Arabai demokratai, 2020 m. balsavę už J. Bideno politinę kampaniją, neseniai vykdytose apklausose nurodė, kad šiuo metu savęs neįsivaizduoja atiduodant balsą už dabartinį prezidentą. Tai dar labiau didina nerimą dėl 2024 m. vyksiančių JAV prezidento rinkimų, kuriuose varžysis ir skandalų lydimas Donaldas Trumpas.
Atsisako atiduoti balsą J. Bidenui
2020 metais Eman Hammoud buvo viena iš tūkstančių Mičigano musulmonų, kurie prisidėjo prie prezidento Joe Bideno pergalės nugalint Donaldą Trumpą. Prieš mėnesį Palestinos amerikiečių imigracijos teisininkė neabejojo, kad 2024 m. vėl rems jo kampaniją.
Tačiau pastarąsias kelias savaites ji stebėjo, kaip J. Bideno administracija tvirtai remia Izraelį šiam paskelbus karą „Hamas“ po smogikų spalio 7 d. pradėtos atakos, žydų valstybei neįvardijant jokių „raudonų linijų“, kurių negalima peržengti.
„Jis pastatė mus į labai sunkią padėtį, – JAV naujienų kanalui CNN sakė E. Hammoud. – Man tapo beveik neįmanoma morališkai balsuoti už žmogų, kuris laikosi tokios pozicijos, kokios jis laikėsi per pastarąsias kelias savaites.“
Tokių rinkėjų, kaip E. Hammoud, kurie jaučiasi įžeisti ir išduoti J. Bideno administracijos, nepritarimas J. Bidenui pirmiausiai gali kainuoti valstiją, o galiausiai perrinkimą. Organizacijos „Emgage“ tyrimas rodo, kad iš Mičigane gyvenančių daugiau kaip 200 000 musulmonų amerikiečių rinkėjų 2020 m. balsuoti atėjo 146 000.
„Tai tik įrodo, kad Bideno administracijai reikia musulmonų balsų, kad laimėtų“, – sakė „Emgage Action“ vykdomoji direktorė Mičigane Nada Al-Hanooti.
„Akivaizdu, kad klydome“
Musulmonų ir arabų Amerikos rinkėjai CNN sakė jaučiantys baimę, atkreipdami dėmesį į didėjančią islamofobiją, kaip pavyzdį pateikdami praėjusį mėnesį peiliu subadytą šešiametę palestinietę amerikietę Wadea Al-Fayoume.
„Prezidentas ir ši administracija nedviprasmiškai pareiškė: islamofobijai, ksenofobijai ar bet kokiam kitam bjauriam rasizmui, kurį matėme pastarosiomis savaitėmis, nėra vietos“, – pareiškime teigė J. Bideno kampanijos atstovas Ammaras Moussa. – Kadangi MAGA (Make America Great Again – angl.) respublikonai ir toliau vadovaujasi atvirai islamofobiška platforma, įskaitant atnaujintą paramą Donaldo Trumpo musulmonų draudimui, kitų metų rinkimai negali būti svarbesni.“
Vis dėlto daugelis musulmonų ir arabų amerikiečių, rėmusių J. Bideną per praėjusius rinkimus, apklausose sakė neįsivaizduojantys, kad galėtų tai padaryti ir šįkart.
„Man nekyla abejonių, kad mūsų prezidentas turi problemų Mičigane, – sakė demokratų strategas Abbas Alawieh. – Politinės šio įvykio pasekmės yra tokios pat gilios, kaip ir žmonių patiriamas skausmas, o jis yra gilus iki kaulų smegenų.“
Daugeliui arabų amerikiečių J. Bideno tvirta parama Izraeliui nėra staigmena, atsižvelgiant į jo istoriją. Tačiau kelios pastarosios savaitės pakirto J. Bideno, kaip empatiško žmogaus, kurio asmeninės tragedijos – pirmoji žmona ir mažametė dukra žuvo automobilio avarijoje, o vyriausias sūnus Beau 2015 m. mirė nuo smegenų vėžio – padėjo jam užmegzti ryšį su kitais kenčiančiais žmonėmis, įvaizdį.
„Kaip žmogus, netekęs vaikų, manėme, kad jis yra žmogus, galintis įsijausti į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, ir akivaizdu, kad klydome“, – sakė amerikietis palestinietis Adamas Abusala, kuris 2020 m. dirbo J. Bideno rinkiminės kampanijos lauke organizatoriumi Mičigane.
Vyras pasakojo, kad galvodamas apie giminaičius Gazoje ir Vakarų Krante, jaučia tam tikrą kaltę dėl darbo, kurį atliko padėdamas J. Bideno rinkiminei kampanijai.
„Tai žmogus, dėl kurio ėjau ir beldžiausi į duris, – sakė jis. – Jaučiu kaltę ir visiškai gailiuosi dėl to, ką padariau J. Bideno kampanijos metu.“
Pastangos atkuriant pasitikėjimą
Su CNN kalbėję amerikiečiai musulmonai ir arabai atkreipė dėmesį į vis didėjantį sąrašą to, ką jie laiko klaidingais J. Bideno administracijos žingsniais nuo konflikto pradžios praėjusį mėnesį.
