikia ir užsienio politiką, ir požiūrį į Europos Sąjungą“, – sakė jis.
Kitas svarbus momentas, tai susitaikymas tarp Kosovo ir Serbijos. Šiuo metu tam daug pastangų dedama iš Bendrijos pusės. Siekiama užtikrinti, kad šalys pasiektų konsensusą, bet pastaraisiais metais galime matyti, kad vis įvyksta incidentai, kurie baigiasi mirtimis ar sunkiais sužalojimais.
„Paskutiniu atveju žuvo Kosovo policijos pareigūnas, riaušių metu buvo sužeista nemažai NATO kariškių. Taikos paieškos svarbios ir galvojant apie tai, kad kiekviena valstybė, norinti tapti Europos Sąjungos nare, privalo gerai sutarti su kaimynėmis. Vienas iš esminių aspektų tam pasiekti – vienodai suprasti istoriją. Šiaurės Makedonija jau gana ilgai įstrigusi dvišaliame konflikte su Bulgarija. Nesutarimo esmė yra klausimai, kas yra Šiaurės Makedonija, kas yra Makedonija, kas yra makedonų kalba. Tai liečia tautinio identiteto klausimus. Čia svarbu rasti sutarimą, siekiant judėti Europos Sąjungos link“, – kalbėjo ekspertas.
Albanijai, Šiaurės Makedonijai, Juodkalnijai jau pavyko įstoti į NATO, bet į Bendriją durys dar uždarytos. Europos Sąjungos vaidmuo Vakarų Balkanuose yra neginčijamas. Šis regionas yra įsuptas Europos Sąjungos valstybių, pabėgti nuo Bendrijos įtakos – neįmanoma.„Bendrija, nepaisant to, kad kartais regiono užsienio politika krypsta į Rusijos ar Kinijos pusę, vis vien išlieka vienu svarbiausių žaidėjų, kalbant apie ekonomiką, infrastruktūros vystymą ar kultūrinius ryšius. Visos valstybės vienaip ar kitaip yra nusimačiusios judėti Europos Sąjungos link. Bendrijos mediacija, sprendžiant šiuos klausimus, yra labai svarbi“, – nurodė J. Kulys.
Be susitaikymo, labai didelę reikšmę turi institucinės reformos. Uždaryti 30+ derybų skyrius su Europos Sąjunga yra labai sudėtinga misija. „Juodkalnija derasi nuo 2014 metų, bet iš 30 derybų skyrių yra uždariusi vos 3. Ekspertai skaičiuoja, kad jei toliau derybos judės tokiu tempu, kai kurios šalys į Sąjungą įstos po 40 ar 60 metų. Vakarų Balkanų valstybėms yra svarbu greičiau daryti tas institucines reformas“, – pažymėjo analitikas.
Visgi, dalis tokių reformų yra labai nepopuliarios, o ir ne visose šalyse yra lyderių, kurie norėtų prisiimti atsakomybę ir daryti nepopuliarius sprendimus. J. Kulio teigimu, labai svarbu, kad Europos Sąjunga skatintų tas reformas atlikti. Pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija labai stengėsi, darė reformas, bet šiuo metu yra įstrigusi narystės klausimu dėl nesutarimų su Bulgarija. Visgi, konfliktas su Bulgarija niekaip nėra šios plėtros politikos programos dalis, bet būtent dvišalių santykių nesutapimas mažina paskatas valstybei vykdyti kitas reformas.
„Gali daryti reformas, bet štai kažkas iš ES narių pasakys „ne“ ir procesas sustos. Tokios anekdotinės situacijos turėtų būti nutrauktos. Vakarai imituoja, kad integruos Vakarų Balkanų valstybes, o Vakarų Balkanų valstybės imituoja reformas. Toks procesas turi būti pakeistas. Šalys turi vykdyti institucines reformas, bet iš kitos pusės Bendrija turėtų labai rimtai į tai žiūrėti, sudrausminti valstybes, kurios nedaro pažangos ir tolsta nuo Bendrijos, bet tuo pačiu ieškoti būdų paskatinti valstybes, kurios stengiasi, daro reformas ir labai nori judėti Sąjungos link“, – svarstė J. Kulys.
Vakarų regione išsiskiria Serbija. Apie šalyje jaučiamą euroskepticizmą kalbama ir Lietuvoje. Kitos valstybės – pakankamai eurofiliškos, bet, anot pašnekovo, reikia suvokti Serbijos svarbą regiono valstybėms.
„Pavyzdžiui, Juodkalnijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje serbų tautinė mažuma yra didelė ir svarbi šių šalių dalis. Kokia politika yra vykdoma Belgrade, veikia ir kaip serbai užsienio šalyse žiūri į Europos Sąjungos narystę. Regione nemažai iššūkių kelia ir nedraugiška dezinformacija, propaganda. Kai kurie politiniai elitai irgi nėra pro-vakarietiški, formuoja naratyvus, kurie yra euroskeptiški. Visgi, yra ir kitokių atvejų. Albanija yra labai provakarietiška šalis. Juokaujama, kad Albanija iškentėjusi 50 metų komunizmo, dabar 50 metų bus labai provakarietiška, taigi reiktų naudotis šiuo laikotarpiu ir integruoti šalį į Europos Sąjungą ir NATO. Į NATO jau pavyko, į Bendriją – dar ne. Provakarietiškas ir Kosovas bei Šiaurės Makedonija, Juodkalnijoje kaip ir Bosnijoje ir Hercegovinoje trinčių tarp visuomenės grupių ir politinių elitų yra daugiau, yra ir euroskeptikų ir eurofilų. Regionas – gana margas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Rytų Europos studijų centro analitikas J. Kulys.
Europos Sąjungai svarbu ieškoti minkštosios galios įrankių, turint omeny, kad plėtra buvo gana ilgai įstrigusi. Pažadas Ukrainai ir Moldovai išjudino plėtrą. Pasak J. Kulio, dabar reikia atkurti pasitikėjimą plėtros procesu Vakarų Balkanuose, tada ir šių šalių politikai-reformatoriai sustiprintų savo pozicijas.
