O apie situaciją Ukrainos fronte bei Kijevo viršūnių keliones ieškant didesnės paramos – vos viena kita žinutė.
Daug karo korespondentų iš Ukrainos per trumpą laiką persikėlė į Izraelio žemę. Su naujais apibendrinimais ir prognozėmis atkuto ekspertai.
Viena temų – ar tai, kas užvirė Gazos Ruože, turės įtakos Vakarų pagalbai Ukrainai.
Žinoma, tiesioginio ryšio tarp sumenkėjusio dėmesio Ukrainai ir karinės, finansinės pagalbos prieš Rusijos okupaciją kovojančiai šaliai nėra, bet galutiniame rezultate kažkokiu būdu tai sutampa.
Kas rašoma apie Afganistaną iš ten pasitraukus JAV? Beveik nieko. O Lietuvoje – visiškai nulinis dėmesys, nors kol Lietuvos misija ten darbavosi, vis retkarčiais koks nors pokalbis su ten esančiais misijos atstovais pasitaikydavo. O kokie procesai „demokratizuojamame“ Irake? Kokia ten pagalba?
Nebėra intereso, nebėra pagalbos, nebėra ir dėmesio.
Lyg ir atsakingas už ES užsienio politiką, bet ne ministras J.Borrellis aiškina, kad menkstant ES pagalbai Ukrainai pastaroji mūšio lauke turės kapituliuoti. Anksčiau J.Borrellio kalbos buvo kur kas kovingesnės. Žodžio „kapituliuoti“ nevartojo. O dabar jis vis dažnesnis greta kito žodžio „derybos“.
Pastaruoju metu ES nesutarė dėl 500 milijonų eurų karinės paramos Ukrainai. Didžiausios Ukrainos rėmėjos JAV (26 trilijonai JAV dolerių pasaulio ekonomikoje, 800 milijardų dolerių kariniam JAV biudžetui. Rusija – dešimt kartų mažiau) prezidento J.Bideno lūpomis teigia galinčios be vargo pasidalyti tiek Ukrainos, tiek Izraelio rėmimo našta.
Tam reikalui Kongreso prašoma 100 milijardų dolerių, iš jų Ukrainai skiriant 60 milijardų. Faktiškai Ukrainai pakaktų visiems kitiems metams.
Koks bus galutinis sprendimas, pamatysime po mėnesio. Per tiek laiko pasikeis situacija ir JAV vidaus politinėse kovose, ir Izraelyje, ir Ukrainoje. Kyla esminis klausimas: ar tikrai kol kas dar tik numatomos teikti paramos užteks priešui išvyti iš užimtos teritorijos, Krymo, Donbaso?
Šiuo metu frontas reikšmingai beveik nejuda nei pirmyn, nei atgal. Gal užtenka nereikšmingo judėjimo? Kokios realios galimybės kitiems metams? Kažkas juk analizuoja, skaičiuoja.
Mano nuomone, jei NATO valstybės nepasiųs savo divizijų į Ukrainą – ji, kad ir didvyriška šalis, savo pajėgomis, nors ir gausiai remiama, Rusijos neįveiks.
Gal ir klystu. Ir kitas klausimas – jei pajėgas pasiųs, kas tada?
Kiek užsitęs Izraelio karas su „Hamas“? Iš ryžtingų Izraelio veiksmų mūšio pradžioje atrodė, kad vienas du – ir teroristinės organizacijos „Hamas“ neliks. Kilus humanitarinėms problemoms Gazos Ruože Izraelio sausumos operacija sustojo. Kai buvo rašomas šis straipsnis, ji dar neprasidėjo.
Jungtinėse Tautose kalbant apie humanitarinę situaciją Gazoje, mano manymu, atsitiko Izraeliui nelabai palankus įvykis.
Izraelio ambasadorius JT G.Erdanas sukonfliktavo su JT vadovu A.Guterresu šiam kritiškai prabilus dėl Gazos gyventojų padėties Izraeliui tęsiant atakas prieš „Hamas“, kurių metu nukenčia ir nespėjusieji evakuotis. Izraelio atstovas net pasiūlė realios situacijos nesuvokiančiam JT vadovui atsistatydinti.
Savo kalbėjimą A.Guterresas papildė žodžiais: „Svarbu suprasti ir tai, kad „Hamas“ išpuoliai neįvyko vakuume.“ Prasidėjo virtinė interpretacijų, kas turėta omenyje.
Beje, A.Guterresas gali ir nepraryti kritikos piliulės ir pradėti traukti senus JT dokumentus apie palestiniečių teisę į valstybę. Ir sulaukti suinteresuotų valstybių pritarimo.
Pasaulis nusėtas karštais konfliktiniais taškais. Daugelis jų – tarsi laikinai prigesę nedideli vulkanai, kiti – intensyvesni ir gali labai pavojingai išsiplėsti. Afrikos žemynas tiesiog blyksi agresijos proveržiais, bet išnaudojus iš Europos atgabentus ginklus laikinai nutyla.
Pastaraisiais dešimtmečiais suklestėjusi pasaulinė ginklų prekyba pažadino nutilusius konfliktus ir net sukūrė naujų. Jei nesidairysime kad ir į netolimą senovę, pavyzdžiui, į XVII amžių, Ukraina yra naujas ir labai karštas židinys Europoje. Dar prieš kelis dešimtmečius šių dienų realybė būtų pavadinta fantazijomis.
Nors iškilus politologas S.P.Huntingtonas 1996 m. įžvalgiai rašė, kas gali nutikti Ukrainoje po poros dešimčių metų.
Ir tai, kas vyksta Ukrainoje, yra labai arti trečiojo pasaulinio karo ribos. Tuo pat metu aktyvuojasi Izraelio ir „Hamas“, taip pat tai, kas už jo, vulkanas. Irgi nepaprastai arti plačios eskalacijos.
Ar neprabus dar viena negiliai po žeme plaukiojanti lava – Balkanai? O Pietų Kinijos jūra?
Iki šiol nėra bendro istorikų sutarimo dėl Pirmojo pasaulinio karo priežasčių. Po garsaus atentato Sarajeve dar metus buvo viltasi konfliktą išspręsti diplomatinėmis priemonėmis. Ir staiga – visa serija karo paskelbimų.
Dabar didelio naujo karo prieangis yra ne vienas planetos karštasis taškas, užtenka peržengti slenkstį, ir procesas taps nevaldomas, nesustabdomas.
Baisių pasekmių pavojų yra pamatęs JT vadovas A.Guterresas. Deja, jo pastabos kai kurių valstybių buvo sutiktos priešiškai.
Kol dar nevėlu, didelių ir mažų valstybių vadovams reikėtų rimtai įvertinti situaciją ir imtis priemonių, kad būtų išvengta visuotinės katastrofos.