JAV vetavo spalio 18 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriame raginama taikyti „humanitarines pauzes“. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai John Kirby sakė, kad JAV „nenubrėžia raudonų linijų“ Izraeliui.
Be to, J. Bidenas viešai suabejojo palestiniečių aukų skaičiumi, apie kurį praneša „Hamas“ kontroliuojama Gazos sveikatos apsaugos ministerija, kai buvo paklaustas, ar Izraelis daro pakankamai, kad užkirstų kelią civilių žūtims Gazoje.
Vėliau privačiame Amerikos musulmonų lyderių susirinkime jis sakė, kad jo pastabos dėl žuvusiųjų skaičiaus buvo skirtos atskirti „Hamas“ smogikus ir palestiniečius.
„Kaip prezidentas J. Bidenas sakė kreipimesi į tautą iš Ovalinio kabineto, jam skauda širdį dėl tragiškos palestiniečių žūties“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Robyn Patterson pareiškime. – Mes ir toliau dalyvausime pokalbiuose su šiomis svarbiomis bendruomenėmis ir nedviprasmiškai smerksime neapykantą bei diskriminaciją jų atžvilgiu, ir, kaip sakė prezidentas, turime toliau siekti dviejų valstybių sprendimo.“
Baltieji rūmai stengėsi parodyti, kad pareigūnai įsiklauso į musulmonų ir arabų amerikiečių nuomonę tiek vyriausybėje, tiek už jos ribų. Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, praėjus kelioms dienoms po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio, Baltųjų rūmų personalo vadovas ir vyresnioji patarėja surengė susitikimą su vyresniaisiais Baltųjų rūmų ir administracijos pareigūnais musulmonais ir arabų kilmės amerikiečiais.
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame J. Bideno ir žymių musulmonų bendruomenės veikėjų susitikime „Emgage“ generalinis direktorius Wa'el Alzayat pasakė prezidentui, kad kai kurios jo pastarojo meto pastabos rodo empatijos trūkumą palestiniečių atžvilgiu.
„Manome, kad retorika, įskaitant ir Baltųjų rūmų retoriką, buvo labai nenaudinga ir iš tikrųjų potencialiai pavojinga“, – sakė W. Alzayat. – Ypač (J. Bideno) akivaizdus empatijos trūkumas palestiniečių aukų kančioms, kuris, mūsų manymu, buvo ne tik skaudus, bet ir tam tikra prasme padėjo formuoti pasakojimą, kad palestiniečiai yra mažiau verti užuojautos ir paramos.“
Šią savaitę administracija paskelbė, kad planuoja parengti nacionalinę kovos su islamofobija strategiją. Be to, pastarosiomis savaitėmis administracija pradėjo raginti taikyti humanitarines pauzes.
Praėjusią savaitę JT Saugumo Tarybos posėdyje valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad „turi būti apsvarstytos humanitarinės pauzės“, kad į Gazos ruožą būtų galima įvežti pagalbą – šį raginimą jis pakartojo penktadienį po susitikimo su Izraelio vadovais Tel Avive.
Trečiadienį vakare Mineapolyje vykusiame lėšų rinkimo renginyje kalbantį J. Bideną pertraukė protestuotojas, kuris spaudė jį paraginti Izraelio vadovus nutraukti ugnį. JAV prezidentas atsakydamas pabrėžė, kad pritaria humanitarinei pertraukai, kurios metu būtų galima paleisti Gazoje laikomus įkaitus.
„Mano žmonių gyvybė nėra pigi“
„Ką tai reiškia, humanitarinė pauzė?“ – į J. Bideno atsaką reagavo Samas Baydounas, kuris būdamas 15 metų emigravo iš Libano į JAV. – Kodėl nepasakyti, kad ugnis nutraukiama besąlygiškai?“
S. Baydounas sakė, kad 2020 m. jis balsavo ne tik už J. Bideną, bet ir kitus demokratų pareigūnus. „Jie net nedrįsta pasakyti, kad mes norime paliaubų, – sakė jis. – Todėl tai labai skaudu“.
Iš Libano kilęs amerikietis politikos konsultantas Huseino Dabajeho teigimu, J. Bidenas nėra mažesnis blogis lyginant su D. Trumpu.
„Prezidentas ir jo patarėjai mano, kad mes pamiršime, – sakė H. Dabajeh. – Manau, kad mūsų bendruomenė skleis žinią: eikite ir balsuokite, parodykite jiems, kad mes turime skaičių, bet nebalsuokite už bet ką.“
Tuo metu JAV palestiniečių aktyvistė Lexi Zeidan pabrėžė, kad paklausti, ar J. Bidenas gali atgauti jos balsą, reiškia paklausti, ar yra kas nors, kas galėtų atpirkti jos šeimos narių ir kitų palestiniečių žūtį Gazoje.
„Mano žmonių gyvybė nėra pigi, – sakė ji. – Mes matėme mūsų išrinktų pareigūnų tylą ir manau, kad jie pamatys mūsų žmonių tylą, kai ateis rinkimai.“
